ANTANUI JONYNUI - 90

Emilija DERŠKUTĖ

ĮAMŽINTAS LITERATŲ GATVĖJE

Gegužės 19 dieną prasidėjo keturiasdešimt devintasis tarptautinis poezijos festivalis "Poezijos pavasaris". Gegužės dvidešimtą dieną "Poezijos paukštė" trumpai nusileido pačiame Vilniaus senamiesčio pakraštyje. Čia, tarp senų namų, vinguriuoja trumpa gatvelė skambiu Literatų pavadinimu. Taip ji pavadinta neatsitiktinai. Joje daugiau nei prieš šimtą metų gyveno garsus poetas Adomas Mickevičius. Ši gatvelė yra įdomi keliais aspektais: pirma, tai viena iš trumpiausių Vilniaus miesto gatvių, antra, leidžiasi nuo stataus kalno, trečia, tai savotiškas menininkų traukos centras, ketvirta, gatvelę įrėmina aukšta, kelių metrų aukščio mūrinė tvora. Į tą tvorą niekas nekreiptų dėmesio, jeigu ne ant jos kabančios lentelės, įamžinančios garsius mūsų tautos rašytojus bei poetus. 

Įspūdingoji Literatų siena pasipildė dar vienu objektu - dailininkės Rasos Rimidytės sukurta "Dedikacija Antanui Jonynui", kuriam šiemet gruodžio mėnesį būtų sukakę 90 metų. Tai jau trečioji lentelė, įamžinusi menininkus neregius. Pirmoji buvo skirta Pranui Dauniui, antroji - Remigijui Audiejaičiui. Trečiasis, neregiui poetui skirtas kūrinys - užrašas brailio raštu "Literatų gatvė" ir populiariojo A. Jonyno eilėraščio pradžia: "Aš mylėjau tave tau nežinant." 

Šia proga iškilmingą minėjimą, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubu, surengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Renginį vedė diktorius Juozas Šalkauskas. Susirinkusiems po saulėtu senamiesčio dangumi buvo smagu klausytis iš kompaktinės plokštelės skambančio poeto Antano Jonyno balso. Jonynų šeimos vardu kalbėjo sūnus, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. Poetas labai jaudinosi ir daug nekalbėdamas perskaitė savo kūrybos eilėraštį "Širdis", dedikuotą tėvui. 

LASS pirmininkas Sigitas Armonas lygino A. Jonyną su dvikamieniu beržu. Vienas kamienas - grožinė kūryba, kitas - Lietuvos aklųjų veiklos organizavimas. "Pokario metais jis buvo proveržis, vulkanas, kuris paskui save vedė, drąsino likimo brolius ieškoti savo vietos ir prasmės", - kalbėjo S. Armonas. 

Literatūrologas Petras Bražėnas sakė, jog pokario laikais mėgdavo provokuoti poezijos mėgėjus. Jis skaitydavo A. Jonyno eilėraštį "Baltoji naktis". Visi spėliojo, bet niekas neatspėdavo šio eilėraščio autoriaus. P. Bražėnas sakė: "Antanas Jonynas buvo pokario kartos poetas. Vienas ryškiausių to meto poetų. Jis - tikras lyrikas." 

Monografijos autorė apie A. Jonyną literatūrologė Janina Riškutė sakė: "Kiekvieno poeto gyvenimas sudėtingas ir nelengvas. Neregio - juo labiau." Prieš keletą dešimtmečių ją sudomino A. Jonyno asmenybė, įvairialypė jo veikla. Tai jaunas poetas lyrikas. Jo neoromantinė kūryba įsišaknijo tvirtai. Pačius geriausius eilėraščius Jonynas parašęs jaunystėje. Deja, iki galo neatskleidęs savo tikrojo talento. Regėjimo neteko septyniolikos. Spontaniškos prigimties, turėjo šimtus idėjų. Daug jų įgyvendino, kai vadovavo Lietuvos aklųjų draugijai. Didelį poveikį neregiams darė A. Jonyno publicistikos knyga "Žmogiškoji reabilitacija". Artėdamas prie 50-mečio poetas grįžo prie savo jaunystės eilėraščių, kai ką perrašė. Mirė gana anksti. Kūrybinius gebėjimus perdavė vaikams: lyrinė A. Jonyno poezijos gaida dabar skamba Antano A. Jonyno kūryboje, Rūta Jonynaitė žinoma kaip talentinga vertėja." 

Poetas Algimantas Baltakis, gyvenęs viename name su A. Jonynu, dirbęs su juo vienoje redakcijoje ("Pergalės"), teigė, kad bendraudamas dažniausiai nė nejusdavo, jog priešais jį - neregys. A. Baltakis sakė: "Yra tvirtinančių, kad poeto biografija nesvarbi jo kūrybai. Tai tikra nesąmonė. Kaip ir P. Širvys, taip ir Antanas neatsiejami nuo savo gyvenimo ir kūrybos. Vieną kartą man teko matyti Antaną labai laimingą ir sutrikusį. Kartą pas mane atėjo studentas Antanas, dabartinis Rašytojų sąjungos pirmininkas, ir davė pluoštelį savo eilėraščių. Apie tai sužinojęs senasis Antanas atėjęs paprašė, kad paskaityčiau sūnaus eilėraščius. Išklausęs labai susijaudino ir kartu sumišo. Jam buvo truputėlį apmaudu, kad sūnus eilėraščius parodė ne jam." 

A. Jonyno memorialinio muziejaus Alytuje vedėja Irma Labutytė sakė, kad šiuo metu ten, kur prabėgo šviesiausios būsimo poeto dienos, žydi jį menančios obelys. 

Lentelės idėjos sumanytoja bei autorė dailininkė Rasa Rimidytė teigė: "Jau girdėjau nuomonių, kad man tereikėjo užrašyti gatvės pavadinimą brailio raštu, o visiems žinomą poeto citatą kažkas užrašęs vakar naktį. Net keli žmonės pasiteiravo, ar tikrai kažkas naktį užrašė? Atsakiau, kad tikrai, tikrai - paleiskime legendą! Tada klausiantieji kas šyptelėjo, kas linktelėjo. Kažkodėl manau, kad neblogai, kad taip galėtų ir likti - iki galo neaišku... Būtų nuostabu, jeigu po šio puikaus projekto šioje gatvėje sklandytų dar viena legenda." 

Kalbas paįvairino muzikos intarpai. Skambėjo dainos, parašytos pagal A. Jonyno žodžius. Dainavo Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro folklorinis ansamblis "Versmė". 

Po gero pusvalandžio iš Vilniaus senamiesčio "poezijos paukštė" pailsėjusi pakilo į saulėtą dangų tolesnio skrydžio.