IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

JAU KETVIRTIS AMŽIAUS


Šių metų sausio mėnesį sukanka 25 metai, kai įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF). Steigiamoji konferencija buvo Vilniuje 1990 m. sausio 26 dieną. Į ją susirinko neregių sportininkų atstovai iš daugelio Lietuvos vietų, dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) vadovai bei atsakingi darbuotojai. Steigiamojoje konferencijoje buvo patvirtinti LASF įstatai ir išrinktas pirmasis jos prezidentas Juozas Dzidolikas bei vykdomasis komitetas. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad aklųjų sportinis judėjimas tęsiasi daug dešimtmečių, kad yra pasiekta gražių pergalių, kad iki šiol neregių sportą rėmė ir finansavo nacionalinė aklųjų organizacija, bet situacija keičiasi - būtina vyriausybinių institucijų parama. Susiformavusios aklųjų sportinio ugdymo tradicijos, struktūra, sukauptas inventorius, kai kuriuose miestuose įrengtos sporto salės, todėl naujoji federacija turi perimti ir tęsti gerąsias tradicijas, vadovauti visam Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sportiniam gyvenimui ir veiklai. 

LASF pirmasis vadovas turėjo atlikti daug organizacinių darbų, užmegzti ryšius su vyriausybinėmis institucijomis ir tarptautinėmis sporto organizacijomis. 1990 m., kuriant Lietuvos parolimpinį komitetą, daug prisidėjo ir naujoji neregių sportininkų organizacija. LASF yra šio parolimpinio komiteto steigėja ir narė. 1991 m. LASF priimama į Tarptautinę aklųjų sporto federaciją (IBSA). Nuo 1992 m. LASF - Tarptautinės Brailio šachmatų asociacijos (IBCA) narė. Po J. Dzidoliko net keturias kadencijas federacijai vadovavo Raimundas Šimkus (1992-2008), nuo 2008 m. gruodžio organizacijai vadovauja Linas Balsys. 

Šiuo metu federacijoje yra 9 aklųjų ir silpnaregių sporto klubai: Vilniuje - "Šarūnas" ir "Šaltinis", Kaune - "Sveikata", "Mes" ir "Parolimpietis", Klaipėdoje - "Pamarys", Šiauliuose - "Perkūnas", Panevėžyje - "Šviesa", Utenoje - "Vyžuonaitis". Lietuvos aklųjų sporto federacija koordinuoja visų klubų darbą, aprūpina metodine medžiaga, remia jų sportinę veiklą, organizuoja ir sudaro rinktines bei komandas atstovauti Lietuvai įvairiose varžybose, čempionatuose bei parolimpinėse žaidynėse. 

Lietuvoje apie 700 žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų, kurie aktyviai sportuoja ir dalyvauja įvairiose varžybose. Populiariausios šios sporto šakos: lengvoji atletika, plaukimas, šachmatai, šaškės, aklųjų riedulys (golbolas), aklųjų stalo tenisas (šoudaunas), dziudo. Kasmet vyksta įvairių sporto šakų respublikinės varžybos ir čempionatai. Geriausi sportininkai kviečiami atstovauti Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose, įvairiuose turnyruose ir kitose varžybose. Mūsų sportininkai ne kartą tapo Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojais bei prizininkais. Garbingai atstovavo šaliai parolimpinėse žaidynėse. 

Kasmet LASF Lietuvoje organizuoja vyrų golbolo, dziudo ir komandinio šoudauno tarptautinius turnyrus. Šiose pasaulinį populiarumą turinčiose varžybose dalyvauja sportininkai iš įvairių šalių, jų nuolatos daugėja, plečiasi ir geografija. 

Pasitikdami federacijos dvidešimt penkerių metų sukaktį, pabandykime suskaičiuoti svarbiausius ir ryškiausius Lietuvos sportininkų laimėjimus. Lietuvos sportininkai dalyvavo septyneriose parolimpinėse žaidynėse, jose iškovojo 26 medalius: 2 aukso, 10 sidabro ir 14 bronzos medalių. Į šią statistiką įtraukti ir 1988 m. Seulo parolimpinių žaidynių lengvaatlečių Danutės Šmidek ir Vytauto Girniaus keturi laimėti medaliai. Vyrų golbolo rinktinė du kartus tapo pasaulio ir tris kartus Europos čempionais. Didžiausias lengvaatlečių kraitis tas, kad jie Europos čempionatuose yra pelnę net 31 aukso medalį ir daugiau nei keturiasdešimt sidabro bei bronzos medalių. Už Lietuvos vardo garsinimą ir gerus sportinius rezultatus kelios dešimtys regėjimo negalią turinčių sportininkų yra gavę garbingus vyriausybinius ir valstybinius apdovanojimus. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Vasario 2 d. sukanka 125 metai, kai gimė (1890) Marija Stžeminska, gydytoja, pedagogė, Vilniaus aklųjų mokyklos steigėja (1928), šios mokyklos vedėja (mirė 1937). 

Vasario 20 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1940) Edmundas Marčiulynas, šaškininkas, daugkartinis įvairių varžybų dalyvis, nugalėtojas ir prizininkas. 

Vasario 27 d. 1928 m. pradėjo veikti pirmoji aklųjų švietimo įstaiga Lietuvoje - Kauno aklųjų institutas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]