EUROPOS LINK

Audronė JOZĖNAITĖ

PIRMASIS KOMISIJOS POSĖDIS


Šių metų kovo 15-16 d. Vilniuje, LASS respublikiniame centre, vyko pirmasis Europos aklųjų sąjungos reabilitacijos, profesinio parengimo ir įdarbinimo komisijos posėdis. Šioje komisijoje esame naujokai, jos veikloje pradėjome dalyvauti tik po paskutiniojo Europos aklųjų sąjungos suvažiavimo, vykusio 2011 metais Danijoje. Jei kas paklaustų, kodėl buvo nuspręsta dalyvauti šios komisijos veikloje, greičiausiai atsakytume, kad ieškome sprendimų į daugelį mums kylančių problemų: vis dar nesutvarkyta regėjimo neįgaliųjų socialinės ir profesinės reabilitacijos sistema, neliko profesinio ugdymo programų, nerimą kelia ir regėjimo neįgaliųjų įdarbinimo perspektyvos. Todėl ir ieškome atsakymų, geros praktikos pavyzdžių, o kartais ir nusiraminimo, girdėdami ir matydami, kad tokios ir panašios problemos kamuoja ir kitų šalių regėjimo neįgaliuosius. 

Šioje komisijoje dirba specialistai iš Anglijos, Suomijos, Ispanijos, Rusijos, Danijos, Vokietijos. Lietuvai atstovauja reabilitologė, LASS Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė. Komisijai vadovauja vokietis Erwin Denninghaus. 

Komisijos posėdis

Ši komisija pirmąsias užduotis gavo dar 2011 metais, kai buvo parengtas Europos aklųjų sąjungos strateginis 2011 - 2015 metų planas. Be to, reikia tęsti ir anksčiau veikusios komisijos darbus. Jeigu žvilgteltume į Europos aklųjų sąjungoss tinklalapį http://www.euroblind.org/working-areas/rehabilitation-vocational-training-and-employment/, tai pamatytume, kad šios EAS komisijos veiklos kraitis labai nemažas. Tai ir studijos apie ekonominį aklųjų ir silpnaregių neaktyvumą 7 ES šalyse, vadovas regėjimo neįgaliesiems, siekiantiems įsidarbinti ar patiems susikurti savo verslą, klausimynas ir rezultatų apibendrinimas bei rekomendacijų teikimas apie regėjimo negalią turinčių moterų švietimą, profesinį parengimą ir reabilitaciją. Ši komisija parengė ir vadinamą "auksinį" reabilitacijos standartą, kuriuo galėtų naudotis visos šalys, reikalaujančios įteisinti regėjimo neįgaliųjų reabilitaciją. Tokia teisė yra ypač sietina su JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje išdėstytomis nuostatomis. Kaip pasinaudoti šiuo standartu, kitas labai sudėtingas klausimas, kadangi modernioje visuomenėje į reabilitaciją žiūrima holistiškai, apimant visas žmogaus gyvenimo sritis, tokias kaip švietimas, socialinis konsultavimas, profesinis ugdymas ir profesinė reabilitacija, aplinkos prieinamumas, pagalbinės technologijos. 

Apie šį standartą posėdyje Vilniuje nebuvo kalbama, tik visuotinai buvo nutarta, kad pavadinimas "auksinis reabilitacijos standartas" nėra tinkamas, nes jis asocijuojasi su prabanga, o reabilitacija - anokia čia prabanga, greičiau būtinybė ir neginčijama teisė. Greičiausiai Europos aklųjų sąjungos taryba sutiks jį pervadinti "minimaliu reabilitacijos standartu". 

Dar 2007 metais EAS, gavusi finansavimą iš Europos Komisijos, pradėjo regėjimo neįgaliųjų darbo galimybių apžvalgas. Šiandien atliktos jau 7 apžvalgos šiose šalyse: Lenkijoje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje. Pranešimai buvo parengti sudarant klausimus, kurie buvo užduodami ir valstybės tarnautojams, ministerijų darbuotojams, atsakingiems už neįgaliųjų švietimą, profesinį išsilavinimą, įdarbinimą bei aklųjų organizacijų atstovams. Galima tik spėlioti, kodėl atsakymai kartais labai skirdavosi. Dažniausiai buvo pastebima, kad valstybinių institucijų pateikti rezultatai yra kur kas įspūdingesni negu realybė. Visose apžvalgose yra gana išsamiai apibūdintos paslaugos, tiek reabilitacijos, profesinio neregių parengimo, tiek įdarbinimo paslaugų srityje, todėl yra manoma, kad šiomis apžvalgomis, kaip informacine baze, galėtų pasinaudoti visos Europos šalys. Dėl to Europos aklųjų sąjungos taryba pavedė komisijai, remiantis šių 7 šalių apžvalga, parengti metodiką su klausimynu - ja remdamasi kiekviena šalis galėtų įvertinti savo situaciją. 

Užduotis labai sudėtinga daugeliu aspektų. Pirmiausia - statistikos problema. Patikima statistika - didelė problema daugelyje šalių. Tik Suomijos atstovė pasidžiaugė, kad jos šalyje kas treji metai valstybė išleidžia oficialų leidinį apie regėjimo neįgaliųjų situaciją. Tuo pasidžiaugti negali nė viena kita šalis, todėl visų pageidavimu kolegė iš Suomijos sutiko pasidomėti, ar toks leidinys nėra išleidžiamas ir anglų kalba. Kita problema - skirtinga terminologija, išmokų įvairovė, tiesiogiai daranti įtaką žmogaus galimybėms, norui dirbti. Ir pagaliau negalima neatsižvelgti į nuolat kintančią situaciją. Pirmoji apžvalga daryta 2007 metais, kita - 2008 ir taip toliau. Tai metai, kai daugelį šalių buvo apėmusi krizė, smarkiai pakoregavusi skaičius. Šiuo laikotarpiu ypač sunku remtis kokiu nors pavyzdžiu, nes pernai buvo vienaip, o už pusės metų - jau visai kitaip. 

Posėdyje buvo nutarta, kad apibendrintą medžiagą kartu su klausimynu parengs Filipa Šimkis, atstovaujanti Anglijos Karališkajam nacionaliniam aklųjų institutui, o savo vertinimus ir pastabas pateiks visi komisijos nariai. 

Posėdyje buvo nemažai kalbėta apie profesinį parengimą, įvairias įdarbinimo paslaugas, subsidijuojamą darbą bei galimybes patiems regėjimo neįgaliesiems steigti savo verslą. 

Suomės pageidavimu į komisijos dienotvarkę buvo įtrauktas klausimas apie fizioterapeuto specialybę regėjimo neįgaliesiems. Problema ta, kad šiandien Fizioterapeutų asociacija neleidžia akliems žmonėms mokytis šios specialybės, o poreikis yra. Šis klausimas nuo seno buvo gvildenamas ir Lietuvoje. Deja, teigiamų rezultatų nesulaukta. Kad ši specialybė yra prieinama ir akliesiems, įrodo ispanų pavyzdys. Čia aklieji gali įsigyti šią specialybę universitete bakalauro laipsniu. Beje, Ispanijoje, aklieji fizioterapeutai turi gerą vardą ir yra labai paklausūs. Komisijos pirmininkas iškėlė mintį, kad kitais metais galima būtų suorganizuoti tarptautinę konferenciją Suomijoje šiai temai pristatyti. 

Kitas - internetinis komisijos posėdis turėtų įvykti birželio mėnesį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]