GYVENIMO AKTUALIJOS

 

TODĖL IR ESAME


Sigitas ArmonasBaigėsi dar vieni metai. Laikas apie juos pakalbėti, juos įvertinti. Metų pradžia - puiki proga ir apie ateitį pakalbėti. Į žurnalo "Mūsų žodis" klausimus atsakyti mielai sutiko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas

"M. Ž." Kokie praėję metai buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai? 

S. A. Svarbiausias metų įvykis - gegužės mėnesį įvykęs ataskaitinis-rinkiminis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos suvažiavimas. XXV LASS suvažiavime atsinaujino ir centro taryba, ir revizijos komisija. Taryboje - keturi nauji nariai: Vytautas Gendvilas, Paulius Kalvelis, Viktorija Paimbrekytė ir Pranas Pliuška. Suvažiavime taip pat pasitvirtinome veiklos kryptis artimiausiems ketveriems metams. Nauja čia buvo tai, kad suvažiavimo delegatams buvo pasiūlytos aštuonios veiklos kryptys. Jie turėjo išrinkti keturias. Daugiausia balsų surinkusios kryptys ir tapo mūsų organizacijos veiklos prioritetais - jie bus šią kadenciją svarbiausi. Mums rūpės žmonių su regos negalia reabilitacija, fizinės ir informacinės aplinkos neregiams pritaikymas. Stiprinsime organizacijos filialų veiklą ir sieksime narių aktyvumo. Svarbus bus ir LASS dirbančių žmonių kvalifikacijos kėlimas. Siekdami numatytų tikslų LASS respublikiniame centre jau įdarbinome Arvydą Juchną. Jis rūpinsis informacinėmis technologijomis ir informacijos sklaida. Šiek tiek sunkiau sekasi kuriant socialinės reabilitacijos sistemą akliesiems ir silpnaregiams. Šią veiklą reikėtų atnaujinti, nes buvusi sistemos ar modelio kūrimo grupė "išsivaikščiojo". LASS respublikinis centras jau ketveri metai įgyvendina neseniai netekusių regėjimo žmonių socialinės reabilitacijos programą. Tikimės, kad ji bus vykdoma ir šiais metais. 

Apie mūsų organizacijos ekonominę veiklą, nors galutiniai rezultatai dar nėra suskaičiuoti, galima pasakyti, kad praėję metai buvo geresni nei 2013-ieji. Veiklą plėtė įmonės "Liregus" ir "Regseda". Gal šiek tiek sunkiau sekėsi šiauliečių "Aksidai". Darbuotojų įmonėse nemažėjo. 

"M. Ž." Ko tikėtis iš prasidėjusių metų? 

S. A. Šie metai reikšmingi, nes baigiasi trejus metus vykęs priemonių planas Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programos priemonėms įgyvendinti. Šiemet kartu su kitomis žmonių su negalia organizacijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų institucijų žmonėmis turėsime parengti naują 2016-2019 metų priemonių planą. Mums tai svarbu, nes savo veiklą grindžiame Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programa. Kiek šioje programoje mums bus palikta veiklos, taip ir gyvensime. 

Per savivaldybių programas šiais metais turėtume gauti panašų finansavimą kaip ir praėjusiais. Lėšų gali būti šiek tiek daugiau, nes yra numatyta socialinių paslaugų programą žmonėms su negalia didinti 500 tūkst. litų. Taip pat daugiau lėšų turėtų gauti ir žmonių su negalia asociacijos. Kol kas mažinti lėšas yra numatyta tik žmonių su negalia institucijų leidžiamai spaudai. Yra pažadų, kad bus peržiūrėtas socialinės sferos darbuotojų atlyginimus numatantis labai seniai nekeistas Vyriausybės nutarimas. Socialinių darbuotojų atlyginimui didinti ir valstybės biudžete yra numatytos lėšos. Kartu atlyginimų padidinimo galėtų tikėtis ir socialinės pakraipos projektų vykdytojai. 

