NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

APIE "AUKSO KIAUŠINIUS" IR SVETIMUS MILIJONUS


Apie aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centrą "Ecce homo" daugelis neregių turbūt nėra niekada girdėję. Kai kurie, ypač kauniečiai, esant tokį centrą veikiausiai žinojo ar net realiai buvo pajutę jo labdaringos veiklos ženklus. Šiek tiek daugiau nei prieš du mėnesius apie "Ecce homo" ir jo vadovą Rimantą Kugį sužinojome daugiau ir anaiptol ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis. Birželio 12 d. interneto portale "Ekonomika.lt" paskelbta šokiruojanti informacija, kurią pateikiame nieko neišbraukdami ir nepridėdami. 

"Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame paaukotų pinigų ir labdarai skirtų daiktų pasisavinimu įtariamas Aklųjų ir silpnaregių paramos ir labdaros fondo bei viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro "Ecce homo" vadovas. Bendra labdarai skirtų pinigų ir daiktų vertė siekia daugiau nei 2 mln. Lt. 

Tyrimo, kuris buvo atliekamas bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija, metu nustatyta, kad kelerius metus įvairių Lietuvos įmonių paaukoti grynieji pinigai nebuvo apskaityti nei Aklųjų ir silpnaregių paramos ir labdaros fondo, nei viešosios įstaigos buhalterijose. Išaiškinta, kad į paramos ir labdaros fondo buhalterijos kasą neįnešta daugiau nei 1 mln. Lt grynųjų pinigų ir niekur neužfiksuota, kaip paaukoti pinigai buvo panaudoti. Analogiška situacija išaiškinta ir viešojoje įstaigoje, kurios kasoje nebuvo duomenų apie gautus 500 tūkst. Lt grynųjų pinigų ir apie jų panaudojimą. Įtariama, kad paaukotas milijonines sumas pasisavino minėtų įstaigų vadovas. 

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad pasisavinti ne tik grynieji pinigai - įvairių Lietuvos įmonių paaukotos materialinės vertybės (kompiuterinė technika, avalynė, maisto papildai, maisto produktai ir kt.) tikrųjų paramos gavėjų taip pat nepasiekė. Tyrimo metu nei vienos iš vadovaujamų įstaigų buhalterinėje apskaitoje nebuvo ne tik duomenų apie daugiau nei 470 tūkst. Lt vertės gautas prekes, nei informacijos, kad labdara buvo išdalinta akliesiems ir silpnaregiams. 

Baigta baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už didelės vertės turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitą gresia maksimali iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė." 

Straipsnyje nerandame "Ecce homo" vadovo pavardės, tačiau kitose, vėliau pasirodžiusiose publikacijose, ji jau minima - tai Rimantas Kugys. Tad manome, kad, nenusikalsdami nei nekaltumo prezumpcijai, nei kitiems įstatymams, ją galime minėti ir mes. 

Maždaug po mėnesio nuo pirmųjų publikacijų aptariama tema, "Ecce homo" pavadinimas ir jo vadovo pavardė žiniasklaidoje nuskambėjo dar kartą. "Kauno diena" liepos 17 d. rašė: "Kauno apygardos teismas atvertė bylą, kurioje dviem aklųjų ir silpnaregių organizacijoms vadovavęs Rimantas Kugys kaltinamas pasisavinęs daiktų ir pinigų už maždaug 2 mln. litų. Vos 20 proc. darbingumą dėl silpno regėjimo turintis R. Kugys kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir turto pasisavinimu. Prokuroro Arvydo Rusteikos duomenimis, iš Aklųjų ir silpnaregių paramos ir labdaros fondo, būdamas jo vadovu, R. Kugys pasisavino materialinių vertybių už 216 tūkst. litų ir daugiau nei milijoną litų. Iš viešosios įstaigos Aklųjų ir silpnaregių paramos ir užimtumo centro "Ecce homo" jis esą pasisavino turto už 260 tūkst. litų ir 560 tūkst. litų. "Nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kur R. Kugys tuos pinigus ir daiktus padėjo", - sakė prokuroras. A. Rusteika patvirtino, kad teisme jau keleri metai nagrinėjama labai panaši R. Kugio byla. "Visos lėšos ir daiktai, kuriuos gaudavome, buvo išdalinti žmonėms. Buvo visi dokumentai su parašais, patvirtinantys, kam ir kiek visko atiduota. Tačiau kai iš mūsų organizacijos atėmė patalpas, dingo ir visi dokumentai", - kaltinimų nepripažino R. Kugys. 

