JAUNA MINTIS

 

NUO BIOLOGIJOS PRIE NEREGIŲ


Asta Dikmonaitė prie atviro lango sėdi ant palangėsArtėja pati nuostabiausia metų šventė - Kalėdos. Tikintieji nekantriai laukia mūsų Išganytojo gimimo, o ne tokie religingi - susėsti su šeima prie visus vienijančio stalo. Daugeliui Kalėdos - šeimos šventė. Tą vakarą niekas neskuba tvarkyti neatidėliotinų reikalų, pamirštami nesutarimai ir nuoskaudos. Prie šventiškai papuoštos eglutės nejučia atsiveria širdis. 

Šiai "Mūsų žodžio" pašnekovei Kalėdos - šeimos šventė. Jai šeima ne tik tėvai ir giminės, bet ir žmonės su regos negalia. Asta Dikmonaitė dar tik keli mėnesiai išrinkta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Utenos rajono filialo pirmininke. Merginos tikslas - suvienyti ir suburti Utenoje gyvenančius neregius. Ypač jaunus žmones. Pirmas žingsnis - artėjančios šventės. 

Mergina gimė ir augo Utenoje. Asta blogai mato nuo pat gimimo. Negana to, būdama aštuonerių metų visiškai apako viena akimi, o kita - vos mato. Nors regėjimas buvo prastas, mergina mokėsi integruotai. Gimtajame mieste baigė pradinę mokyklą, o vėliau - ir gimnaziją. Silpnaregės svajonė buvo išvažiuoti į didelį miestą ir jame įgyti aukštąjį išsilavinimą. Asta tą svajonę įgyvendino. 2011 metais baigė Vytauto Didžiojo universitetą, ekologijos ir aplinkotyros bakalauro studijas. Vėliau - molekulinės biologijos ir biotechnologijos magistrantūrą. 

 

"M. Ž." Mokeisi integruotai. O tai turbūt nėra lengva. Gal nuolatinė kova užgrūdino ir turėjo įtakos renkantis tolimesnį kelią? 

A. D. Gyvendama Utenoje nežinojau, kad Vilniuje yra specialioji, tai yra skirta vaikams su regos negalia, mokykla. Tiesa, apie Kaune esančią mokyklą lyg ir viena ausimi girdėjau. Iš tiesų mano mama labai stengėsi, kad aš mokyčiausi integruotai. Vargu ar jinai būtų sutikusi mane leisti mokytis į Vilnių ar Kauną. Likimo ironija - neseniai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre buvau seminare. Vaikščiodama po mokyklą savęs klausiau: koks būtų buvęs mano gyvenimas, jeigu būčiau mokiusis šioje mokykloje? Ar būčiau pasiekusi užsibrėžtų tikslų? Į šiuos klausimus vienareikšmio atsakymo nesuradau. Žinau viena: jeigu sulauksiu vaikų ir jie turės regos negalią, jų tikrai neleisiu mokytis integruotai. Toks mokslas man atsiėjo labai brangiai. Silpnesnio charakterio vaikas neatlaikytų nuolatinės įtampos. Niekam nelinkėčiau šio pragaro. Kai silpnai matai, visuomet tampi nuolatinių patyčių ir apkalbų objektu. Iš tiesų mokykloje patyčių be galo daug. Specialiosios mokyklos trūkumas - vaikas išeidamas į visuomenę nėra užgrūdintas. Kai vidurinėje pereini mėsmalę, tada jau niekas nebaisu. 

"M. Ž." Sugrįžkime prie mokslų ir su jais kilusių sunkumų bei tolimesnio apsisprendimo. 

A. D. Klasėje niekada nebuvau pirmūnė. Mokiausi vidutiniškai. Mokantis man iškildavo labai daug problemų. Jeigu normalus vaikas tekstą perskaitydavo per minutę, aš sugaišdavau penkias šešias minutes. Skaičiau labai lėtai. Žinoma, klasės lentos nemačiau. Reikėjo nuolat kursuoti nuo suolo prie lentos. Mokytis tikrai nebuvo lengva, bet pamažu prie visko prisitaikiau ir sėkmingai mokiausi. Kartais man atidesni mokytojai duodavo mokomąją medžiagą padidintu šriftu, dažnai klausinėjo žodžiu, o ne raštu. Iki pat dvyliktos klasės nebuvau tvirtai apsisprendusi, kur mokytis toliau. Žinojau viena - studijuosiu dideliame mieste, aukštojoje mokykloje. Šios svajonės niekada neatsisakiau. Iš pradžių norėjau tapti veterinare, vėliau - kineziterapeute. Kartą, kai pasiėmiau katalogą, kuriame buvo siūlomos aukštojo mokslo studijų programos, akis užkliuvo už biologijos ir ekologijos studijų Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Kur taikiau, ten ir pataikiau. Įstojau 2007 metais. Universitete 2011 metais įgijau ekologijos ir aplinkotyros bakalauro diplomą. 

"M. Ž." Pasirinkusi gamtos studijas, ar įsivaizdavai, ko mokysies ir kaip? 

A. D. Gamtos mokslams niekada nebuvau abejinga. Stodama į VDU žinojau, kokie dalykai bus dėstomi, tad jokių staigmenų nebuvo. Bakalauro studijas baigiau gan lengvai. 

