LIETUVOS AKLŲJŲ ŠVIETIMUI - 85

Laima BARANAUSKIENĖ

DARBAS KARTU SKATINA TOBULĖTI

Be dviejų didžiųjų aklųjų ugdymo įstaigų - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bei Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro - mūsų šalyje veikia dar du regioniniai šio pobūdžio centrai. Skaitytojams siūlome arčiau susipažinti su jų veikla, o kartu pasvarstyti apie tokių centrų dabartį, ateitį, perspektyvas. 

* * * 

Darbas skatina tobulėti - tokios strategijos siekta ne vienus metus. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, reorganizuojant sujungtus specialųjį lopšelį-darželį "Pelėdžiukas" bei Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, 2004 metais Klaipėdos mieste buvo įsteigtas Regos ugdymo centras. Centre veikia du skyriai: ikimokyklinio ugdymo ir socialinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo skyriuje veikia 5 darželio grupės, viena iš jų - priešmokyklinio ugdymo grupė. Grupes lanko vaikai nuo 3 metų su įvairiais regėjimo sutrikimais. Socialinio ugdymo skyriaus veiklos kryptis - švietimo pagalbos teikimas Klaipėdos mieste gyvenantiems akliems ir silpnaregiams vaikams, mokiniams ir suaugusiems, netekusiems regėjimo. Visi centro ugdytiniai ir suaugusieji gali gauti nemažai paslaugų - tai papildomas neformalus meninis ugdymas, kompiuterinio raštingumo pradžiamokslis, psichologo, oftalmologo, kineziterapeuto pagalba. 

Įkūrus centrą, vizijai apibūdinti panaudota Henrio Kissingerio citata: "Eiti kartu - tai pradžia, būti kartu - tai progresas, spręsti kartu - tai vienybė, dirbti kartu - tai sėkmė!" Ši sentencija pasirinkta neatsitiktinai. Sujungus dvi įstaigas, reikėjo telkti bendruomenę pagrindiniams centro tikslams ir misijai įgyvendinti, tradicijoms puoselėti, ugdymo aplinkos sąlygoms gerinti, reikėjo diegti specialias ugdymo technologijas, plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Mūsų siekis buvo ir yra vienas - asmenų su regos negalia socializacija ir dalyvavimas bendruomenės gyvenime. 

Nuo 2004 metų ikimokyklinio ugdymo skyriuje vaikų padaugėjo nuo 70 iki 86. Vidutiniškai 12 proc. vaikų turi regos negalią, 88 proc. - kitus regos sutrikimus, kuriuos dažniausiai dar galima koreguoti. Nuo centro atidarymo pradžios Socialinio ugdymo skyriuje įvyko kiekybinių ugdytinių ir suaugusių, netekusių regėjimo, asmenų pokyčių. Dalis asmenų su regos negalia išsiugdė regą kompensuojančių įgūdžių, išmoko naudotis kompensacine technika, išsiugdė savitarnos ir buitinių bei orientacijos erdvėje įgūdžių, mokosi, dirba ir jau sėkmingai integravosi visuomenėje. Nuo centro atidarymo pradžios net 12 proc. suaugusių, netekusių regėjimo asmenų, nuolat dalyvauja Socialinio ugdymo skyriuje organizuojamose neformaliojo švietimo programose, naudojasi centre teikiamomis kineziterapeuto, psichologo, oftalmologo konsultacijomis. 

Niekas nesiginčys, kad aplinka skatina tobulėti. Todėl stengiamės sudaryti ugdytinių raidą harmonizuojančią ir skatinančią lavintis, siekti naujų įgūdžių aplinką. Tai išties nelengvas uždavinys, nes ugdytinių amžius nuo gimimo iki to laiko, kol žmogus pageidauja gauti tiflopedagoginę pagalbą ir/ar dalyvauti neformaliojo švietimo programose. Jų visų poreikiai labai skirtingi: kas tinka penkiamečiui, netinka dvidešimtmečiui ir pan. Specialistams, kurie organizuoja užsiėmimus tokio skirtingo amžiaus ugdytiniams, - nemažas iššūkis. Ugdymo realybė reikalauja pedagoginio meistriškumo daugelyje mokymo sričių. Pirmiausia ugdymo prieinamumas - aplinkos ir patalpų pritaikymas asmenims su regos negalia, specializuota kompiuterinė ir kita įranga, mokymo priemonės akliesiems ar silpnaregiams. Kitas labai svarbus veiksnys - pedagogų ir viso personalo pasirengimas dirbti su neįgaliais žmonėmis: programų, mokymo būdų pritaikymas. 

