IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

VERTA PRISIMINTI


Skaičiuojame paskutines metų dienas. Netrukus Kalėdos, Naujieji! Greitai atversime naują - 2015 -ųjų kalendoriaus lapelį. Planuosime darbus, renginius, susitikimus, minėsime jubiliejus, svarbias sukaktis. Priminsime keletą datų, kurias tikslinga būtų žinoti. 

Pradėsime nuo solidžiausio jubiliejaus. Sukanka 500 metų, kai gimė Abelis Vilis, protestantų dvasininkas, prūsų raštijos kūrėjas, vertėjas. Biografinių duomenų išliko nedaug. Nežinoma tiksli jo gimimo data, bet visi rašytiniai šaltiniai nurodo, kad jis gimęs 1515 metais prūsų Lietuvoje - Mažojoje Lietuvoje, Pabėtuose, Karaliaučiaus apskrityje (dabar Kaliningrado sritis). Mirė 1575 metais Karaliaučiuje. Buvo silpnaregis, o gyvenimo pabaigoje visiškai apako. Padedamas raštingo baudžiauninko Pauliaus Mėgoto, mokėjusio prūsų, lietuvių, kuršių ir vokiečių kalbas, jis vertė iš vokiečių kalbos į prūsų kalbą Martyno Liuterio "Enchiridijoną" - "Mažąjį katekizmą", leidinys pasirodė 1561 metais. Tai vertingiausias ir didžiausias (134 puslapių), iki mūsų dienų išlikęs prūsų kalbos rašto paminklas. Neregys A. Vilis minimas visų baltistų, tyrinėjančių prūsų kalbą, moksliniuose darbuose. 

A. Vilis yra pirmas įžymus Mažosios Lietuvos neregys, paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Jis pirmas mūsų neregys, dirbęs intelektualų darbą su reginčiojo skaitytojo pagalba. Mokslininko, socialinių mokslų daktaro Valentino Vytauto Toločkos teigimu, kitą tokį faktą randame tik XIX a. viduryje Žemaitijoje, kur apakusiam kunigui Kodainiui už tam tikrą atlyginimą kurį laiką skaitytoju buvo istorikas ir švietėjas Simonas Daukantas. 

Kitas neregys, kurį turime prisiminti, - tai Kristina Skrebutėnienė (Sekonytė), liaudies dainų atlikėja, pasakotoja. Kitais metais minėsime jos gimimo šimtas šešiasdešimtąsias metines. Ši gabi ir išmintinga valstietė dažnai vadinama dainų karaliene, nes jos dėka Lietuvos tautosakos institute yra išsaugota daugiau kaip 500 dainų (dauguma su melodijomis) ir kitokios smulkesnės tautosakos iš Rytų Lietuvos regiono. Biografinių duomenų išliko nedaug. Kristina Skrebutėnienė gimė 1855 m. Tverečiaus valsčiuje, Sekonių kaime. Anksti liko našlaitė, 25 metų ištekėjo už ūkininko ir muzikanto Skrebutėno, gyveno Kuksuose, Ignalinos rajone. Turėdama keturiasdešimt metų, susirgo sunkia liga, apako. Tačiau, anot pačios sakymo, visus darbus dariusi ir akla būdama. Mirė 1943 m., bemaž sulaukusi 90 metų, palaidota Pivorų kaimo kapinėse, Ignalinos rajone. Garsėjo kaip liaudies dainų atlikėja ir įvairių pasakojimų autorė. Kalbėjo turtinga Rytų aukštaičių tarme, vartojo daug vaizdingų posakių, retų žodžių. Būdama senyvo amžiaus, tautosakos rinkėjus stebino unikalia atmintimi ir ištverme. Galėdavo dainuoti ir pasakoti ištisas valandas. Jos palikimas - neišsenkamas šaltinis šių dienų tautosakos tyrinėtojams ir folkloro ansambliams. Apie šią liaudies dainininkę paskelbta daug straipsnių, ji cituojama įvairių mokslininkų darbuose. Lietuvos aklųjų biblioteka 2005 metais, minint dainininkės šimtas penkiasdešimtąsias metines, išleido knygą "Dainomis sugrįžtanti". Knygos sudarytoja Jadvyga Kuolienė pasistengė atskleisti šios moters neįkainojamą palikimą Lietuvai ir jos žmonėms. 

