RENGINIAI

Pranas ŽIOGAS

JUOKO INJEKCIJA

Kai LASS Pasvalio rajono filialo pirmininkė Rasa Rimkūnaitė kreipėsi į susirinkusius įžanginiu žodžiu, šie gerokai suglumo. Renginio vedėja tiesiog paskelbė, jog netrukus prasidės konferencija, kurios pavadinimas "Transakcinės energetikos ir biosensorinės refleksijos įtaka perceptyvios asmenybės ezoterinei ergonomijos kontempliacijai." Dar daugiau neaiškumų žiūrovų smegenyse kilo ir paskelbus konferencijos darbotvarkę, kurioje buvo ne mažiau painūs klausimai, kaip antai "ricinopatiniai simptomai ankstyvosios gliukogenetinės ekstazės stadijoje". R. Rimkūnaitei paklausus apie žiūrovų pageidavimus papildyti dienotvarkę atsirado žmogus, pasiūlęs įtraukti tiek mieste, tiek kaimo vietovėje gyvenantiems tarytum labai aktualų klausimą "izotopinė hiperbalistinio humanoido koreliacija testosteroninėje aplinkoje". Susirinkusieji prapliupo netramdomu juoku. Nuskambėjus žodžiams "cha, cha, cha, su Balandžio pirma!", viskas tapo aišku. Buvo patikslintas tikrasis renginio pavadinimas - "Juoko injekcija". 

Taip smagiai ir nuotaikingai prasidėjo bendras LASS Pasvalio rajono filialo ir Pasvalio neįgaliųjų draugijos renginys, skirtas paminėti balandžio pirmajai - Juokų arba melagių dienai. Pagal išankstinį susitarimą organizacijos sudarė komandas, kurių laukė įvairios nuotaikingos kūrybinės rungtys. Varžytuvių programa buvo sudaryta tokia, kad jokio diskomforto nejaustų tiek regėjimo, tiek judėjimo ar kitokią negalią turintys asmenys. 

Pradžioje organizacijų komandos parodė savo vadinamus namų darbus - iš anksto paruoštą humoristinę programėlę. Ištraukus burtus, pirmiesiems reikėjo pasirodyti regėjimo negalią turintiems pasvaliečiams. Jie parodė spektakliuką "Ropė 2014", kuriame vaizdžiai ir gerokai hiperbolizuotai pademonstravo, kaip įvairios valstybinės institucijos, jų pareigūnai bei artimi giminaičiai gviešiasi vargšų senukų pinigų. Neįgaliųjų draugijos komanda į savo pasirodymą įtraukė eiliuotą šiuolaikinės Raudonkepuraitės pasaką, šmaikščią dainą, pritariant armonikai apie žmonos paieškas bei anekdotus iš realaus gyvenimo. 

Vėliau komandų nariai ieškojo originalių ir šmaikščių gerai žinomų žodžių reikšmių, siūlė variantus, kur ir kaip galima panaudoti paprastus daiktus, tokius kaip šukos ar kompaktinė plokštelė, bandė surimuoti ketureilius iš keturių pateiktų žodžių. Iš tų pačių žodžių vos per kelias minutes viena komanda sueiliavo humoristinius, o kita - romantiškus posmus. Bet literatūrinė varžytuvių dalis nesibaigė. Dar reikėjo kurti pasakojimus, kurių kiekvienas žodis prasideda ta pačia raide. Aklųjų ir silpnaregių pasakojime nestigo siaubo elementų, o varžovų tekstas dvelkė romantika, "paskaninta" meilės prieskoniais. Po to komandų nariai plūkėsi galvodami galimas pabaigas pradėtiems, bet nebaigtiems sakyti anekdotams. 

Daug teigiamų emocijų žiūrovams sukėlė įvairiais (romanso, vaikiškos dainelės, operos ir roko) žanrais atlikta lietuvių liaudies daina "Augo girioj ąžuolėlis". Smagu, jog ir žiūrovai nebuvo vien pasyvūs stebėtojai. Jie patys dalyvavo, siūlė savo sugalvotus, sukurtus pateiktų užduočių variantus, per pertraukėles atsakė į sumanumo, išradingumo bei nestandartinio mąstymo reikalaujančius klausimus. Išsekus varžytuvių rungtims, bet dalyviams ir žiūrovams dar nepavargus, savo eiliuotą tarmišką šiuolaikinę Kristijono Donelaičio kūrybos versiją pristatė šių eilučių autorius. 

Komandos pasikeitė savo rankų darbo simbolinėmis dovanėlėmis, o įspūdžiais apie įvykusį renginį pasidalijo prie kuklių vaišių stalo. Specialiu prizeliu buvo apdovanota aktyviausia ir šmaikščiausia žiūrovė. Jei būtų daugiau tokių renginių, gal ir lietuviai įprastų dažniau šypsotis bei juoktis, o tada vis mažiau laiko liktų kalboms apie negalavimus ir problemas. Žinoma žurnalistė Edita Mildažytė apibūdino humorą kaip aukščiausią mąstymo formą. Juk tiek daug kvailysčių visame pasaulyje pridaroma rimtais veidais, o su šypsena ir juokaujant daug lengviau nudirbti net sunkiausią ar nuobodžiausią darbą. Balandžio pirmąją iš oficialių patikimų šaltinių bei dar didesnių melagių sužinojau, kad humoro jausmo neturėjimas laikomas neįgalumu, kad jau kuriasi humoro jausmo stokojančių neįgaliųjų draugija, o tie, kuriems šmaikštus žodis - ne problema, kurie nežino vietos, laiko ir saiko, kur kada ir kiek tinka juokauti, buriasi į anoniminių juokdarių klubą.