MEDICINA

VAISTAŽOLĖS AKIMS

Užsukę į vaistinę dažniausiai dairomės tablečių ar cheminių tirpalų. Retai kada atkreipiam dėmesį į žolinius preparatus. O jų vaistinėje daugybė visokių: vaistažolių arbatų, ištraukų, tirpalų, tablečių, ampulių. Pastarųjų metų mokslininkų tyrimai įrodė, kad tam tikros vaistažolės efektyviai padeda nuo sveikatos sutrikimų. Nuo seno naudojame įvairias vaistažolių arbatas: liepžiedžius, čiobrelius (nuo peršalimo, gripo), bruknių lapus (nuo šlapimtakių ligų), spanguolių uogas (mažina karštį), mėlynes, akišveitę (gerina regėjimą). Vienas vaistinių arbatų ar antpilų privalumas - kartu su vandeniu gauname ir kitų medžiagų, mikro ir makroelementų, esančių kiekviename vaistiniame augale: tai fermentai, gliukozidai, alkaloidai, kuriuos organizmas atsirenka pagal vieno ar kito svarbą tuo momentu. Dar vaistažolės yra vertingos, nes retai kada sukelia alergiją, pašalinį poveikį. 

Kuo vis dėlto vertingos vaistažolės akims? Kam ir kada jas tinka gerti ar daryti pavilgus? Į šiuos klausimus "Mūsų žodžio" skaitytojams sutiko atsakyti vaistininkė Birutė Michelkevičienė, turinti jau kelių dešimtmečių patirtį šioje srityje. 

Nuo neatmenamų laikų liaudies medicina neįsivaizduojama be vaistažolių. Vaistažolės - liaudies medicinos vienas iš kertinių akmenų. Anksčiau sakydavo: žolė gydo, žolė žudo. Kiekviena vaistažolė tinkamai paruošta padeda pasveikti, o netinkamai - atvirkščiai. Akys yra sudėtinė žmogaus organizmo dalis. Todėl sunegalavus akims irgi galima surasti vaistažolių. Deja, jų nėra tiek daug. Pirmiausia, augalais pradedame gydyti tik tuomet, kada gydytojas nustato diagnozę. Tada, pasitarus su vaistininku ar žolininku, galima rinktis konkrečias vaistažoles. Žolelėmis galima gydyti šias akių ligas: blefaritą (akių vokų uždegimą), glaukomą, kataraktą, geltonosios dėmės degeneraciją, konjuktyvitą (akių junginės uždegimą), taip pat akių išsausėjimą. 

Deja, akims gydyti nėra daug vaistažolių. Pagrindiniai augalai: medetkos, rugiagėlės, gyslotis, dedešva, mėlynės, ramunėlės, šaltalankis. Ir viena pagrindinių - akišveitė. 

Susirgus blefaritu - akių vokų uždegimu, kurį sukelia įvairios bakterijos, gydomės priešuždegiminėmis vaistažolėmis, viena iš jų - gyslotis. Jo paruošimas gan paprastas. Du valgomus šaukštus gysločio užpilame viena stikline verdančio vandens. Šią arbatą palaikome dvi valandas, tada perkošiame. Iš gauto užpilo du kartus per dieną darome akių pavilgus (kompresus). Galima naudoti ir medetkų žiedus. Jos mažina akių vokų uždegimą. Vieną arbatinį šaukštelį užpilame stikline verdančio vandens. Galima daryti kompresėlius ir gerti. Geriam du tris kartus per dieną. Akišveitė - viena svarbiausių vaistažolių - naudojama akims gydyti. Ji tinka beveik visoms akių ligoms gydyti. Akišveitės naudojame mažiau. Jos užtenka arbatinio šaukštelio pusei litro verdančio vandens. Po pusvalandžio užpilą reikia nukošti. Jis tinka pavilgams ir vidiniam vartojimui. Tinka ir rugiagėlių žiedlapių užpilas. Vieną arbatinį šaukštelį užpilame viena stikline vandens. 

