TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

VISIŠKAI TEISINĖS LENGVATOS


Žurnale toliau aptariame teisines lengvatas, kurių formaliai negalima priskirti vienai kuriai lengvatų rūšiai. 

 

Teisė į privalomąją palikimo dalį 

Paveldėjimo teisėje galioja testamento laisvės principas, pagal kurį palikėjas savo turtą gali palikti kam nori. Privalomoji palikimo dalis yra tam tikra išimtis iš šio principo. LR Civilinio kodekso 5.20 str. nustato, kad palikėjo mirties dieną išlaikymo reikalingi palikėjo vaikai, tėvai ar sutuoktinis, nepaisant palikėjo sudaryto testamento turinio, paveldi ne mažiau pusės to turto, kurį jie paveldėtų, jei testamento iš viso nebūtų, o būtų paveldima pagal įstatymą. Pavyzdžiui, ponas A turi neįgalų vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, tačiau savo visą turtą testamentu palieka ne jam, o savo meilužei ar draugui. Tokiu atveju jo neįgalus vaikas paveldės pusę to, ką jis būtų paveldėjęs, jei jo tėvas iš viso nebūtų sudaręs jokio testamento. Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad asmens negalia yra prielaida spręsti (preziumuoti), kad jam išlaikymas reikalingas, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta teismine tvarka. Pavyzdžiui, gali būti teisme įrodyta, kad neįgalusis turi pakankamai pajamų ar turto pragyventi ir jam išlaikymas nereikalingas, tada neįgalusis privalomosios palikimo dalies ir nepaveldėtų, tačiau, kol tai nėra įrodyta, laikoma, kad išlaikymas neįgaliajam yra reikalingas, ir notaras turi duoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Svarbu žinoti ir tai, kad dėl palikimo priėmimo būtina ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo palikėjo mirties kreiptis į paskutinės palikėjo gyvenamosios vietos notarą. 

 

Privilegijos vykdant teismų sprendimus 

Teismų sprendimų ir kitų jiems prilygintų dokumentų vykdymą reglamentuoja LR Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) VI dalis. CPK 663 str. saugo neįgaliuosius ir kai kurias kitas socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes nuo priverstinio vienintelio turimo gyvenamojo būsto pardavimo, išieškant jų skolas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Čia nustatyta, kad po to, kai vienintelis turimas gyvenamasis būstas yra areštuotas, galima su prašymu kreiptis į Apylinkės teismą, kuris, atsižvelgdamas į neįgaliųjų, nepilnamečių ar kitų socialiai pažeidžiamų gyventojų turtinę padėtį ar kitokius interesus, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš vienintelio turimo gyvenamojo būsto. Aptarta lengvata netaikoma, jei turimas vienintelis gyvenamasis būstas yra įkeistas. 

Skolų turintiems neįgaliesiems gali praversti ir tai, kad CPK 739 str. 6 p. draudžia išieškoti skolas iš pagal LR Valstybinių šalpos išmokų įstatymą mokamų išmokų bei kitų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai mokamų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų. Iš Valstybinių šalpos išmokų neįgaliesiems dažniausiai mokamos šalpos pensijos ir nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Taigi iš šių išmokų jokie antstolio patvarkymu daromi išieškojimai negalimi, tačiau iš neįgaliesiems mokamų valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų ar socialinio draudimo našlaičių pensijų išieškojimai leidžiami. Taigi kai kuriais atvejais didelių skolų prispaustas neįgalusis, gaunantis nedidelę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, iš kurios antstolio potvarkiu vykdomi dideli išieškojimai, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos "Sodros" teritorinį skyrių, prašydamas sustabdyti jam šios pensijos mokėjimą, o po to kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių su prašymu skirti šalpos pensiją. Žinoma, ši lengvata neturėtų būti suprantama kaip koks raginimas neatsakingai skolintis ar kitaip prisidaryti skolų ar vengti jas grąžinti, nes, kaip sakoma, skola - ne žaizda: neužgyja ir anksčiau ar vėliau ją gali tekti grąžinti su kaupu, pavyzdžiui, įsigijus nekilnojamojo turto ar įsidarbinus, tačiau kartais dėl skolų nebegalinčiam išgyventi neįgaliajam tai gali būti šioks toks laikinas išsigelbėjimas. 

Priminsiu, kad šalpos pensijos dydis neįgaliesiems, kurie nedarbingais ar iš dalies darbingais tapo iki 24 m. arba dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 m., padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 m., bet ne vėliau kaip iki 26 m. skiriama tokių dydžių šalpos pensija. 

Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis ne didesnis kaip 25 proc., - 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų (toliau trumpinama - bazinė pensija), t.y. 720 Lt; 

Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis nuo 25 iki 35 proc., - 1,5 bazinės pensijos, t.y. 540 Lt; 

Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis nuo 45 iki 55 proc., - 0,75 bazinės pensijos, t.y. 270 Lt. 

Neįgaliesiems, kurie nedarbingais ar iš dalies darbingais tapo būdami vyresni nei anksčiau minėti, šalpos pensija yra tokia. 

Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis ne didesnis kaip 25 proc., - 1,5 bazinės pensijos, t.y. 540 Lt; 

Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis nuo 25 iki 35 proc., - 0,9 bazinės pensijos, t.y. 324 Lt; 

Neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis nuo 45 iki 55 proc., ši pensija neskiriama. 

Žinotina ir tai, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o šalpos pensijos - tik už praėjusį mėnesį, todėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją pakeitus į šalpos pensiją, vieną mėnesį tektų išsiversti išvis be pensijos. Ką guodžia, gali ramintis nebent tuo, kad, pensijos gavėjui mirus, dėl nurodytos priežasties vieną mėnesį negauta pensija bus grąžinta jį laidojusiems asmenims, nes tiek valstybinės socialinio draudimo pensijos, tiek ir šalpos pensijos jiems išmokamos už jos gavėjo mirties mėnesį, be to, abiem atvejais išmokama dar vieno mėnesio atitinkamos pensijos dydžio suma, o šalpos pensijos atveju išmokama dar ir iki mirties dienos pensijos gavėjo nespėta gauti praėjusio mėnesio šalpos pensija. 

 

Mažesni išskaitymai iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, iš kurių galima daryti išskaitymus 

Ši lengvata skirta ne patiems neįgaliesiems, o juos išlaikantiems šeimos nariams. CPK 736 str. nustatyta, kad, jei skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, antstolio patvarkymu iš jo pajamų išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui. Įstatymas nedetalizuoja, kas laikoma nedarbingais šeimos nariais, bet paprastai neįgalieji, bent jau tie, kurių darbingumo lygis ne didesnis kaip 25 proc., tokiems priskiriami. Priminsiu, kad iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, iš kurių galimi išskaitymai, jie yra tokio dydžio. 

Iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaitoma iki 20 proc., o jei išieškomas išlaikymas ar žalos, padarytos nusikaltimu arba padarytos asmens sveikatai, atlyginimas, taip pat, kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, išskaitoma iki 50 proc.; 

Iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų dalies, viršijančios 1 MMA dydį, išskaitoma iki 70 proc. 

Prašymą dėl išskaitų sumažinimo nedarbingus šeimos narius išlaikantys skolininkai turi pateikti sprendimą vykdančiam antstoliui. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]