IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

RUGSĖJO SUKAKTUVININKAI


Mūsų bendruomenėje šį rugsėjį sukaktuvininkų kaip niekada daug. Sveikindami juos, keletą prisiminkime visi. 

 

JONAS BURAKOVAS 

Rugsėjo 8 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1944) Jonas Burakovas - sporto meistras, treneris, aklųjų ir silpnaregių sportininkų ugdytojas. 

Jonas gimė Jonavos rajone, Rimkų kaime. Būdamas keturiolikos metų 1958 m. pavasarį susižeidė sprogmenimis, beveik neteko regėjimo, mato labai silpnai. Tų pačių metų rudenį atvyko į Kauno aklųjų mokyklą. Joje pasimokęs kelerius metus, atėjo dirbti į Lietuvos aklųjų draugijos Kauno kombinatą (buvusi UAB "Regplasta") plastmasinių gaminių liejiku. Savo gyvenimą paskyrė aktyviam sportui. 

J. Burakovas sportuoti pradėjo dar besimokydamas aklųjų internatinėje mokykloje. Pedagogų paskatintas susidomėjo sunkumų kilnojimu (štanga) ir lengvąja atletika. Pradėjęs dirbti gamyboje daug laiko skyrė sportui, treniruotėms ir varžyboms. Rado laiko ir mokslui - baigė Suaugusiųjų aklųjų vidurinę mokyklą. Jo treneris buvo Pranas Majauskas. Tvirto sudėjimo vaikinas greitai tobulėjo. Netrukus jam buvo suteiktas pirmasis sunkumų kilnojimo kvalifikacinis atskyris. 1973 m. gruodžio mėn. jis įvykdė sunkumų kilnojimo sporto meistro normą, o 1974 m. jam suteiktas Sovietų sąjungos (TSRS) sporto meistro vardas. Tai pirmasis sporto meistras neregys Lietuvoje, gavęs tokį puikų sportinį įvertinimą. Pasiekta daug ne tik neregių ir silpnaregių, bet ir sveikųjų varžybose - jo krūtinę ne kartą puošė įvairių spalvų medaliai. 

Nuo 1969 metų, kai P. Majauskas pasitraukė iš sporto būrelio trenerio pareigų, jo vietą užėmė Jonas Burakovas - treniravo lengvaatlečius, o pats ir kaip sportininkas, ir kaip treneris dalyvavo Lietuvos ir tarptautinėse varžybose: Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, JAV, Ispanijoje ir kitose šalyse. Vėliau jis daugiau dirbo kaip treneris. Burakovo auklėtiniai pasiekė gerų rezultatų, svarbių pergalių Lietuvoje ir tarptautinėse įvairaus lygio varžybose bei čempionatuose, o lengvaatletis Vytautas Girnius tapo parolimpiniu čempionu. Kiek leidžia jėgos, Jonas ir dabar dalyvauja įvairiose varžybose, o Lietuvos senjorų čempionatuose daug kartų yra tapęs nugalėtoju. 

Jonas Burakovas turi kuo pasigirti ir pasidžiaugti, ilgametė sportininko bei trenerio veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje, o laimėti medaliai ir įvairūs raštai - tai puikiai nueito kelio patvirtinimas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sportininko veikla buvo deramai įvertinta: už nuopelnus Lietuvos sportui jis apdovanotas penktojo laipsnio Gedimino ordinu, jam suteiktas ir Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. 

 

EMILIJA DAKTARAVIČIENĖ 

Prasmingą sukaktį švenčia kaunietė profesorė Emilija Daktaravičienė. Praėjusio amžiaus antroje pusėje ši viena žymiausių Lietuvos oftalmologių buvo labai artimai susijusi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomene. Daug žmonių, turėjusių regėjimo sutrikimų, kreipdavosi pagalbos ar konsultacijos būtent į Daktaravičienę ir jos vadovaujamą Kauno akių ligų kliniką. Gydytoja maloniai ir noriai bendravo ir bendrauja iki šiol su mūsų nariais bei buvusiais pacientais. Sveikindami ir linkėdami sėkmės ir sveikatos mūsų profesorei, prisiminkime keletą jos gyvenimo epizodų. 

E. Daktaravičienė (Kublickaitė) gimė 1919 m. rugsėjo 27 d. Ruonių vienkiemyje, Šiaulių apskrityje. 1940 m. baigė Linkuvos gimnaziją. 1940-1942 m. lankė Gailestingųjų seserų kursus Kaune. 1944-1949 m. studijavo Kauno valstybiniame universitete, Medicinos fakultete. Baigusi studijas pradėjo dirbti to paties fakulteto Akių ligų katedroje vyresniąja laborante. Po metų ji - Kauno medicinos instituto akių ligų katedros klinikos ordinatorė. 1953-1956 m. studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) I. Mečnikovo medicinos institute. 1957 m. apsigynė disertaciją oftalmologine tema ir E. Daktaravičienei buvo suteiktas medicinos mokslų kandidato laipsnis. 

