TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

PELĖSIS - KAIP JO ATSIKRATYTI?


Mes nuolat gyvenam kvapų apsuptyje. Prisiminkite, kaip maloniai nuteikia gėlių, nupjautos žolės, vasaros lietaus kvapai. Tiesa, namuose, kur praleidžiame labai daug laiko, ne visada kvepia natūralia gaiva - kai kurie kvapai gali būti ne itin malonūs. 

Blogas kvapas gali sklisti iš kriauklės, vonios vamzdynų dėl užsistovėjusio vandens ir jame besidauginančių bakterijų, kurios ir skleidžia nemalonų kvapą. 

Ir tikriausiai ne vienam teko susidurti su didžiuoju namų priešu - pelėsiu. Apipelijusios sienos, kvapo prisigėrę baldai, drabužiai. Tai ne tik nemalonu, neestetiška, bet ir kenkia sveikatai. Pelėsiui atsirasti reikalinga šiluma ir drėgmė. Jam itin patinka sandarios, mažai vėdinamos patalpos, retai valomos grindys, kurių kampuose kaupiasi dulkių kamuoliai ir purvo likučiai. Pelėsis pirmiausiai (dažniausiai) pastebimas vonios kambaryje. Tai šilčiausia ir drėgniausia būsto vieta. Jeigu čia prastai įrengta ventiliacija, pelėsio tikrai neišvengsite. Šis namų priešas mėgsta vietas, kuriose oro cirkuliacija blogiausia: įvairius namų užkaborius, taip pat erdves už baldų. Žinoma, pelėsis gali atsirasti ir dėl didesnių bėdų nei nevėdinamos patalpos. Kartais jis atsiranda dėl namo sienų defektų, prastos namo pamatų hidroizoliacijos, blogai įrengtos lietaus nutekėjimo izoliacijos. Dar viena pelėsio atsiradimo priežastis gali būti nauji langai. Būna, senus langus pakeitus naujais, plastikiniais, pradeda pelyti sienos. Kodėl taip nutinka? Todėl, kad sutrikdoma patalpos ventiliacijos sistema. Žinoma, kokybiški langai - sandarūs ir puikiai sulaiko šilumą. Tačiau, jei būste prasta ventiliacijos sistema, įstačius tokius langus, padidėja santykinė oro drėgmė. Jeigu patalpų nevėdinsite, arba vėdinsite nepakankamai, galite sulaukti neprašyto "svečio". 

Drėgmė atsiranda kvėpuojant, gaminant maistą, džiūstant skalbiniams, maudantis duše ar vonioje. Vandens garai, neturėdami kur išeiti, kaupiasi ant sienų ir sudaro puikias sąlygas pelėsiui atsirasti. Štai kodėl būtina vėdinti patalpas, nesvarbu, koks metų laikas bebūtų. Oro kaitai įtakos turi temperatūrų skirtumai. Jeigu lauke vėsu, o patalpose šilta, šiltas oras kyla į viršų ir išeina pro langus ar ventiliacijos angas. Tačiau jeigu jam nėra kur išeiti, jis garų pavidalu kur nors nusėda ant vėsesnių paviršių - atsiranda drėgmės kondensatas. Kondensatas sudaro palankią terpę veistis juodajam pelėsiui, kuris itin pavojingas sveikatai. Gali atsirasti ir kitokios spalvos pelėsių, dažniausiai besikaupiančių ant medienos, kilimų ar net drabužių. 

 

Kaip išnaikinti pelėsį? 

Svarbiausia, nedaryti esminės klaidos, t.y. nepradėti kovos su šiuo namų priešu nuo grandymo. Pirmiausia būtina pašalinti priežastis, dėl kurių šis "grožis" atsirado, ir tik tada pelėsį naikinti. Antraip visi pelėsio naikinimo būdai bus perniek. Tad reikia pasirūpinti gera vėdinimo sistema. Jeigu drėgmės vis tiek per daug, siūloma įsigyti specialų prietaisą - drėgmės surinktuvą. Šis prietaisas padeda palaikyti norimą drėgmę - ir žiemą, ir vasarą. Drėgmės surinktuvai ne tik sausina, bet ir šildo patalpą. 

Jei pavyko pašalinti pelėsio atsiradimo priežastis, galima pradėti valyti "išgražintas" sienas ir kitus paviršius. Žinokite, pelėsis būna ne tik ant daiktų paviršiaus, bet skverbiasi ir į jų vidų. 

Pasiruoškite skalbiamųjų miltelių ir sodos tirpalo - įpilkite į kibirą 10 l karšto vandens, jame ištirpinkite didelį šaukštą skalbimo miltelių, pusę stiklinės sodos ir gerai išmaišykite. Šiuo skysčiu kruopščiai nuplaukite pelėsio pažeistas vietas. Kai sienos šiek tiek pradžius, ištepkite ar išpurkškite jas specialiais tirpalais, apsaugančiais nuo pelijimo. 

Su šiomis priemonėmis reikia elgtis ypač atsargiai. Pirkite jas tik specializuotose parduotuvėse, kur jums specialistai išsamiai išaiškins naudojimo taisykles. 

Tirpalu nuo pelėsių ištrintą sieną rekomenduojama nuvalyti tik po paros. Po to procedūrą reikėtų pakartoti dar kartą ir palaukti, kol sienos visai išdžius. Tik tuomet galima imtis apdailos - balinimo, dažymo - darbų. Būtina naudoti specialų gruntą, kurio sudėtyje yra medžiagų, stabdančių pelėsio atsiradimą. 

Ko griebiamės, kai kvapas namuose mums nėra malonus? Vėdiname ir kvėpiname taip, kaip mums atrodo teisingai. Kai kurie naudoja purškiamus oro gaiviklius, kiti smilko smilkalus ar degina žvakes. Būtina prisiminti, kad sintetiniai namų kvėpikliai tik slepia, bet nenaikina blogų kvapų. Taip yra todėl, kad malonų kvapą suteikiančios molekulės pasklinda tarp nemalonų kvapą suteikiančių, tačiau blogo kvapo šaltinio nesunaikina. 

Dar viena labai svarbi priežastis yra laikytis švaros ir higienos reikalavimų natūraliai vėdinant, dažnai plaunant grindis. Kai kurie žmonės yra labai alergiški cheminėms medžiagoms, kurios dedamos į sintetinius purškiamus ir skystus oro gaiviklius, klozetų muiliukus, ant radiatorių kabinamus oro gaiviklius, kvapiąsias žvakes. 

Ne visi šie sintetiniai kvapai yra draugiški mūsų namams ir mums. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]