Magistro studijos buvo nepalyginamai sudėtingesnės. Tada ir supratau, jog šito darbo dirbti negalėsiu. Molekulinėje biologijoje silpnaregiui ne vieta. Čia tiesiog būtinas labai geras regėjimas. Per laboratorines pratybas man ypač buvo sunku paimti mikrolašelį. Paprasčiausiai aš jo neįžiūrėdavau. Kolegos juokaudavo, kad aš su tokiu regėjimu tik mėgintuvėlius galiu plauti. Mane nuolatos kankino viena mintis - kaip pabaigti tas magistro studijas? Šiaip ne taip jas baigiau. Kalbėdama apie mokslo draugus, galiu pasakyti, kad mūsų santykiai buvo puikūs. Žinoma, turėdama karčios patyčių iš mokyklos laikų patirties, bijojau, kad jų galiu sulaukti ir aukštojoje mokykloje. Pirmus mokslo metus visų vengiau, nebuvau linkusi bendrauti. Tik antrame šiek tiek įsidrąsinau. Studentų bendravimas iš esmės skiriasi nuo mokinių bendravimo. Bendrakursiai iš manęs ne tik nesityčiojo - priešingai, prireikus ištiesdavo pagalbos ranką. 

"M. Ž." Atrodytų gamtos mokslai tolimi ir nieko bendra neturi su LASS. Kaip atsitiko, kad tapai vienos LASS grandies vadove? 

A. D. Sąjungos sąrašuose esu nuo septynerių metų. Man Aklųjų ir silpnaregių sąjunga asocijavosi su įgarsintomis knygomis. Nuo mažens mėgstu jų klausyti. Be jų neįsivaizduoju savo gyvenimo. Deja, iki studijų pabaigos LASS veikloje nedalyvavau. Tiesa, kartais į jos organizuojamas keliones išvažiuodavau. Ypač į atmintį įstrigo kelionės prie jūros. Būdama studentė kartais ateidavau į LASS Utenos rajono filialą. Su pirmininke gerai sutarėme. Prieš metus mūsų pirmininkė nusprendė toliau nedirbti. Kartą manęs paklausė, ar nenorėčiau užimti jos vietos. Po magistro studijų darbo neturėjau. Ilgai negalvojusi sutikau, juolab kad Utenoje gimiau ir užaugau, - kodėl nepadirbėti vietinių neregių labui? 

"M. Ž." Asta, minėjai, kad iki šiol su neregiais neturėjai glaudaus ryšio. Su regos negalią turinčiais žmonėmis artimiau bendrauji tik du mėnesius. Kokie pirmieji įspūdžiai? 

A. D. Pradėjusi dirbti labiausiai bijojau, kad nerasiu su neregiais ir silpnaregiais bendros kalbos. Žinojau, mūsų organizacijoje daugelis - vyresnio amžiaus žmonės. Ką aš, būdama jauna, galiu jiems pasakyti? Ne iš vieno teko išgirsti, kad jaunas žmogus nesupras senjorų rūpesčių ir bėdų. Iš tiesų baimės buvo nepagrįstos. Viskas išėjo natūraliai. Žmonės ateina ne tik prašyti pagalbos, bet ir paprasčiausiai pabendrauti, pakalbėti. Man reikia būti savotiška psichologe. Štai vienas žmogus su manimi be pertraukos kalbėjosi keturias valandas. Jeigu žmonės ateina ir su manimi kalbasi - vadinasi, einu teisinga kryptimi. 

"M. Ž." O koks tavo ir jaunų žmonių bendravimas? 

A. D. Palaikyti ryšį ir su jais - dar vienas iš mano siekių. Kaip žinia, jaunimas turi daug idėjų. Kiekvienai organizacijai nauji vėjai - tik į naudą. Norėdama jaunimą suburti ir įjungti į LASS veiklą, stengiuosi su kiekvienu užmegzti ryšį. Pirmiausia tai elektroninė erdvė. Jaunimas gyvenimo neįsivaizduoja be "Facebook". Utenoje nėra daug jaunų žmonių su regos negalia. Dauguma - mano "Facebook" draugai. Taip pat nevengiu jiems paskambinti ir pati pabendrauti. Žinau viena - senus ir jaunus vienija kelionės, todėl šia kryptimi ir galvoju dirbti. Tiesą pasakius, neregius įsivaizdavau kaip nelinkusius bendrauti žmones. Kai pradėjau lankyti seminarus, paaiškėjo, kad viskas atvirkščiai. Kaip tik neregiai linkę bendrauti, dalintis naujausia informacija. Mane sužavėjo jų drąsa. Negaliu iki šiol atsistebėti jų savarankiškumu ir užtikrintu judėjimu nežinomoje aplinkoje. Iš jų buvau pati nekalbiausia. Tai mane labai trikdė. 

"M. Ž." Artėja Kalėdos. Su kuo ši šventė asocijuojasi tau? 

A. D. Ši šventė man - šeimos šventė. Per Kalėdas susirenka visa šeima. Visas laikas skiriamas bendrauti. Paprastomis dienomis visi bėga, lekia, skuba. Vos spėji vieną, kitą žodelytį pasakyti. O per šias šventes bendrauji. Kita asociacija - ramybė. Sniegas, žalia eglutė, spalvotos girliandos, žaisliukai savaime nuramina. Nejučia užmiršti kasdienius darbus bei rūpesčius ir mėgaujiesi tik švente. Per Kalėdas labai smagu susitikti su seniai matytais žmonėmis. Tai vilties, tikėjimo, atleidimo ir susitaikymo šventė. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]