NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

PASKUI TYLINTĮ AUTOBUSĄ


Pažadai ir viltys 

Ateinančių metų rudenį sukaks lygiai dešimt metų, kai Vilniuje buvo "prakalbintas" pirmasis troleibusas. Regėjimo negalią turintys sostinės gyventojai tuomet labai rimtai patikėjo, kad visas viešasis transportas netrukus bus pritaikytas ir jų poreikiams. Ėjo laikas, nors ne visai pagal numatytų darbų grafiką, tačiau troleibusai pradėjo kalbėti. Autobusų, deja, prakalbinti nepavyko iki šiol. Priežasčių, kaip tokiais atvejais dažniausiai nutinka, atsiranda ne viena. Per tuos beveik dešimt metų pats ne kartą šia tema diskutavau su įvairaus lygio valdininkais, Vilniaus viešojo transporto bendrovių atstovais. Kaip vieną iš priežasčių jie nurodydavo tokią: "Daugelis mūsų autobusų - nauji. Kad neprarastume gamintojo suteiktų garantijų, patys savavališkai negalime korpuse daryti papildomų angų ar kitokių jo išorės pakeitimų, reikalingų garsiakalbiams sumontuoti." Garantijos laikotarpis baigėsi, Vilniuje pradėta visai rimtai rengtis įvesti elektroninį bilietą. Vėl nauji pažadai: įdiegus e.bilietą atsiras papildomų galimybių keleivius informuoti apie transporto priemonės numerį ir maršrutą. E. bilietai jau tapo neatskiriama vilniečių kasdieninio gyvenimo dalimi, o autobusai vis tiek tyli. 

Daugelis vilniečių neregių buvo beveik susitaikę su mintimi, kad autobusai taip niekada ir neprašneks ir šios problemos net nekeldavo. Tačiau diskusijas apie būtinybę autobusuose sumontuoti išorines informavimo sistemas vėl sužadino nuo praėjusių metų liepos 1 d. Vilniaus mieste įvykdyta viešojo transporto pertvarka: mieste akivaizdžiai padaugėjo autobusų, atsirado greitieji autobusai, pažymėti raide G. Vilniaus savivaldybės transporto optimizavimo skyriaus vadovo Kastyčio Lubio teigimu, šiuo metu Vilniaus mieste eksploatuojami 258 troleibusai ir 409 keleiviniai autobusai. Vien nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. miesto maršrutuose dirba 60 autobusų daugiau nei anksčiau. Taigi garsinė informacija apie autobuso maršrutą ir jo numerį tapo dar reikalingesnė. Vilniečiai neregiai pradėjo kelti šį klausimą įvairaus lygio susirinkimuose ir susitikimuose, pokalbiuose su atsakingais už transportą savivaldybės darbuotojais. Šis klausimas buvo aptartas praėjusių metų pabaigoje vykusiame Neįgaliųjų reikalų komisijos, veikiančios prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, posėdyje. Užbėgdami įvykiams už akių, pastebėsime, kad nors šiame posėdyje jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta, bet jame išsakytos nuomonės buvo išgirstos ir, matyt, sulauksime tam tikrų rezultatų. 

 

Autobusai vis dar tyli 

Neperpasakodami, ką koks valdininkas tuo klausimu sakė, konstatuosime patį faktą - autobusai vis dar tyli. Situacija kol kas nėra džiuginanti. Norint įrengti analogiškas troleibusams garsinio informavimo sistemas, reikalingos papildomos lėšos, o jų nėra. Tiksliau, nei UAB "Vilniaus viešasis transportas", nei savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" tokių papildomų lėšų neturi. Prieš dešimt metų lėšų šiam reikalui skyrė Vilniaus miesto savivaldybė ir šiek tiek pati LASS - ar galimas toks "ėjimas" antrą kartą, geriausiai, matyt, žino tie mūsų organizacijos darbuotojai ir vadovai, kurie tiesiogiai bendrauja su savivaldybės valdininkais. Galime bandyti svarstyti, kam tuo reikalu derėtų labiausiai rūpintis ir kam labiausiai turėtų skaudėti galvą: Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centrui - lyg ir logiška, bet tai pakankamai rimta problema ir ar pakaks šio centro "svorio" bei autoriteto? Neturėtų likti nuošalyje LASS centro taryba ir LASS respublikinis centras - matyt, kad taip. Tačiau kažin, ar nereikėtų labai rimtai pagalvoti ir apie Neįgaliųjų reikalų departamentą? Juk kalbame apie sostinės infrastruktūros pritaikymą regėjimo negalią turintiems žmonėms, o tai jau, drįstume manyti, yra valstybės socialinės politikos dalis. 

Pradėjus gilintis aiškėja, kad vienokių ar kitokių dalykų nepadarėme ir mes patys. Rengiantis pereiti prie elektroninių bilietų sistemos, išoriniai garsiakalbiai autobusuose vis dėlto buvo sumontuoti. K. Lubys sakė: "Visuose eksploatuojamuose Vilniaus mieste autobusuose diegiant elektroninio bilieto projektą įrengti išoriniai garsiakalbiai, per kuriuos galima transliuoti įrašus, skirtus žmonėms su negalia." 