Susirgus katarakta irgi galima gydytis žolelėmis. Anksčiau į akis būdavo lašinami lašiukai. Dabar mokslininkai priėjo prie išvados, kad kataraktai gydyti geriausiai padeda operacija. Gali padėti vitaminai A, B2, D, C, E, cinkas, Omega 3 rūgštys, žuvų taukai, ir augalai - antioksidantai. Kataraktai gydyti tinka augalai, kurių sudėtyje yra flavonoidų. Tai grikiai, japoninės soforos, juodųjų serbentų lapai, šermukšnių, erškėčių, šaltalankio uogos, dilgėlių lapai, jonažolė, mėlynių uogos. Mėlynių uogų reikia valgyti, kiek įmanoma, daugiau. Per dieną rekomenduojama suvalgyti 250 g mėlynių uogų. Džiovintų - 6 valgomus šaukštus. Džiovintas mėlynių uogas užpilama 0,5 l vandens ir palaikoma 4-5 val. termose. Nukošus vartoti prieš valgį. Grikių žiedai yra rutino šaltinis. Jie stiprina kraujagysles ir tinka išsiliejus kraujui akies tinklainėje. Tiek grikių žiedų, tiek juodųjų serbentų lapų užpilai ruošiami vienodai. Vieną valgomąjį šaukštą užpilame stikline verdančio vandens, palaikome 30-45 min., kol pritrauks, nukošiame ir per dieną šio antpilo stiklinę išgeriame. Vienas iš natūralių antioksidantų yra žalioji arbata. 

Vienas iš pavojingiausių akių susirgimų - glaukoma. Ligą palengvina tam tikros vaistažolės, kurios mažina akies sklerozavimą, plečia kraujagysles, reguliuoja vidinį akispūdį ir veikia kaip antioksidantai. Glaukomai gydyti tiktų erškėtuogės, jūros kopūstai, medetkos, šlamutis, mėta, ramunėlės, pankolių vaisiai, linai. Vidinį akispūdį reguliuoja takažolė, bruknių, mėlynių lapai, asiūklis, inkstažolė. Dažniausiai iš šių vaistažolių yra gaminamas mišinukas, į kurį dedamos vaistažolės griežtomis proporcijomis. Pats žmogus tokio mišinuko nepasidarys. Nuo glaukomos vaistažolių mišinukų galima teirautis vaistinėse. 

Sulaukus garbesnio amžiaus dėvisi mūsų organizmas. Ne išimtis ir akys. Viena tokių akių "susidėvėjimo" ligų - geltonosios dėmės degeneracija. Mokslininkų teigimu, šios ligos eigai didelę įtaką turi tinkama mityba. Su maistu gaunama tam tikrų medžiagų - jos iki 30 proc. sustabdo geltonosios dėmės degeneraciją. Esant šiai ligai patarčiau vartoti ne vaistažoles, o natūralius maisto papildus. Juose subalansuotas vitaminų ir tam tikrų mineralų santykis. Iš augalų tiktų grikiai, dilgėlių lapai, raudonieji pipirai, morkos, ugniažolė, šlamutis, margalapis margainis, medetka. Svarbiausi antioksidantai yra gaunami iš augalų - tai liuteinas, zeaksantinas. 

Dabar gyvenimas yra neįsivaizduojamas be televizoriaus ir kompiuterio. Prie jų dažnas sėdi labai ilgai. Nuolat žiūrint į monitorių išsausėja akys. Norint jas sudrėkinti nebūtina naudoti dirbtines ašaras. Jas puikiausiai pakeičia natūralūs augalai. Naudojami tie, kurių sudėtyje yra daug gleivių: dedešvos lapai, gyslotis, linų sėmenys. Gleivės yra ruošiamos šaltu būdu. Vaistiniai augalai užpilami šaltu virintu vandeniu. Palaikius kelias valandas, nuspaudžiame. Gautą tyrę naudojam akių pavilgams. Juos galima daryti kelis kartus per dieną. Šie kompresai taip pat gelbsti, kai akys išskiria mažai ašarų. 

Vitaminai labai svarbūs mūsų mityboje. Jie yra kofermentų sudedamoji dalis, kurie dalyvauja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje. Vitaminų gali trūkti maiste, jei sergame infekcinėmis, kepenų ir virškinimo trakto ligomis. Sumažėja jų įsisavinimas, esant stresui didėja jų poreikis. B grupės vitaminai, vit. D sintezuojami organizme. Jei jų trūksta, blogėja matymas. Labai svarbus vitaminas A. Jo yra grikiuose, dilgėlėse, morkose, raudonuose pipiruose, špinatuose. Augaluose jie kaupiasi karotinoidų pavidalu ir žarnyne virsta į vitaminą A. 

Prieš pradėdami gydytis vaistažolėmis turime žinoti, ar sveikas mūsų žarnynas. Jeigu yra žarnyno negalavimų, vaistažolių mišinukai nebus itin efektyvūs. Vaistažolių antpilai nebus tinkamai įsisavinami. Netgi gali paūminti žarnyne tūnančią ligą. 

Vaistažolės yra sudėtinė harmoningos gamtos dalis. Šiai harmonijai taip pat priklauso ir žmogus, tad nepamirškime vaistinių augalų, kurie yra sveikatos šaltinis. 

Parengė Emilija DERŠKUTĖ