Grįžusi į Kauną, Emilija su jai būdinga energija visa širdimi pasinėrė į mokslinį, praktinį ir tiriamąjį oftalmologinį darbą. Tyrė aklumo ir silpnaregystės priežastis Lietuvoje, domėjosi sutrikusio regėjimo vaikų ir moksleivių medicinine priežiūra. 1958 m. Kauno medicinos instituto vadovybė ją paskyrė Akių ligų katedros vedėja. Šias pareigas ėjo net trisdešimt metų - iki 1988-ųjų. 1963-1966 m. E. Daktaravičienė - Kauno medicinos instituto doktorantė. 1969 metais jai suteikiamas profesorės mokslinis laipsnis. Apie profesorės nuopelnus ir veiklą Lietuvos oftalmologijos srityje galima kalbėti labai daug, bet šiame rašinyje kalbėsime tik apie aspektus, kurie susiję su neregių bendruomene. 

Istoriškai susiklostė, kad tarp Lietuvos akių gydytojų ir neregių jau nuo XX a. pradžios užsimezgė draugiški ir glaudūs ryšiai. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje profesorės E. Daktaravičienės dėka jie tapo dar artimesni ir prasmingesni. Kauniečiai okulistai tuo metu mūsų šalyje buvo lyderiai - į ten žmonės vykdavo gydytis iš visos Lietuvos. Sparčiai tobulėjant medicinos darbuotojų kvalifikacijai ir naujosioms technologijoms, daugeliui žmonių, turinčių regos problemų, jau buvo galima padėti. Po operacijų ir gydymo daugelio pacientų regėjimas pagerėdavo. Lietuvos aklųjų draugija pradėjo finansiškai remti oftalmologų veiklą, šių dienų terminais tariant, pradėjo vykdyti bendrus projektus. 1970 m. rugsėjo 1 dieną įsteigiama Kauno medicinos instituto Regos apsaugos žinybinė mokslinio tyrimo laboratorija. Jos vedėja paskiriama profesorė E. Daktaravičienė. Laboratorijos išlaikymą 20 metų finansavo Lietuvos aklųjų draugija (LAD). Čia buvo suburtas labai aktyvus mokslininkų oftalmologų kolektyvas, kuris vykdė mokslinius tiriamuosius darbus, sprendė aklumo problemas, vedė sutrikusio regėjimo žmonių išsamią apskaitą, rašė straipsnius, ruošė mokslinius darbus ir disertacijas. Kitas neregių organizacijos ir okulistų prasmingo bendradarbiavimo pavyzdys - tai Kauno akių ligų klinikos pastatas - jo statybą finansavo LAD. Klinikos atidarytos 1976 m. Profesorė yra parašiusi keletą knygų apie akių ligas ir jų gydymą, apie 400 straipsnių oftalmologine tematika. 

Viename interviu profesorė yra pasakiusi: "Oftalmologo profesiją pasirinkau iš gailesčio akliesiems. Kaune matydavau daug aklų žmonių, kuriems vis kažkas padėdavo, nuolat mąstydavau, kaip galima tokiems žmonėms padėti, skaitydavau žurnalus, knygas apie akių ligas. Susigyvenau su šiais žmonėmis." 

Už prasmingą gyvenimo kelio pasirinkimą ir sugrąžintą akių šviesą jai dėkingi šimtai ir tūkstančiai žmonių. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas 1996 m. liepos 2 d. dekretu Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai, jos ūkiui, kultūrai, mokslui ir švietimui habilituotą daktarę profesorę Emiliją Daktaravičienę apdovanojo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 

Profesorė šiuo metu - emeritė, kiek leidžia jėgos, domisi LASS veikla ir bendrauja su neregiais ir silpnaregiais, iki šiol - Katalikiškojo Prano Daunio fondo tarybos narė. 

 

GINTARAS NENARTAVIČIUS 

Rugsėjo 29 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1964) Gintaras Nenartavičius, pedagogas, biologijos mokytojas, jau dvidešimt penkerius metus dirbąs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. 

