RENGINIAI

Augustinas ROTUNDAS

PAGERBTI DU LIETUVOS ŠVIESUOLIAI


Atmintį turi ne tik žmonės, bet ir namai, miestai. Kauno atmintyje įrašyta daug: pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsniai, jos augimas ir brendimas, 1940 metų sovietų okupacija, sudaužyti, suniokoti žmonių gyvenimai. Kaunas mena ir dvi nuostabias Lietuvos asmenybes, savaip tragiškas ir savaip herojiškas: diplomatą, paskutinį nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį ir dainininkę Beatričę Grincevičiūtę. 

Balandžio 16 dieną Kauno karininkų ramovėje šios dvi asmenybės prisimintos dar kartą. Tiltu, sujungusiu praeitį su dabartimi, tapo televizijos režisierės, ilgametės B. Grincevičiūtės bičiulės Jadvygos Zinaidos Janulevičiūtės parašyta knyga "Kas liko laiškuose". Knygoje skelbiamas B. Grincevičiūtės ir J. Urbšio susirašinėjimas, trukęs beveik trisdešimt metų. B. Grincevičiūtė su J. Urbšiu susipažino apie 1960 metus Palangoje, kai jis grįžo iš sovietinės tremties. Pirmieji laiškai, rašyti 1962 m., paskutiniai - 1988 metais. Bendravimas su nepriklausomos Lietuvos diplomatu, šviesuoliu, patyrusiu vertėju iš prancūzų kalbos - atskiras B. Grincevičiūtės, kaip kultūros žmogaus, biografijos puslapis. Bet ar tikrai reikalą turime tik su kultūra? Ar neliudija šis biografijos "puslapis" gerokai daugiau? Dainininkė niekada savęs nelaikė ypatinga disidente ar kovotoja prieš santvarką, kurioje jai teko gyventi, tačiau nederėtų pamiršti, kad jųdviejų draugystė prasidėjo praėjusio šimtmečio šeštojo dešimtmečio pabaigoje, o J. Urbšys buvo jau ne diplomatas, užsienio reikalų ministras, bet tremtinys, dar neseniai buvęs didžiausias sovietų valdžios priešas. Santvarkos priešais arba bent jau nedraugais tada galėjo tapti ne tik kitaminčiai, buvę nepriklausomos Lietuvos ministrai, bet ir tie, kurie su jais bendravo, susirašinėjo, susitikinėjo. Amžininkų liudijimu, Beatričė nesišalinusi iš Sibiro grįžusių žmonių, bendravusi ne su santvarkos priešais ar draugais, o su sau artimomis sielomis.  

Popietėje dalyvavęs profesorius Vytenis Rimkus prisiminė, kaip iš sovietinės tremties grįžęs jo tėvas, tolimas Grincevičių giminaitis, Vilniuje pas Beatričę gyvenęs apie mėnesį, kol tvarkęsis reikalus valdiškose įstaigose. Neseniai šeimos archyve rasti iš sostinės tuo metu rašyti laiškai. Taip pat - ir apie Beatričę. Kaip pastebėjo susitikimo metu knygos autorė, laiškuose liko nemažai, bet kiek liko anapus laiškų? Gal dešimtį sykių daugiau. 

Dainininkė, net ir išėjusi anapus, daro įtaką Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Nuo 1991 metų Lietuvoje rengiami jos vardo vokalistų konkursai. Popietę Kaune vainikavo pirmojo konkurso laureatė dainininkė Ona Matusevičiūtė. Dar kartą atversti B. Grincevičiūtės ir J. Urbšio laiškus Labdaros ir paramos fondas "Beatričės namai" ketina ir kituose miestuose. Sūduvos praeities tyrinėtojas, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas primena dar vieną Grincevičių giminės istorijos faktą: šiais metais sukanka 200 metų, kai buvo pastatyta Ilguvos bažnyčia. Jos fundatoriai - B. Grincevičiūtės protėviai. Paminėti šią prasmingą datą numatoma rugpjūčio viduryje, per Ilguvoje kasmet vykstančius Šv. Izidoriaus atlaidus. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]