NEREGYS IR VISUOMENĖ |
Alvydas VALENTA CHORŲ KARUOSE - AKLŲJŲ BALSAI |
Televizijos kanalo TV3 projektas "Chorų karai" jau suspėjo pelnyti žiūrovų, tarp jų ir "Mūsų žodžio" skaitytojų, simpatijas. Greitai, kovo pabaigoje, į "Chorų karų" areną įžengs ir aklųjų choras. Kodėl aklųjų, kodėl "Chorų karai"? Projekto prodiuserė Neringa Kavaliauskienė praėjusių metų lapkričio mėnesį, prieš pirmąjį atrankos turą, kalbėjo: "Aklųjų choras - ne išimtis. Kasmet šalia kitų dalyvių "Chorų karuose" varžosi ir kokiu nors socialiniu pagrindu suburtas choras. Buvo benamių, kalinių, senjorų chorai. Šiais metais kilo sumanymas suburti aklųjų chorą. Žinojome, kad aklieji gali dainuoti, todėl ir pasiūlėme. Sulaukėme pačių neregių ir jų organizacijos palaikymo. Atranka į būsimą chorą vyksta dviem etapais, pirmajame ture atrenkami žmonės ne tik norintys, bet ir galintys dainuoti. Antrajame ture tikrinamas dainininko balsas, jo galimybės. Po antrojo turo liks šešiolika žmonių, kurie ir sudarys būsimąjį chorą. Gal dar bus keletas atsarginių, bet neturėtų būti daugiau kaip aštuoniolika ar dvidešimt žmonių. Choras į mūšio lauką turėtų įžengti ateinančių metų pavasarį." Praėjusių metų lapkričio 18 dieną Vilniuje įvyko pirmasis atrankos į būsimą aklųjų chorą etapas. Susirinko gausus būrys norinčių dainuoti, galima sakyti, iš visos Lietuvos - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionų - iš viso apie keturiasdešimt pretendentų. Atrankos komisijos neišsigando 32. Iš jų buvo atrinkta apie pusė - jiems pasiūlyta atvykti į antrąjį turą, įvykusį lapkričio pabaigoje. Po šio turo atrinkta aštuoniolikos žmonių grupė, kuri ir sudarys būsimą "Chorų karų" dalyvį - aklųjų chorą. Tiesa, tarp pirmojo ir antrojo atrankos turų būta pakeitimų: nuspręsta chorą sustiprinti ir pasitelkti balsų iš šalies. Šiais balsais "iš šalies" tapo Maltos pagalbos ordino savanoriai. LASS respublikinio centro darbuotoja Lina Puodžiūnienė "Mūsų žodžiui" sakė: "Chorą sudaro trylika mūsų žmonių ir penki Maltos ordino savanoriai. Maltiečiai savanoriai chore ne tik dainuoja, bet ir padeda neregiams per repeticijas ir po jų - tuos, kuriems reikia, pasitinka, palydi. Manau, kad tikroji integracija tokia ir turėtų būti: aklieji įvairiuose kolektyvuose, meno būreliuose muzikuoja, dainuoja ar užsiima kokia kita veikla drauge su reginčiaisiais. Daugeliui žmonių turbūt žinoma, kad "Chorų karų" siela ir "generolas" yra dainininkas Stano. Stano pats dalyvavo abiejuose atrankos turuose, stebėjo choro gimimą. Dar neišėjus chorui į "mūšio lauką", Stano jau sakė: jeigu kolektyvui užteks parako, jis turės galimybę koncertuoti ir projektui pasibaigus." Gruodžio viduryje prasidėjo naujojo choro repeticijos - dainavimo, sceninio judesio. Choras repetuoja - bent jau iki šiol repetavo - savaitgaliais, kol kas visų dalyvių nuotaika gera, vieni susitiko senus pažįstamus, kiti suspėjo susirasti naujų draugų. Į chorą pakviesti (skelbiame tik regėjimo negalią turinčių žmonių pavardes) šie dainininkai: Austėja Neniškytė, Dainora Laukžemytė, Danguolė Butkuvienė, Irma Jokštytė, Jūratė Vizbaraitė, Laura Stadalninkaitė, Ona Matusevičiūtė, Vaida Butautaitė, Artūras Lenkšas, Deividas Mankevičius, Erikas Saliuta, Karolis Kaminskas, Gražvydas Sidiniauskas. Choro vadove tapo dirigentė Tamara Blažienė. Judesio, sceninės laikysenos moko tiflopedagogė teatro mokytoja Audronė Masiukienė. Galvojama ir apie profesionalų scenografą, ir apie kitus būtinus chorui žmones