 

Kitos sukaktys 

Prieš 95 metus (1920) buvo įkurta pirmoji tarptautinė aklųjų organizacija - Pasaulio aklųjų esperantininkų sąjunga. Nuo 1984 metų jos tradicijas ir patirtį perėmė ir veiklą tęsia Pasaulio aklųjų sąjunga. 

Prieš 85 metus Lietuvoje buvo pradėtos spausdinti knygos akliesiems brailio raštu. 1930 m. Kauno aklųjų institutas iš Vokietijos įsigijo brailio rašto raidžių rinkimo mašiną ir knygų tiražavimo įrenginį (tiglinį presą). Tais pačiais metais išleista pirmoji spausdinta lietuviška knyga brailio raštu - Viktorijos Genytės elementorius akliesiems "Mūsų šviesa". Knyga išleista 20 egzempliorių tiražu. 

Prieš 50 metų (1965) Lietuvos aklųjų draugija, siekdama pagerinti ir plėtoti neregių ir silpnaregių meninės saviraiškos galimybes, penkiuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) įsteigė tarprajoninius kultūros namus. Šių įstaigų steigimas tikrai pasiteisino, nes iš esmės pasikeitė neregių požiūris į meno kolektyvus ir meninę saviraišką. Veikla išplito visoje Lietuvoje. Kultūros namų darbas ir veikla buvo matomi ir už organizacijos ribų. Šiuo metu jų veiklą tęsia LASS su vietos savivaldybėmis įsteigtos viešosios įstaigos. 

Prieš 25 metus Lietuvoje buvo pradėti sistemingai rengti neregiai masažuotojai. Iki tol šią profesiją įgydavo tik pavieniai asmenys, jų buvo apie dešimt. 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojas Aurimas Juozaitis išleido įsakymą, kuriuo nuo rudens Vilniaus medicinos mokykloje įsteigiama masažo specialybė ir numatoma į ją priimti mokytis akluosius ir silpnaregius. 

Dvidešimtpenkmetį minės ir Lietuvos aklųjų sporto federacija, vienijanti devynis sporto klubus. 

Kitais metais bus ir gražių asmeninių sukakčių, žmonių skyrusių daug laiko neregių ir silpnaregių reikalams, bei pačių gabių neregių jubiliejų. Spalio mėnesį šimtmetį minės grigiškietis Bronius Kondratas, poetas, buvęs dailininkas. Garbaus amžiaus žmogus, kiek leidžia jėgos, kuria iki šiol. Sausio pradžioje varėniškis Banadas Urbelionis švęs septyniasdešimtmetį. Gabus armonikininkas, žinomas visoje Lietuvoje, ne kartą dalyvavo respublikiniuose renginiuose ir konkursuose, tradiciniame Varėnos rajono renginyje "Grybų šventė". Jį matė ir Lietuvos televizijos žiūrovai. Banadas daug kartų yra tapęs įvairių meno saviraiškos renginių nugalėtoju ir prizininku. Turėsime ir daugiau žmonių, švenčiančių savo gyvenimo jubiliejus, šešiasdešimtmečius, penkiasdešimtmečius, apie kai kuriuos bus rašoma ir "Mūsų žodyje". 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Sausio 4 d. - Brailio rašto diena, minima nuo 2001 m. 

Sausio 5 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1945) Banadas Urbelionis, armonikininkas, žymiausias LASS Varėnos rajono filialo meno saviveiklininkas, įvairių meno saviraiškos renginių nugalėtojas ir prizininkas. 

Sausio 15 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1935) Stasys Macieža, ilgametis UAB "Liregus" darbuotojas, aktyvus LASS narys, daug kartų buvęs organizacijos visuomeninių tarybų nariu. 

Sausio 21 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1955) Irena Dominauskienė (Šilkinytė), LASS respublikinio centro biuro administratorė. LASS sistemoje dirba nuo 1976 m. 

Sausio 25 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1940) Janina Irena Juodzevičienė (Markevičiūtė), literatė, aktyvi LASS narė Panevėžyje. 

Sausio 25 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1945) Zina Kolalienė (Dubauskaitė), aktyvi LASS narė, buvusi ilgametė LASS Panevėžio miesto ir rajono filialo pirmininkė. 

Sausio 26 d. sukanka 25 metai, kai įsteigta (1990) Lietuvos aklųjų sporto federacija. 

Sausio 30 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1940) Irena Benedikta Skėrutė, šachmatininkė, šaškininkė, daugkartinė įvairių varžybų dalyvė, nugalėtoja ir prizininkė. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]