LASS LITERATŲ KŪRYBA |
Rožė POŠKIENĖ HAIKOS IR PAIKOS |
Kopose valtis atplasnojo kiras vasaros supti
Gervės išskrenda klevas numeta plunksną rašyti
Liepa bitėmis sužydėjusi varva
Nužydėjęs klevas drugelius paleidžia pažaisti
Varpas suskambo varnos suskrido ant stogo laukia
Einu į saulę paskui seka šešėlis nepavarysi
Pro pirštus leidžiu vėrinio karoliukus nerandu galo
Ant kūdros kranto topolis pasirąžė pumpurais
Atviras langas balandžiai lūkuriuoja badas - ne brolis
Po nakties saulė ištryško Prisikėlimas
Eglė kantri kaip motina ir žiemą...
Kregždė vyt vyt ir įstrigo širdin
Debesys žiūri į jūrą kokie mes sudriskę
Ant suolo senukas aplink bėginėja vaikutis Alfa ir Omega
Jau metai kėdė laukia nebereikalinga
Bandelę valgydama praėjo mergaitė balandis nukrito
Miške keras žiūri į dangų pamėginsiu
Ant spintos rakto paskutinis skambutis kada?
Verbas įmerkiau sudygo sužaliavo įgavo gyvybės
Riešutas saugo gentį
Per naktį sužydo vyšnios rytoj Velykos
Svyruoju eidama įsikibusi į praeitį
Vaikas pavydi gintariniams karoliams motinos kaklo
Žvirbliai čirškauja literatūrinių skaitymų varnos klausosi
Upė laiminga pasiekusi jūrą apsikabina
Uosis neskuba paskutinis išsprogsta kodėl pirmas nuplinka?
Mėnulis slepia savo antrąją pusę tikras Putinas
Parėjo sūnus atidarė duris nemačiau kojų
Ant rankų pūslės švenčiau Velykas kapinėse
Einu naktį mėnulis irgi kartu seklys
Palipau ant liepto plaukiu per kūdrą vietoje
Kiras atsikando jūros trupinį dangun neša
Boružė žiemą rėplioja lango stiklu vasaros ieško
Ledo gabalas spurda jūros pakrantėje žuvis įšalus [Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis] |