Kaltinamasis tvirtino, kad jis ir tokias pačias negalias turintys organizacijos nariai fiziškai dėl savo negalios negalėjo padaryti inkriminuojamų nusikaltimų. "Absurdo teatras. Visiems tik ir reikia pinigų. Niekas nežino, kiek silpnaregiams kainuoja gydymas. Ką jie gali apmokėti gaudami 700 litų pensiją? Vien lęšiukai kainuoja 800 litų", - apmaudo neslėpė R. Kugys. (...) 

Byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nes niekur nedirbantis ir invalidumą turintis R. Kugys į posėdį atėjo be advokato. Jis teismo paprašė jam skirti valstybės apmokamą gynėją." 

 

* * * 

 

Nesame R. Kugio teisėjai (kiekvienoje civilizuotoje valstybėje šią priedermę atlieka teismas), anksčiau ar vėliau jis priims savo sprendimą ir šioje byloje. Neketiname nei "žarstytis", nei skaitytojų emocijų kaitinti svetimais milijonais - į visą šį reikalą norėtume pasižiūrėti kiek kitu aspektu. Demokratinėje valstybėje niekam neuždrausta kurti labdaros fondus, viešąsias įstaigas, besirūpinančias naminiais ar laukiniais gyvūnais, vandens telkinių grynumu ar renkančias labdarą ir paramą neįgaliesiems. Kažkur teko skaityti, kad vien Didžiojoje Britanijoje yra apie du šimtai organizacijų ir fondų, teikiančių įvairią paramą akliesiems. Tarp jų kelios dešimtys, padedančios akliesiems išlaikyti jų keturkojus draugus - šunis vedlius. Ir nieko tai pernelyg nestebina, nekelia neigiamų visuomenės reakcijų. Dešimtys labdaros fondų, nevyriausybinių organizacijų ar panašios paskirties labdaringų įstaigų kasmet baigia savo veiklą, jų vietoje kitos - ją pradeda... Kiekviena labdaringa organizacija gali bendradarbiauti su nacionaline neįgaliųjų (mūsų atveju - aklųjų) organizacija arba nebendradarbiauti. 

R. Kugio įkurtos aklųjų labdaros ir paramos organizacijos su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, išskyrus keletą atvejų, praktiškai nebendradarbiavo, nors Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras (buvusi tarprajoninė valdyba), Kauno aklųjų ir silpnaregių centras apie R. Kugio organizacijas žinojo. Abiejų centrų vadovai bei darbuotojai neneigia fakto, kad R. Kugys atveždavo labdaros - ypač drabužių, batų, maisto produktų, kad žmonėms ji būdavo dalinama. Tačiau abi minėtos įstaigos tose dalybose nedalyvaudavo. Kitas klausimas, kurį aiškinasi teisėsauga, kiek tos labdaros ir už kokias sumas buvo išdalinta. 

Apie "Ecce homo" ir jo vadovą žinota ir Vilniuje. Tačiau viena yra kažką žinoti, kita - būti tiesiogiai su tuo žmogumi ar jo veikla susijusiam. LASS su R. Kugio labdaros organizacijomis nebendradarbiavo, todėl jai negalėjo rūpėti, ką ir kaip veikia panašios įstaigos, kaip "Ecce homo", kaip jos moka mokesčius ir tvarko dokumentus. Viskas akivaizdu ir logiška! Tačiau tikrovė dažnai esti ne visai "logiška", arba jos logika yra kitokia, nei norėtume. Štai ir šiuo atveju ne vienas regintis žmogus savo pažįstamų neregių ir silpnaregių visai rimtai jau yra teiravęsis: "Tai ką gi ten pridirbo tie jūsų vadai? Ką jie pavogė? Kaip sugebėjo susirinkti tiek pinigų?" Kad R. Kugio veikla neretai siejama ar net tapatinama su LASS veikla, šito neneigia ir patys kauniečiai. 

