EUROPOS LINK

Audronė JOZĖNAITĖ

DARBAI IR LŪKESČIAI

Jau daugiau nei dvidešimt metų esame Europos aklųjų sąjungos (EAS) - organizacijos, įnešusios didelį indėlį į milijonų Europos neregių gyvenimą, - nariai. Kaip ir kuo gyvena šiandien ši 45 nacionalines regėjimo neįgaliųjų organizacijas vienijanti nevyriausybinė organizacija, kurios vienas pagrindinių tikslų - siekti, kad visuomenė taptų patogi ir prieinama neregiams ir silpnaregiams, kad jie galėtų lygiomis galimybėmis dalyvauti visuomenės socialiniame, ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime? Labai abstraktu, ar ne? Skaitytojui, tikriausiai taip ir knieti paklausti, o kokie vis dėlto konkretūs šios organizacijos darbai? 

Kaip ir kiekviena nevyriausybinė organizacija, EAS vykdo įvairius projektus. Paraiškos teikiamos įvairioms institucijoms ir fondams. Kartais lydi sėkmė, kartais - ne. Dažniausiai Europos aklųjų sąjungos projektus teikia kuri nors viena nacionalinė organizacija savo šalyje, projektą koordinuoja EAS sekretoriate už projektus atsakingas darbuotojas. Jei projektas yra susijęs su moksliniais tyrimais, kaip partneriai pasitelkiami mokslinių tyrimų centrai, kitos institucijos. Kiekvienais metais EAS vykdo ne po vieną projektą. Štai prieš porą metų pasibaigęs INTERGEN (žinių pasikeitimas tarp skirtingų kartų regėjimo neįgaliųjų) laimėjo Europos Komisijos apdovanojimą. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su kitomis nacionalinėmis aklųjų organizacijomis taip pat yra dalyvavusi kelete projektų. Gaila, kad jau porą kartų buvo atmesta paraiška gauti finansavimą projektui ELVIS, kurio pagrindinis tikslas - padėti Centrinės Europos šalims perimti gerąją patirtį iš Švedijos optometrijos srityje. Bet taip jau yra su tais projektais. Noras ir idėja yra - galimybių kartais nėra. 

Pati matomiausia EAS veikla Europos institucijoms ir pati nematomiausia eiliniams nacionalinių organizacijų nariams yra politinis-lobistinis darbas. Šį darbą gali dirbti specialistai, gerai išmanantys ES ir nacionalinę socialinę politiką, suvokiantys valdžios ir piliečių vaidmenį. O kur jie - žmonės, pasiryžę dirbti neįgaliesiems ir labai dažnai be atlygio? Žinoma, didžiausią vaidmenį ir sunkiausius darbus šioje srityje nudirba senosios Vakarų Europos ir Skandinavijos aklųjų organizacijos, turinčios kur kas daugiau žmogiškųjų ir finansinių resursų. Ir vėlgi skaitytojui greičiausiai norisi išgirsti apie konkrečius darbus. Bet kaip pamatuosi - laiku ar pinigais - dar 2000 m. iškovotą Europos Tarybos direktyvą, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje veikloje bendruosius principus, nediskriminavimo direktyvą, vėliau dariusius įtaką, kad atsirastų daugelis nacionalinių įstatymų, kad būtų koreguojami seni? O JT lygių galimybių teikimo žmonėms su negalia bendrųjų taisyklių rekomendacijos, kurios daugelio neįgaliųjų ir valstybinių organizacijų pastangomis per 5 metus virto JT Neįgaliųjų teisių konvencija? O direktyvos, reguliuojančios transporto pritaikomumą neįgaliesiems? Brailio užrašai ant vaistų pakuočių vėlgi neatsirado savaime. Visi šie pasiekimai pareikalavo daugelio žmonių atsidavimo ir pasiaukojimo įtikinėjant, prašant, reikalaujant. Ir pats laikas būtų pakalbėti apie naujausią pergalę, daugelio vadinamą istorine pergale. 2013 m. birželio 28 d. baigėsi Pasaulinės intelektinės nuosavybės orgnizacijos ir Maroko Karalystės organizuota diplomatinė konferencija, kuri priėmė tarptautinę Marakešo sutartį, skirtą sudaryti palankesnes sąlygas išleisti ir platinti kūrinius regėjimo ir skaitymo negalią turintiems asmenims. Diplomatinėje konferencijoje dalyvavo daugiau nei 160 valstybių - PINO narių ir 60 nevyriausybinių organizacijų. Diplomatinės konferencijos baigiamąjį aktą kartu su daugiau nei 100 kitų valstybių atstovais pasirašė delegacijos vadovas, Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Rytis Paulauskas. Viena vertus, dalinai baigėsi ilgas, varginantis, daug pastangų pareikalavęs procesas. Svarbiausia, baigėsi pergale, istorine pergale. Rašau "dalinai", nes siekdamos įgyvendinti sutarties nuostatas, šalys dar turės ratifikuoti sutartį ir priimti teisės aktus, įgyvendinančius jos nuostatas nacionaliniu lygiu. Lietuva jau žengė svarbų žingsnį - Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva šių metų rugsėjo 27 dieną Ženevoje pasirašė tarptautinę Marakešo sutartį, skirtą sudaryti palankesnes salygas išleisti ir platinti kūrinius, pritaikytus akliesiems, regėjimo ar kitą skaitymo negalią turintiems asmenims. Nors Lietuvos Nacionalinėje teisėje, kaip daugumoje kitų šalių, yra numatytos specialios teisių apsaugos išimtys, leidžiančios atgaminti ir platinti kūrinius be autorių teisių turėtojų leidimo žmonėms, turintiems regėjimo negalią, naujos tarptautinės teisės nuostatos ir įsipareigojimai užtikrins galimybę be teisių turėtojų leidimo teisėtai keistis specialiomis kūrinių kopijomis su kitomis sutartį pasirašiusiomis šalimis. Šis darbo baras - Lietuvos aklųjų bibliotekos kompetencija. 