Gintaras gimė Prienuose. Mokėsi Alytaus penktojoje vidurinėje mokykloje, tačiau dėl silpno regėjimo buvo sunku tęsti mokslą, todėl buvo nuspręsta pereiti į specialiąją mokyklą. Nuo penktos klasės mokėsi Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatinėje mokykloje. Mokslas sekėsi gerai - ypač matematika ir gamtos mokslai. Gintaras už gamtos ir biologijos pamokas labai dėkingas buvusiai mokytojai Vladai Gaivenienei - tai ji sugebėjo įskiepyti meilę gamtai bei norą domėtis aplinka. Todėl baigus vidurinę mokyklą nesunku buvo pasirinkti, ką ir kur studijuoti. 1989 m. Gintaras baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vilniaus edukologijos universitetas), kuriame įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų specialybę. Nuo 1989 metų rugsėjo pirmosios pradėjo dirbti biologijos mokytoju buvusioje mokykloje. Mokinys pakeitė savo mokytoją, kuris išėjo į pensiją. Jaunasis mokytojas gana greitai savo kruopščiu darbu įgijo pedagogų bei moksleivių pasitikėjimą ir pagarbą. 2004 metais Nenartavičiui buvo suteikta biologijos mokytojo eksperto (tiflopedagogo) kvalifikacinė kategorija. 

Pedagogas moksleiviams su regos negalia stengiasi kuo suprantamiau išdėstyti įvairias temas. Kuria specialią metodiką, pritaiko ją regėjimo problemų turintiems moksleiviams. Savo darbe naudoja optines priemones, su jomis prastai matantys moksleiviai geriau supranta ir išmoksta dėstomą medžiagą. Lietuvoje G. Nenartavičius yra pirmasis silpnaregis, dirbantis biologijos mokytoju. Jis parengė akliesiems ir silpnaregiams vienuoliktokams bei dvyliktokams skirtą mokymo priemonę "Ląstelė. Audiniai". Sudarė "Molekulinės biologijos ir genetikos uždavinyną" - tokio leidinio kol kas neturi ir juo nesinaudoja kitos bendrojo lavinimo mokyklos. Praktinės užduotys ir darbai visada pritaikyti akliesiems ir silpnaregiams. Silpnaregiai per pamokas gali dirbti su mikroskopu, per specialią kamerą, sujungtą su kompiuterio ekranu, neregiai atlieka tikslius matavimus - mokiniams padeda "kalbanti ruletė". Naudoja mokytojas ir kitus specialius prietaisus, kurių neturi reginčiųjų mokyklos. Biologijos kabinete - vieninteliame Lietuvoje - sukaupta daugybė gamtamokslinio turinio tiflopriemonių, įvairios medžiagos, reikalingos pasiruošti brandos egzaminams. Čia - daugybė egzotiškų augalų, gerai dera citrinmedžiai. Palaikomi glaudūs ryšiai su Lietuvos edukologijos universitetu, mokiniai lankosi Gamtos tyrimų centre. Sukaupta pedagogine patirtimi mokytojas mielai dalijasi su kolegomis, dalyvauja įvairiose konferencijose, skaito pranešimus. 2001 m. kovo 1 d. Šiaulių universitete VII respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje Nenartavičius skaitė pranešimą "Gyvosios gamtos pažinimas ir jo specifika mokant akluosius ir silpnaregius pagrindinėje mokykloje". Kitoje konferencijoje skaitė pranešimą "Mokymo ypatumai dirbant su aklaisiais ir silpnaregiais biologijos pamokose". Jau 30 metų mokytojas dalyvauja retųjų augalų pažinimo ir globos klubo "Medumėlė" veikloje. Šis klubas įsteigtas ir veikia prie Vilniaus edukologijos universiteto. 

Už nuoširdų pedagoginį darbą G. Nenartavičius yra gavęs padėkų. 2013 m. Lietuvos Respublikos švietimo ministras minint šalies aklųjų švietimo 85-metį mokytoją apdovanojo garbės raštu. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Spalio 1 d. - Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 

Spalio 9 d. - Pasaulinė regėjimo diena. Minima antrąjį spalio ketvirtadienį nuo 1998 m. 

Spalio 15 d. - Tarptautinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena. Lietuvoje minima nuo 1993 m. 

Spalio 19 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1904) Petras Maldeikis, pedagogas, 1932-1939 Kauno aklųjų instituto vedėjas (mirė 1993). 

Spalio 25 d. - 1991 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga priimta visateise nare į Europos aklųjų sąjungą. 

Spalio 25 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1954) Rita Kiškienė (Tamašauskaitė), pedagogė, logopedė, LASUC dirbanti nuo 1976 metų. 

Spalio 28 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1954) Boris Chudinskij, aktyvus LASS narys Kaune, menininkas, kuriantis darbus iš metalo, medžio ir keramikos. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]