Grįžtant prie mūsų įmonių, tai jos jaučiasi gana tvirtai. Įmonės tikisi gamybos nemažinti ir šiais metais. Gal kiek sunkiau prognozuojama mūsų organizacijos įstaigų ūkinė komercinė veikla. Dėl santykių su Rusija krizės patalpų nuomos ir kitą veiklą prognozuoti yra rizikinga. Tikėkimės, kad viskas bus gerai. 

Jau suvažiavime sutarėme, kad į LASS respublikinį socialinį fondą LASS respublikinis centras ir Panerių biurų centras atskaitys po 20 proc. už patalpų nuomą gautų pajamų. Šį fondą jau pasiekė lėšos, gautos už parduotą LASS nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje ir Kaune. Šiame fonde sukauptos lėšos taip pat prisideda prie akliesiems ir silpnaregiams kylančių problemų sprendimo. 

Suvažiavime kalbėjome apie tai, kad daugiau paramos turėtų sulaukti mūsų organizacijos filialai. Tačiau kol kas dar nėra aišku, kaip tai darysime. Klausimą jau du kartus svarstė Žmonių su negalia teisių gynimo ir socialinių reikalų komisija prie LASS centro tarybos. Ji turėtų parengti šios paramos teikimo gaires ir pateikti LASS centro tarybai svarstyti. 

"M. Ž." Praėjo jau dveji metai, kai socialinės paslaugos žmonėms su negalia finansuojamos per savivaldybes. Ar neatsitiko taip, kad, nors tikslai ir uždaviniai deklaruojami visur vieningi, tačiau kiekviena savivaldybė juos mato savaip? 

S. A. Žinoma, kad taip. Šie dalykai sprendžiasi nelengvai. Tačiau per pora metų įgijome patirties bendradarbiaudami su savivaldybėmis. Turime prisitaikyti prie naujos situacijos. O iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kalbų, kad bus kažkaip kitaip ar taip, kaip buvo, negirdėti. Ministerija ir jos Neįgaliųjų reikalų departamentas buvo įsipareigoję padaryti šios reformos analizę. Ar ji bus - pamatysime. Tačiau čia vėl grįžtame prie jau minėto 2016-2019 m. priemonių plano. Jei bus norima kažką keisti, tai, matyt, bus ir ta analizė. Tiek mes, tiek ir ministerijos žmonės mato naujosios tvarkos trūkumų, tačiau ar bus kas keičiama - sunku pasakyti. Dabar yra taip, kad pinigus valdo savivaldybės, o tų pinigų panaudojimo kontrolė pavesta Neįgaliųjų reikalų departamentui. 

"M. Ž." Nuo metų pradžios šalyje turime eurą. Ar jis kaip nors ypatingai atsilieps neregių gyvenimui? 

S. A. Naujosios valiutos įvedimui Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga skyrė daug dėmesio. Eurui daug dėmesio skyrėme ir kasmetiniame seminare. Taip pat nemažai nuveikta kartu su Lietuvos banku. Neregiai gavo informacinius paketus tiek garsiniu pavidalu, tiek ir brailio raštu. Dalis žmonių aprūpinta eurų nominalus padedančiomis atpažinti priemonėmis. Stengėmės padaryti viską, kad neregiams pinigų pasikeitimas keltų kuo mažiau problemų. Kalbant apie ekonominę skaičių išraišką, tai savaime suprantama, kad pinigų realiai nepadaugės: visos sumos sumažės 3,45 karto. Nemanau, kad su euro atsiradimu neregiams atsirastų kokių specifinių problemų. 

"M. Ž." Ko palinkėtumėte žurnalo skaitytojams naujaisiais metais? 

S. A. Norėčiau palinkėti, kad prasidėję metai mums visiems būtų geresni nei pasibaigę. Šių metų pažadai yra gražūs. Praėjusiais metais nuveikėme daug gerų darbų. O prognozuotojai sako, kad tie, kurie praėjusiais darė gražius darbus, šiais metais sulauks gražių tų darbų vaisių. O jei ir bus kokių naujų iššūkių, tai mes - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga - todėl ir esame, kad atsiradusias problemas spręstume. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]