VIRŠELIS

V. PEROVAS. ARBATOS GĖRIMAS MYTIŠČIUOSE

XIX amžiaus rusų dailės kritinio realizmo atstovas Vasilijus Perovas (1834-1882) buvo nesantuokinis Tobolsko prokuroro G. Krinderio sūnus, už dailią rašyseną vaikystėje gavęs Perovo pravardę. Mokėsi Arzamaso dailės, Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokyklose. 1862-1864 metais tobulinosi Paryžiuje, 1864-1869 - Rusijos dailės akademijoje Peterburge. 1871-1872 metais dėstė Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. Jau ankstyvuose kūriniuose "Pirmasis paaukštinimas" (1860), "Kaimo kryžiaus žygis per Velykas" (1861), "Arbatos gėrimas Mytiščiuose" (1862) išryškėjo dailininko kūrybos tendencijos. Vėlesniuose kūriniuose "Mirusiojo palydos" (1865), "Trojka" (1866), "Paskenduolė" (1867) išryškėjo lyrizmas ir dramatizmas. Tapytojo portretams (A. Ostrovskio, 1871, V. Dalio, F. Dostojevskio, M. Pagodino, 1872) būdingas istorinis tikslumas, psichologiškumas. Šie portretai dailininkui atnešė pelnytą sėkmę. Daugiau kaip per 20 kūrybos metų dailininkas sukūrė 200 tapybos darbų, piešinių, akvarelių. 

Paveikslą "Arbatos gėrimas Mytiščiuose" dailininkas nutapė pagal Mytiščių miesto administracijos užsakymą. 1755 metų gegužę carienė Jekaterina II lankėsi Šv. Sergijaus lauroje. Pakeliui, netoli Mytiščių, jai buvo pasiūlyta numalšinti troškulį iš garsėjusių savo švarumu ir gaivumu šaltinių. Carienei vanduo labai patiko ir nuo to laiko atsigerti arbatos, paruoštos su šių šaltinių vandeniu, tapo gero tono ženklu. Paveikslo siužetas pagrįstas realia situacija - dailininkas ne kartą matė apskurusius neįgaliuosius, prašančius išmaldos gatvėse ir prie sodybų, iš kurių juos vydavo tų namų tarnaitės. Paveiksle pavaizduoti keliaujantys vienuoliai, trumpai sustoję pas turtingą šeimininkę atsigerti arbatos. Prie pastatyto pavėsyje stalo sėdi nutukęs vienuolis. Prie stalo priėjo vienakojis elgeta apiplyšusiais drabužiais vedinas berniuku, nuolankiai rankose laikančiu kepurę aukoms. Nuplyšusi milinė ir prie jos prisegti apdovanojimai rodo, kad neregys buvęs kareivis - Krymo karo dalyvis. Palinkęs į priekį ir ištiesęs ranką jis prašo išmaldos. Priešais stovinti šeimininkė stumia neregį už peties. Meniniu bei prasminiu požiūriu paveiksle - didelis aklojo ir šeimininkės rankų kontrastas. Sudžiūvusi, raukšlėta kareivio ranka bei putli, žieduota, atstumianti moters ranka - ženklas, kokia socialinė praraja skiria šiuos žmones. Šioje drobėje - sočių ir išpuikusių baudžiavinės Rusijos beširdžių smerkimas. V. Perovo paveiksle - pilkai rudi tonai, tarsi norint pabrėžti kasdienybės pilkumą. "Arbatos gėrimas Mytiščiuose" padarė didelį įspūdį to meto progresyviai Maskvos ir Peterburgo publikai, todėl neatsitiktinai amžininkai dailininką vadino menininku, puikiai suprantančiu rusų gyvenimą. 

Vytautas GUDONIS