Kaip sakėme, teismas dar savo žodžio netarė, todėl tokių sąvokų, kaip "pavogė", "piktnaudžiavo", bent kol kas reikėtų vengti. Tačiau akivaizdu ir tai, kad daugelis žmonių, neturėdami nei laiko, nei noro pernelyg gilintis, kas ta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir ką ji veikia, visą apie akluosius žiniasklaidoje pasirodančią informaciją "suverčia" į vieną katilą. Štai ir išeina, kad pagalbos ar labdaros akliesiems organizacijas, užimtumo centrus gali steigti bet kas, tačiau, paaiškėjus galimiems piktnaudžiavimo atvejams ar organizacija susidomėjus teisėsaugai, akmenys lekia ir į LASS daržą. Kokia peršasi išvada? Ją formuluočiau maždaug taip: tam tikrais, dažniausiai ne visai aiškiais ar abejotinais atvejais, turėtume drąsiau, atviriau ir tiesiau išreikšti savo poziciją ar abejones tam tikrų organizacijų, labdaros fondų ar jų vykdomos veiklos atžvilgiu. Kaip tai padaryti, bendro recepto, matyt, nerasime, bet daryti reikia. Kitaip sakant, mums neturėtų būti vis tiek, kas su mumis bendradarbiauja ar rengiasi bendradarbiauti, kas ketina dalinti mūsų žmonėms labdarą. Rimto dėmesio vertas Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktoriaus Stasio Babono siūlymas: "Siūlyčiau žodžius "aklųjų ir silpnaregių" patentuoti ir pasilikti tik pačių aklųjų steigtų organizacijų ir įstaigų pavadinimams. Kas po straipsnių apie galimą piktnaudžiavimą aklųjų vardu atsitiko Kaune? R. Kugio organizacijų pavadinimus daugelis žmonių painioja su mūsų centro pavadinimu. Skambina organizacijos nariai, savivaldybės darbuotojai, klausia, kas ten pas jus vyksta, kaip Babonas galėjo pasisavinti tiek pinigų? O kai per televiziją dar parodė reportažą, kuriame matyti jų centro medinės durys, kurios yra panašios į mūsų salės duris, tai ir visai linksma pasidarė... Taigi, kad niekada niekam nekiltų abejonių, manau, kad kitų organizacijų pavadinimuose žodžių "aklųjų ir silpnaregių" neturėtų būti." 

Kad neįgalieji "patogūs" įvairioms labdaros organizacijoms, europinių projektų vykdytojams ar rašytojams - akivaizdu! Tai toli gražu nereiškia, kad kiekvienu panašiu atveju jais naudojamasi ar prisidengiama, bet tokių tendencijų ir konkrečių atvejų tikrai esama. Viešojoje erdvėje jau seniai sklando sparnuotas posakis, kad neįgalieji yra višta, dedanti aukso kiaušinius. O jeigu kiaušinis jau sykį padėtas ir ne bet koks, o auksinis, turbūt niekam nekyla abejonių, kad atsiras ir žmonių, ir būdų jam pasiimti. Ar galima tam "auksinių kiaušinių" vajui užkirsti kelią ar bent kiek jį pristabdyti? Vienareikšmio atsakymo turbūt nerasime, bet tai nereiškia, kad neturėtume jo ieškoti. 

LR Ministro Pirmininko visuomeninė patarėja neįgaliųjų reikalams, Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, paklausta, ką apie tai mananti, sakė: "Deja, bet apie panašius atvejus vis dar tenka išgirsti. Jeigu kalbėsime apie socialines įmones, ten yra mechanizmas, kaip galima patikrinti, ar įmonė atitinka savo paskirtį, ar įdarbinusi tiek žmonių, kiek įstatymas reikalauja. Su labdaros fondais, viešosiomis įstaigomis daug sunkiau. Aiškių kriterijų, kaip įvertinti jų veiklą, nėra. Neįgaliųjų organizacijos kai kada numano ar turi įtarimų, kad toje ar kitoje labdaringoje įstaigoje ne viskas gerai. Kad išeitum į viešąją erdvę, kad galėtum kažką teigti, reikalingi akivaizdūs įrodymai, faktai, o juos gauti nevyriausybinei organizacijai beveik neįmanoma. Bene vienintelis būdas kovojant su tokiomis struktūromis - viešumas. Neįgaliųjų organizacijos anksčiau ar vėliau sužino, kas jų žmonėms teikia ar rengiasi teikti labdarą, mato, kiek ta pagalba reali, o kiek joje deklaratyvumo. Gali viešai išsakyti savo poziciją. O tai jau šį tą reiškia." 