Atliekame švietėjišką veiklą, formuojame teigiamas visuomenės nuostatas apie aklųjų ir silpnaregių ugdymo, profesijos pasirinkimo bei aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime. 

Dideliu pasiekimu galima laikyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kiekvienais mokslo metais Regos ugdymo centras sudaro sutartis su kitomis Klaipėdos švietimo įstaigomis, kuriose integruotai ugdomi mokiniai su regėjimo negalia. Kasmet tokių įstaigų yra apie 10, o mokinių - 26-28. Regos negalią turinčio vaiko ugdymas bendrojo tipo klasėje (ikimokyklinio ugdymo grupėje) reikalauja kitokių didaktinių technologijų, nes neįmanoma mokyti visus vienodai - vaikai turi skirtingų poreikių, ugdomi ir ugdosi pagal skirtingas programas. Todėl bendrojo ugdymo pedagogams kyla daug klausimų. Kaip mokyti regos negalią turintį mokinį? Kaip organizuoti darbą klasėje (grupėje), kurioje mokinių mokymo poreikiai yra tokie skirtingi? Ar tokiomis sąlygomis įmanomas kokybiškas ugdymas? Centro tiflopedagogai padeda sėkmingai spręsti šias problemas. 

Deja, būna situacijų, kai nėra galimybės teikti tiflopedagoginę pagalbą mokiniui ar suaugusiam asmeniui, kuris gyvena kitame mieste. Tai nulemia keletas veiksnių. Pirmiausia tai, kad Regos ugdymo centras yra Klaipėdos savivaldybės biudžetinė įstaiga ir negauna finansavimo bei neturi etatų, kad galėtų siųsti specialistą į kitą miestą. Be to, kyla ir susisiekimo problemų. Įsiminė keletas atvejų, kai kreipėsi kitų miestų bendrojo ugdymo pedagogai dėl tiflopedagoginės pagalbos mokiniui su regos negalia. Kai jau atrodė, kad radome išeitį ir mokyklos vadovas tiflopedagogui nutarė sumokėti už darbą pagal autorinę sutartį, paaiškėjo, kad į miestelį iš Klaipėdos tik vieną kartą per dieną važiuoja maršrutinis autobusas. Taigi, esant tokioms situacijoms, tiflopedagoginė pagalba būna tik epizodinė. Dėl pagalbos ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie gyvena ne Klaipėdos mieste, problema sprendžiama. Jeigu tėvai pageidauja bei gauna savo miesto (rajono) savivaldybės sutikimą sumokėti Klaipėdos miesto savivaldybei už vaiko išlaikymą Regos ugdymo centre, toks vaikas priimamas į centro ikimokyklinio ugdymo grupę. 

Kalbant apie aklųjų ir silpnaregių vaikų specialiųjų poreikių įvertinimą ir specialiosios (šiuo atveju tiflopedagoginės) pagalbos skyrimą, situacija nėra palanki vaikui. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydytojo oftalmologo išvadų ir centro specialistų vertinimo nepakanka dėl tiflopedagoginės pagalbos skyrimo, nors niekas nepaneigs, kad ankstyva pagalba yra tolesnio ugdymo pamatas. 

Devynerių metų Regos ugdymo centro darbas parodė, kad tokie arba panašūs švietimo pagalbos centrai, kur sutelkta specialistų komanda, kaupiamos priemonės ir vykdomas ne tik ugdymas, bet ir organizuojami edukaciniai kultūriniai projektai bei programos, rūpinamasi aklųjų ir silpnaregių užimtumu bei savalaike pagalba, ne tik padeda įgyti esant regos negaliai reikalingų kompetencijų, bet padeda tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. 

Apibendrinus devynerių metų pasiekimus ir įvardijus problemas ir aktualijas, Regos ugdymo centro bendruomenė turi naują viziją - tai kokybiška švietimo pagalba ir ugdymas modernioje, kūrybiškumą skatinančioje, saugioje ir sveikoje aplinkoje. Tikime, kad su profesionaliu personalu ir kompetencija sukursime modernią, kūrybiškumą skatinančią, saugią ir sveiką aplinką, užtikrinsime kokybišką ir visavertį ugdymą bei pagalbą.