BRAILIO RAŠTAS IR MES

DAR VIENAS ĮVERTINIMAS

Jau žinomi pasaulinio rašinių konkurso "Brailio raštas keičia mano gyvenimą" rezultatai. Gera naujiena ir Lietuvai: Edvinas Juraitis jaunimo kategorijoje apdovanotas 500 JAV dolerių prizu. 

Kasmetinį konkursą rengia elektronikos gamintoja "Onkyo" ir Japonijos laikraščio "Mainichi" padalinys - "The Braille Mainichi". 

Joms talkina ir Pasaulio aklųjų sąjunga bei jos padaliniai. Europoje už konkursą atsakinga Europos aklųjų sąjunga. Mūsų šalyje dalyvauti konkurse kvietė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Konkursu siekiama populiarinti brailio raštą pasaulyje. Jo dalyviams šiais metais reikėjo aprašyti savo įspūdžius ir patirtį, kaip brailio rašto mokėjimas pakeitė žmogaus gyvenimą. 

Mūsų šalies autorių rašinius vertino LASS pirmininko sudaryta komisija. Gauti šeši rašiniai. Komisija rekomendavo į anglų kalbą išversti ir į kitą etapą pasiųsti Edvino Juraičio, Brigitos Narmontaitės ir Vilijos Dumbliauskienės darbus. 

Europos aklųjų sąjunga gavo 41 rašinį iš 16 valstybių. 7 rašinių autoriai apdovanoti konkurso organizatorių premijomis.  

Šių metų pirmoji (dar vadinama rašytojo Otsuki) premija skirta italui Roobi Roobiui už rašinį "Brailio raštas suteikia sparnus". Iš jaunimo rašinių du kūriniai pripažinti labai gerais. Geri - trys rašiniai. Tarp jų ir Edvino Juraičio kūrinys. 

E. Juraičiui - dvidešimt treji. Mokėsi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Po aštuntos klasės mokslą tęsė integruotai. Gyvena Ignalinoje. Šiuo metu niekur nedirba. Konkurse dalyvavo norėdamas išsakyti mintis apie knygą brailio raštu. 

Lietuvos atstovai konkurse dalyvauja nuo 2007 metų. Alvydo Valentos ir Henriko Stuko rašiniai įvertinti specialiais diplomais. Jaunimo kategorijoje piniginiu prizu jau yra įvertintas Normantas Prušinskas. 

Žurnalo skaitytojams siūlome naujausio laureato - E. Juraičio - rašinį. Geriausius rašinius anglų kalba rasite: www.euroblind.org/projects-and-activities/activities/nr/210#results2013 

BRAILIO RAŠTAS KEIČIA MANO GYVENIMĄ 

Aš esu vienas iš nedaugelio žmonių, turinčių kompleksinę negalią - regos ir judėjimo sutrikimus. Man pasaulis atrodo pilkas ir niūrus, nes negaliu jo pamatyti tokio, koks jis yra iš tikrųjų. Tačiau mano, kaip ir kitų, panašaus likimo žmonių džiaugsmui, yra išrastas brailio raštas. 

Ramiai atsisėdęs ir paėmęs knygą į rankas, jaučiu, kaip knyga padeda suprasti šį pasaulį, sužinoti naujienas. Skaitydamas jaučiuosi stipresnis, nes kalbėdamas su sveikaisiais suprantu, jog turiu vietą po šia saule, kaip ir žmonės, kurie gerai mato, gerai juda, kuriems nereikia brailio knygos, nes jie mato pasaulį tokį, koks jis yra.  

Prieš mėnesį nuėjau į biblioteką. Turėjau tikslą savarankiškai mokytis užsienio kalbų. Norimų knygų neradau, tačiau nenusiminiau, nes pasiėmiau tai, ką radau. Man labai patinka skaityti brailio knygas. Kai savo pirštais liečiu parašytus žodžius, kai skaitau romaną ar pasaką, galiu įsijausti į laikotarpį, kuriame vyksta veiksmas, suprasti veikėjus. Galiu netgi įsijausti į jų vaidmenį. Manau, tai labai svarbu norint tapti rašytoju. Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, ne visada yra norimų brailio rašto knygų. Dažniausiai tokios knygos parašytos reginčiųjų arba įgarsintos audioformatu. Reginčiųjų rašto negaliu skaityti, o įrašų neklausau iš principo, nes nėra geriau, kada pats pradedu skaityti ar baigiu. Be to, skaitydamas pirštais, geriau viską suprantu. Apgailestaudamas turiu prisipažinti, jog brailio raštu parašytų knygų pasirinkimas yra labai skurdus. Nuostabu, kai neregiams, kurie jaučiasi nuskriausti ar atstumti gyvenimo, gauti informaciją padeda tik šeši taškeliai. 

Man reikia kitiems įrodinėti, jog aš žinau, galiu, tačiau brailio raštas ne visada padeda tai padaryti. Svajoju apie didesnes brailio rašto galimybes - žurnalus apie automobilius, apie techniką. Argi tai sąžininga, kai regintieji visą laiką mane lenkia? Kartais jie leidžia man suprasti, jog šoku aukščiau savo galimybių ribos. Privalau įrodyti, jog nesu niekas, esu žmogus, apsiskaitęs, visavertis, drąsiai žinantis, ko noriu iš gyvenimo ir kaip tai pasiekti. O mano ginklas - žinios, kurių semiuosi iš brailio rašto knygų. 

Turiu svajonę, karštai degančią širdyje, jog atsiras žmogus, kuris platins brailio raštą. Norėčiau pats tapti tokiu žmogumi. Šiek tiek baiminuosi, jog neregių raštas gali būti užmirštas, nes jį pamažu išstumia įgarsintos knygos. Man labai malonu, kai galiu nueiti į biblioteką ir pasiimti brailio raštu parašytą knygą, tikrą knygą, o ne mažą plastiko gabalėlį. Brailio raštas kelia pagarbą rašto knygai, tačiau tokio jausmo nežadina audioįrašai. Juk maloniau, kai informaciją gali pajausti ir įsisąmoninti, o ne girdėti tik šaltą įgarsintojo balsą. 

Šiais laikais žmonės prarado daugelį savo sugebėjimų, nes išmaniosios technologijos stipriai braunasi į jų gyvenimą. Dar to betrūko, kad neregiai prarastų gebėjimą skaityti brailio raštą. 

Edvinas Juraitis, 23 m., Lietuva