TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

PAKEISTA DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKA

Suaugusiems neįgaliesiems, kurie dar nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) nustato darbingumo lygius. Šią procedūrą reglamentuoja 2005 m. kovo 25 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro bendras įsakymas Nr. A1-78/V-179 "Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo". 

Šių metų liepos 1 d. įsigaliojo minėto įsakymo pakeitimai, patvirtinti 2014 m. kovo 12 d. tų pačių ministrų bendru įsakymu Nr. A1-131/V-349. 

Pagrindinė šių pakeitimų naujovė - nustatant neįgaliesiems darbingumo lygį, kur kas daugiau bus atsižvelgiama į įvairius socialinius veiksnius: jų profesinę patirtį, turimą darbinę kvalifikaciją ir darbinius įgūdžius, mobilumą, būtinybę pritaikyti darbinę, fizinę ar informacinę aplinką, savarankiškumą, gebėjimą apsitarnauti, užsiimti kasdiene veikla, apsipirkti, atlikti įvairias finansines operacijas, bendrauti, suvokti įvairią informaciją. Iki aptariamų pakeitimų nustatant darbingumo lygį, iš esmės vyravo tik medicininis faktorius, t.y. neįgaliesiems nustatomą darbingumo lygį nulemdavo jų turimi pastovūs ir ženklūs sveikatos sutrikimai. Dabar sprendimą dėl neįgalumo lygio NDNT turi priimti įvertinusi dvejopus kriterijus. Visų pirma - medicininius, pagal kuriuos nustatomas asmens bazinis darbingumas. Jis vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Antras kriterijus - asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Šie kriterijai nustatomi neįgaliajam atsakant į aptariamu teisės aktu patvirtintą klausimyną ir įvertinami balais, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Kiekvienas klausimyno klausimas vertinamas balais nuo 1 iki 4. Vėliau pagal surinktą balų skaičių išvedamas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas, kuris gali būti nuo 0,7 iki 1,2. 

Galutinai apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Pavyzdžiui, neįgaliajam nustatytas 30 proc. bazinio darbingumo lygis, o koeficientas maksimalus, t.y. 1,2 - vadinasi, šio asmens darbingumo lygis bus 30 x 1,2 = 36. Kadangi darbingumo lygis nustatomas 5 proc. intervalais, suapvalinę gausime, kad šio asmens darbingumo lygis 35 proc. 

Kadangi asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento svyravimo amplitudė nedidelė, nuo 0,7 iki 1,2, ir jis yra visada gana artimas skaičiui vienas, todėl iš jo padauginus nustatytą bazinio darbingumo lygį, šis lygis pasikeičia ne tiek jau ir daug. Vadinasi, ir toliau kur kas svarbesnis išlieka medicininis kriterijus. 

Sunkiausios negalios neįgaliesiems, kurių bazinis darbingumas nuo 0 iki 15 procentų, darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, o asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami tik jiems pageidaujant. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti nevertinamas ir asmenims, kurie mokosi ir yra nuo 18 iki 26 metų amžiaus. Jiems darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui. 

Galima prisiminti, kad dar 2005 m., keičiant neįgaliųjų teisinę padėtį reglamentuojančius teisės aktus, buvo kalbų, kad reikėtų vertinti ne vien sveikatos būklę, bet ir neįgaliųjų savarankiškumą bei kitus socialinius veiksnius, tačiau ilgainiui šios kalbos aptilo ir praktikoje iki šių metų liepos pirmosios tai nebuvo įgyvendinta. Taip ilgai šių naujovių įgyvendinimas strigo tikriausiai dėl to, kad, norint įvertinti įvairius socialinius parametrus, asmens savarankiškumą ir gebėjimus, reikia apie šį asmenį susirinkti gana daug informacijos, nes atsakinėjant į įvairius klausimus lieka galimybių būti ne visai sąžiningam, truputį pagudrauti, pasimuliuoti ir pan. Be to, pasigilinus į aptariamo teisės akto pakeitimus, kyla abejonių, ar nenukentės nuo jų patys gabiausi, sumaniausi, išradingiausi neįgalieji, kurie didelėmis pastangomis, net ir turėdami gana didelių sveikatos sutrikimų, yra įgiję didesnį nei kiti savarankiškumą ir gebėjimus, ar neskatins ji neįgaliųjų apsileidimo, tinginystės, nesistengimo įgyti kuo daugiau įgūdžių ir savarankiškumo. Juk daugiau sugebantiems galės būti nustatytas ir didesnis darbingumo lygis, sumažės jų gaunamos pensijos ar lengvatos. 

Priminsiu, kad asmens darbingumo lygio nustatymas prasideda nuo to, kad šis asmuo ar jo atstovas pateikia jį gydančiam sveikatos priežiūros įstaigos gydytojui laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Tuomet gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui šio asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, taip pat užpildytą siuntimą į NDNT bei įvairius medicininių tyrimų dokumentus, priklausomai nuo asmens sveikatos sutrikimo pobūdžio. Taip pat galima prašyti, kad būtų siunčiama į NDNT ir dėl nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar nuolatinės slaugos bei kitų bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių nustatymo. Jei sveikatos būklė neatitinka patvirtintų bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės, siuntimas darbingumo lygiui nustatyti neišduodamas. Gautas siuntimas galioja 60 dienų. Taigi per šį terminą reikia spėti kreiptis į NDNT. 

NDNT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo, turi priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių, esant reikalui, dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Žinotina ir tai, kad nedarbingiems asmenims, t.y. tiems, kurių darbingumo lygis neviršija 25 proc., išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų išduodama tik patiems neįgaliesiems jos prašant. Todėl tie, kurie dirba ar ateityje planuoja dirbti, turėtų tokios išvados paprašyti. Vėliau gauti šią išvadą nėra taip paprasta, kadangi jai gauti reikėtų kartoti visą darbingumo lygio nustatymo procedūrą. 

Darbingumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais. Visų pirma 6 mėnesiams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 6 mėnesius. Antra - vieniems metams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 12 mėnesių. Gali būti dvejiems metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 24 mėnesius, ir asmenims, kurie mokosi, iki 26 metų. Gali būti nustatomas iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos, kai asmeniui nustatomas profesinės reabilitacijos poreikis. Gali būti iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. Ir - neterminuotai, tik kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos. Jei asmeniui nesikeičia arba mažėja nustatyti darbingumo lygio procentai, 6 mėn., 1 ar 2 metų darbingumo terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus. Po 6 metų darbingumo lygio terminas privalo būti nurodytas iki senatvės pensijos amžiaus. 

Jei neįgaliojo netenkina NDNT teritorinio skyriaus sprendimas dėl jo darbingumo lygio, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų iš NDNT teritorinio skyriaus gavimo dienos gali būti skundžiamas NDNT direktoriui. Tokiu atveju atliekamas asmens darbingumo lygio pakartotinis vertinimas. NDNT gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Jei kviečiamas asmuo be pateisinamos priežasties neatvyksta, NDNT gali priimti sprendimą nekeisti NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo ir skundą atmesti. 

NDNT, gavusi visus reikiamus dokumentus, pakartotinai asmens darbingumo lygį įvertina ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, NDNT direktorius gali jį pratęsti 15 kalendorinių dienų. Jei netenkina NDNT direktoriaus sprendimas dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali jį skųsti ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši komisija sprendimą dėl skundo turi priimti taip pat ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami ne vėliau kaip per mėnesį Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Galiausiai šio teismo sprendimai per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.