Plačiau apie dar 2008 metais Pasaulio aklųjų sąjungos parengtą tuomet dar "galimą" Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sutarties projektą ir kelius, kuriais buvo eita, kad būtų priimta ši sutartis, buvo rašyta "Mūsų žodyje" (2011 m. Nr.1). Šiandien turime rezultatą, tiksliau, jį turėsime, kai bus baigtos visos procedūros. 

Politinį lobistinį darbą padeda dirbti EAS komisijos, pirmiausia ryšių su Europos Sąjungos Komisija. Apie šios komisijos darbą taip pat ne kartą buvo rašyta, todėl plačiau apie jos veiklą šiame straipsnyje kalbėti neverta. Paskutinis komisijos posėdis vyko šių metų rugsėjo 20-22 dienomis Lisabonoje. Jame dalyvavo šioje komisijoje dirbanti LASS pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė ir LASS respublikinio centro vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė. Tomis pačiomis dienomis vyko ir seminaras, kuriame buvo mokomasi naudotis šiuolaikinėmis žiniasklaidos ir komunikacijos priemonėmis bei aptariama ir vertinama JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo eiga atskirose šalyse, diskutuojama dėl alternatyvios ataskaitos, kurią gali teikti nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos Jungtinių Tautų komitetui, svarba ir reikalingumas. 

Komisijos posėdyje be tokių įprastinių klausimų, kaip ataskaitų ir protokolų tvirtinimas, buvo svarstomi klausimai, susiję su Europos prieinamumo aktu, aptariama naujai rengiama penkerių metų programa, kuri pakeis šiais metais pasibaigiančią programą "Progress", vertinama Europos Sąjungos neįgalumo 2010-2020 m. strategija. Daug dėmesio posėdyje buvo skiriama šiuo metu Europos aklųjų sąjungos vykdomai kampanijai už akustinių perspėjimo sistemų įdiegimą naujausiuose automobiliuose. Aktyviai čia dalyvauja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kadangi būtent dabar, kai Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, bus vedamos trišalės derybos tarp Europos Komisijos, Europos Parlamento ir ES tarybos. Užduotis sekti derybų eigą pakankamai sudėtinga, kadangi trišalės derybos yra uždaros ir gauti informaciją yra labai sunku. Bet darbas vyksta, nors dažnai jis beveik nematomas.