Kalbinti savivaldybės, "Susisiekimo paslaugų" atstovai nedviprasmiškai leidžia suprasti, kad, jeigu tada būtume buvę lankstesni, įžvalgesni, galbūt mums reikalinga įranga autobusuose ir būtų galėjusi atsirasti. Vienas iš kelių - perkantieji turėjo įrašyti sąlygą, kad transporto priemonė būtų pritaikyta ir regėjimo negalią turintiems žmonėms. Deja, minėtas projektas baigėsi - juostelės "atsukinėti" atgal niekas nebenori! Lengviau turbūt sugalvoti ir įgyvendinti ką nors nauja, nei taisyti sena. 

Bet čia turbūt ne vien LASS ir ne vien šio projekto problema: reiškinys tapęs beveik visuotinis, gal net mūsų dienų "rykšte". Kiekvienas projektas prasideda, vyksta - baigiasi ir, nors formaliai beveik kiekvienoje paraiškoje yra punktai apie jo tęstinumą, realiai po kurio laiko visi galai dingsta kaip į vandenį! Nei kaltų, nei atsakingų, nei norinčių su juo "žaisti" toliau. Žiūrint iš projektų vykdytojų varpinės, tai visiškai suprantama: gyvenimas lekia į priekį, norint išlikti, reikalingi nauji projektai, naujos finansavimo galimybės ir nauji šaltiniai. Tačiau, kaip pastebi įžvalgesni ekonomistai, tai, kas teisinga ir racionalu yra man, jums ir dar kokiam šimtui ar tūkstančiui žmonių, tuomet, kai virsta visuotine norma ar gyvenimo reiškiniu, kartu virsta ir didžiausiu absurdu. Todėl realios naudos iš konkrečių projektų turėsime tik tada, kai lygiagrečiai vykdysime ne tik pačius projektus, bet ir ilgalaikę, tęstinę tam tikros srities veiklą. 

 

Nauji vėjai - naujos idėjos 

Grįžkime prie autobusų. Jeigu rimtai būtų imamasi jų prakalbinimo, kyla visai pagrįstas klausimas, ar būtinai turime jį sieti su dešimties metų senumo įrenginiais ir technologijomis? Pasaulis per dešimtmetį nuėjo gerokai toliau: įvairūs garsiniai švyturiai, mobilieji telefonai ir kitokie prietaisai. Šiuolaikinės technologijos, matyt, nesunkiai leistų, kad kelios informacijos sistemos funkcionuotų lygiagrečiai, o žmogus galėtų išsirinkti patogiausią ar lengviausią. Būdas, į kurį siūlome atkreipti dėmesį, tikrai netaps "vaistu" visiems ir nuo visų ligų, bet kaip viena iš sprendimo galimybių, mūsų galva, jis visiškai įmanomas. Žmonės, turintys telefonus su "Android" operacine sistema, jau suspėjo patirti, kad vos ne kasdien jiems siūloma daugybė naujų programėlių: specialias programas siūlo bankai, vaistinės, transporto bendrovės, navigacinių sistemų kūrėjai. Pirmąsias programėles savo klientams pasiūlė ir SĮ "Susisiekimo paslaugos": "Maršrutai.lt", "Šviesoforai.lt" ir kt. Ruošiama programėlė, leisianti įsigyti viešojo transporto bilietus išmaniuoju telefonu. Štai čia ir kyla klausimas: ar technologiškai ir finansiškai būtų sunku įgyvendinti sprendimą, kad stotelės švieslentės ar labai panaši informacija mobiliajame telefone būtų ne tik matoma, bet ir girdima. Tuos reikalus išmanantys žmonės vos ne vienu balsu tvirtina, kad nei technologiškai, nei finansiškai tai padaryti nebūtų sudėtinga, juo labiau, kad jau yra programa, aišku, skirta kol kas tik regintiesiems, susiejanti konkrečios stotelės švieslentės rodomą informaciją su vartotojo mobiliuoju telefonu. Bene nepatogiausia čia tai, kad telefonai su "Android" operacine sistema yra liečiamieji ir jais naudosis tikrai ne visi neregiai. Tačiau jaunimas, net ir be regėjimo likučio, tokiais telefonais jau naudojasi, norime ar nenorime, po kiek laiko jais turėsime pradėti naudotis ir visi kiti. 

O štai naujausia informacija šia tema, redakciją pasiekusi pačioje kovo pradžioje. Kovo 3 d. Neįgaliųjų reikalų komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės pirmininkas Algimantas Arbočius susitiko su UAB "Vilniaus altas" ir UAB "Vilniaus viešasis transportas" vadovais. "Vilniaus viešojo transporto" technikos direktorius Juozapas Grabys atkreipė dėmesį, kad troleibusuose sumontuotos informavimo sistemos jau yra pasenusios ir kad šiuolaikinės technologijos leidžia į šį reikalą pažiūrėti plačiau ir kūrybiškiau. Tiek autobusuose, tiek ir troleibusuose esantys komposteriai ir vairuotojo kompiuteris sujungti į vieną sistemą. Su šia sistema siūloma susieti ir neįgaliųjų naudojamus pultelius. Naujieji pulteliai būtų gaminami su dviem mygtukais: pirmąjį žmogus naudotų, kai norėtų sužinoti transporto priemonės maršruto numerį, antrąjį - norėdamas vairuotojui pranešti, kad jam iškilo papildomų problemų ir reikia pagalbos. Sutarta, kad transportininkai per kovo mėnesį suskaičiuos, kiek toks projektas galėtų kainuoti, o tada prasidės (jeigu tikrai prasidės?) lėšų paieškos ir kiti projekto įgyvendinimo darbai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]