bei atributus, bet visa tai kainuoja nemažus pinigus. Vyksta intensyvios rėmėjų paieškos, bet apie jas kalbėti dar ankstoka. Kaip matome, chore vyrauja jaunimas, tačiau yra ir vyresnių, nemažą dainavimo patirtį turinčių žmonių. Dvi dalyvės - J. Vizbaraitė ir O. Matusevičiūtė - yra baigusios Muzikos ir teatro akademiją ir pačios moko dainuoti kitus. Dar kartą apie naująjį aklųjų chorą mintimis dalijasi L. Puodžiūnienė: "Teisybė yra ta, kad choras sudarytas socialiniu pagrindu. Buvo benamių, kalinių, senjorų chorai, dabar - aklųjų. Tačiau mes norime akcentuoti ne tik socialinį aspektą. Choras iš tikrųjų geras, galintis dainuoti, norime, kad jis taptų tikrai aukšto profesinio lygio kolektyvu, o jo dalyviai neatrodytų kaip vargšiukai, prašantys išmaldos. Tokiam tikslui pasiekti reikalingas didelis parengiamasis darbas: ieškome rėmėjų, lėšų, reikia pasisiūti koncertinius drabužius. Aklas žmogus yra garbingas, gražus žmogus. Skamba paradoksaliai, tačiau jis gali būti laimingas! Laimė, gera savijauta - tai žmogaus būsenos, bet būtini ir estetiniai sprendimai. Į juos reikia investuoti. Televizija viską hiperbolizuoja - tiek trūkumus, tiek privalumus, kita vertus, tai yra puikus šansas dainuojantiems žmonėms, ypač jaunimui įgyti neįkainojamos patirties. Galbūt kai kada gauti ir porciją pipirų ar druskos, gal apsibalnoti kelius, bet visa tai labai sveika. Sutinku, kad televizija, ypač "šou" projektai, gali padaryti daug negerų dalykų - dažnai žmogų paverčia "žvaigžde", jis patiki, kad yra labai svarbus. Tačiau televizija gali suteikti ir profesinės patirties, akistatoje su kamera - drąsos būti pačiu savimi. O šių dalykų neišmoko jokie universitetai. "Sužvaigždėjimas" mūsų žmonėms, manau, negresia, o patirtis, kurią įgis, tikrai pravers. Naujojo choro kūrimas atskleidė ir vieną ne itin malonų dalyką, bet apie jį reikia taip pat kalbėti. Tai žmogaus mokėjimas ar nemokėjimas parodyti savo galimybes - kūno kalba. Kai kurie pirmojoje perklausoje dalyvavę žmonės, akivaizdu, gali dainuoti, bet komisijai kažkodėl ėmė ir padainavo "pro šalį". Tai rodo, kad žmogus savimi nepasitiki. Kaip tada jis dainuos, kai bus kameros ir bus filmuojamas? Nepasitikėjimą, jaudinimąsi matys žiūrovai. Esame daininga bendruomenė - meno saviveiklos būreliai, apžiūros - bet naujam chorui surinkti balsų vos pakako. Tada, po pirmosios perklausos, ir kilo mintis prijungti maltiečius. Vieną priežastį jau minėjau - jie padėtų mūsų žmonėms per repeticijas ir po jų, antroji priežastis - savo balsais sustiprintų kolektyvą. Tas, kuris pasitiki savimi, dažniausiai ir atrodo gerai. Gali kai kada ne tai pasakyti ar ne tai padaryti, bet vis tiek atrodo gerai. Tokie projektai, jeigu žmogus nori, taip pat gali daug išmokyti." Kaip jau minėjome, į mūšio lauką aklųjų choras įžengs kovo pabaigoje. "Chorų karai" trunka septynias savaites. Atrankos principas - po kiekvieno mūšio, išskyrus pirmąjį, vienas choras iškrenta, kol lieka du stipriausi, - jiems ir atitenka laurai. Kol kas, anot pačių dalyvių, pernelyg drąsu svajoti, kad aklųjų choras liktų tarp tų dviejų geriausiųjų, vis dėlto pabūkime savo bendruomenės patriotais ir, kai ateis lemtinga valanda, palaikykime savo chorą ir už jį balsuokime! Ne taip jau svarbu, kiek aukštai mūsų choras pakils "Chorų karų" hierarchijoje, svarbiau, anot L. Puodžiūnienės, patirtis ir mūsų pačių geranoriškumas palaikant saviškius. [Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis] |