Kaip įvykius Kaune vertina LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė? "Be abejo, pirmiausia reikia sulaukti teismo. Bet akivaizdu ir tai, kad moralinė žala organizacijai padaryta. LASS dėl R. Kugio veiklos savo nuomonę tikriausiai pareikš viešai. R. Kugys yra ne tik labdaros įstaigų vadovas, bet ir LASS narys. LASS įstatuose numatyta, kad už organizacijos diskreditavimą narys gali būti iš jos šalinamas. Tačiau pašalinti gali tik suvažiavimas. Kol vyksta tyrimas, ketiname stabdyti šio žmogaus narystę mūsų organizacijoje. Kaip toliau elgtis, nuspręs suvažiavimas." 

 

* * * 

 

Apie R. Kugio labdaringą veiklą, galimai pasisavintas materialines vertybes ar lėšas kalbėjomės ir su juo pačiu. Tai būtų atskira tema, atskiras pasakojimas ir pakankamai netrumpas. R. Kugys gali daug ir ilgai pasakoti apie patalpas Kauno centre, kurias neįgaliesiems dvidešimčiai metų pagal panaudos sutartį skyrė LR Vyriausybė, apie tai, kaip iš tų patalpų galų gale jį, tiksliau - jo vadovaujamą įstaigą, iškrapštė, apie "Ecce homo" besilankiusius įvairių šalių ambasadorius, projektus, kuriuos ši viešoji įstaiga vykdė. "Iš biudžeto, - sakė pašnekovas, - neprašėme nieko. Viską gaudavome iš rėmėjų." R. Kugys gali daug ir ilgai pasakoti ir apie tai, kaip sunku regėjimo negalią turinčiam žmogui Lietuvoje turėti reikalų su mokesčių inspekcija, tvarkyti įstaigos finansinius reikalus. R. Kugys: "Iš kur atsirado tie du mistiški milijonai? Pirmiausia ta suma nėra visai tiksli, bet tebūnie taip! Tai maždaug 9-10 metų veikla - kasmet apie du šimtai tūkstančių litų. Tuos du šimtus tūkstančių padalinkime iš dvylikos mėnesių - gauname apie penkiolika tūkstančių. Veikliai, dirbančiai įstaigai tai nėra daug. Sumos persikeldavo į kitus metus, vis didėdavo - tai ir susidarė tie du nedeklaruoti milijonai. Ne kartą visiems sakiau, kad kai atėmė patalpas, ten liko ir visi dokumentai - nueikite ir pasiimkite." 

Jeigu bus reikalas, teismas tuos dokumentus gal ir pasiims, gal ir ras, arba, jeigu jų nebus, ar nenorės rasti - tai ir neras... Jeigu papasakoti bus ką svarbaus, jeigu pats R. Kugys norės, prie šios temos dar grįšime. Tačiau, klausantis pašnekovo, galvoje krebždėjo viena mintis: įsivaizduokime, kad viskas, ką sako R. Kugys, yra teisybė, kad jis nieko nepaėmė, nepasisavino ir nepradangino, kad Lietuvoje organizuoti labdaringą veiklą, ypač neregiui, iš tiesų labai sunku, o gal ir neįmanoma, kad visi valdininkai - lyg kokie vilkai tik ir laukia, kaip čia tą neįgalų žmogų sudoroti... Įsivaizduokime, kad visa tai teisybė! Tačiau sutikime ir su tuo, kad kiekvienas žmogus, prieš imdamasis kokios nors veiklos, jeigu jo galvoje nešvilpauja vėjai ir skersvėjai, mažiau ar daugiau, bet ištiria aplinką, kurioje veiks, įstatymų reikalavimus, apsvarsto galimus sunkumus, biurokratinius "rifus" ir kitus panašius dalykus. Neregys, nematantis po kokiu dokumentu ir po kokiomis sumomis pasirašo, turėtų būti juo atsargesnis, pats sau atsakyti į klausimą, ar tikrai jį supa tie žmonės, kuriais jis gali pasitikėti. Žinoma, visų "vilkduobių" niekada nenumatysi, bet šiuo konkrečiu atveju susidaro įspūdis, kad buvo pulta į veiklą neįvertinus nei savo jėgų, nei galimybių, nei laukiančių sunkumų. Rezultatas, kaip pats pašnekovas pripažino, jau bene devyneri metai besitęsiantys teismai, nuolatinis priverstinis bendravimas su mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotojais, nusivylimas - valstybe, valdininkais, teisėtvarka, žmonėmis... Ar ne per didelė kaina? Ar ramus miegas ir sielos ramybė - ne didesnės vertybės, nei tariami ar tikri labdaringi milijonai? Deja, į egzistencinius klausimus niekas iš šalies atsakyti negali, į juos kiekvienas atsakome savo gyvenimu. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]