TRUMPAI

DU PROJEKTAI - 16 KNYGŲ 

Praėjusiais metais VšĮ "Brailio spauda" skaitytojams brailio raštu išleido lietuvių ir užsienio autorių 16 pavadinimų knygų. 

"Brailio spauda", siekdama mažinti neregių kultūrinę atskirtį, kiekvienais metais ieško galimybių brailio raštu leisti vertingą grožinę, pažintinę bei vaikų literatūrą. Praėjusiais metais įgyvendinti du leidybos projektai: "Taškais prabilęs pasaulis" ir "Brailio keliu į knygų šalį". Juos iš dalies finansavo Kultūros rėmimo fondas. Pagal pirmąjį projektą išleistos septynios, pagal antrąjį, skirtą vaikams ir paaugliams, - devynios knygos. 

Suaugusiems skirtas knygas galima rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos filialuose. Vaikams ir jaunimui skirtos knygos taip pat perduotos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bei Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bibliotekoms. 

LITERATŪRINĖ POPIETĖ 

Sausio 9 dieną LASS Šilutės rajono filialo nariams surengta literatūrinė popietė "Bėga laikas kaip smėlis tarp pirštų". Savo eilių paskaitė LASS literatės Audronė Domeikienė ir Stefa Paukštienė. 

PAJULAHTI ŽAIDYNĖSE 

Sausio 18-20 dieną Nastoloje (Suomija) įvyko Pajulahti žaidynės. Šiame renginyje savo jėgas išbando įvairių šakų sportininkai su įvairiomis negalios rūšimis. Aklieji rungiasi lengvosios atletikos, šoudauno, golbolo ir dziudo varžybose. Šį kartą Lietuvai atstovavo golbolo rinktinė ir šoudauno komanda. Golbolo rinktinė (Mantas Brazauskis, Mantas Panovas, Justas Pažarauskas, Mindaugas Suchovejus, Žydrūnas Šimkus, Marius Zibolis) iškovojo pirmąją vietą. Šoudauno žaidėjams sekėsi šiek tiek prasčiau. 

VAKARAS TEATRO MYLĖTOJAMS 

Sausio 24 dieną Kauno aklųjų ir silpnaregių centre svečiavosi Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius ir vadovas Egidijus Stancikas ir dainuojamosios poezijos atlikėja Ignė Markauskaitė. Egidijus Stancikas papasakojo apie savo vaidmenis, kurių įvairiuose teatruose sukūręs per keturiasdešimt. Svečias taip pat prisiminė savo gimtinę - Sartininkus (Tauragės raj.), sakė, kad nuolat žavėjęsis jos gamta. Prie svečio jausmingo pasakojimo derėjo Ignės Markauskaitės atliekami kūriniai. Skambėjo jos ir kitų autorių sukurtos dainos. 

PAS MINISTRĘ 

Sausio 25 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė susitiko su Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bei žmonių su negalia didžiausių organizacijų atstovais. Susitikime žmonių su negalia organizacijos kalbėjo apie svarbiausias neįgaliųjų problemas. Su aklųjų ir silpnaregių gyvenimo aktualijomis supažindino LASS pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė bei Lietuvos socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis. 

"ALMA MATER CHORALIS" 

Sausio 25 dieną Vilniuje, Senajame arsenale, surengtas pirmasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 80-mečiui skirtas koncertas "Alma Mater Choralis". Jį surengė valstybinis choras "Vilnius", Lietuvos muzikos ir teatro akademija - aukštojo universitetinio mokslo įstaiga, nuo 1933 metų rengianti muzikos bei teatro mokslo krypčių specialistus. Dauguma pačių žymiausių Lietuvos menininkų yra šios mokslo įstaigos auklėtiniai. Ne išimtis ir ilgametis valstybinio choro "Vilnius" meno vadovas ir vyr. dirigentas profesorius Povilas Gylys, nuo 1973 metų čia dėstantis chorinį dirigavimą. 

"Alma Mater Choralis" - choro "Vilnius" padėka Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, išugdžiusiai ne vieną šio choro dainininkų kartą. Koncerte skambėjo šiuolaikinė Lietuvos kompozitorių V. Augustino, J. Tamulionio, A. Martinaičio, M. Urbaičio, G. Svilainio, D. Zakaro, V. Miškinio, A. Bražinsko, L. Vilkončiaus ir L. V. Lopo kūryba. 

DARBO SUSITIKIMAS 

Sausio 31 dieną Vilniuje, LASS respublikiniame centre, lankėsi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Zdislavas Skvarciany ir jo pavaduotojas Alvidas Garšva. Svečiai drauge su LASS vadovais ir LASS respublikinio centro darbuotojais aptarė opiausią neregiams klausimą - socialinę ir psichologinę apakusiųjų reabilitaciją. Kol kas Lietuvoje nėra nei sistemos, nei įstatymų, nei atsakingų institucijų, nei finansų - nieko, kas užtikrintų, kad regėjimo netekęs žmogus būtų laiku ir efektyviai grąžintas į visuomeninį ir profesinį gyvenimą. 

LASS respublikinis centras nuo 2011 m. vykdo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą Žmonių su fizine negalia mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektą - pagal jį kasmet pagalba suteikiama per 20 asmenų. Tačiau nevyriausybinės organizacijos resursų nepakanka. 

Susitikime nuspręsta kreiptis į Neįgaliųjų reikalų departamentą, kad jis suformuotų darbo grupę, kuri parengtų pirminius dokumentus ir strategiją. 

NAUJA SVETAINĖ 

Pradėjo veikti nauja neįgaliems studentams reikalinga internetinė svetainė www.studijuoktobulek.lt. 

Ji atsirado įgyvendinant Valstybinio studijų fondo vykdomą projektą, skirtą žmonių su negalia studijų prieinamumui gerinti. Svetainėje galima rasti "karščiausias" studijų naujienas, naudingos informacijos ne tik studentams, bet ir vyresniųjų klasių moksleiviams, taip pat visiems, besidomintiems švietimo, studijų naujovėmis, prieinamumu bei galimybėmis. 

KAIMYNŲ BĖDOS 

Apie gestų kalbą rašoma naujausiame žurnalo "Geo" numeryje. Beje, šį žurnalą įgarsina Lietuvos aklųjų biblioteka. 

Ne vienas žmogus mano, kad gestų kalba yra sukurta laikantis standartų, todėl ją turi suprasti visi šią kalbą mokantys pasaulio kurtieji. Tačiau taip nėra. 

Kalbotyros specialistai gestų kalbas laiko visavertėmis kalbomis, nes jos, kaip ir kitos kalbos, turi gramatiką. Apie gestų kalbas reikia kalbėti daugiskaita, nes jų yra apie 200. Pavyzdžiui, vokiškai kalbančiose šalyse - Austrijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje - trys gestų kalbos ir penki dialektai. 

Skirtumai kelia nuostabą: angliškai kalbantys britai ir amerikiečiai vieni kitus supranta be problemų, o štai tų pačių šalių kurtieji beveik nesusikalba. O klausos problemų turintys JAV ir Prancūzijos gyventojai gestų kalba iš bėdos gali susikalbėti, nes amerikiečių gestų kalba kurta nusižiūrėjus į prancūzus. Beje, lietuviška gestų kalba turi daug sąsajų su rusų gestų kalba. 1995 metų gegužės 4 dieną LR Vyriausybė oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą. 

Pasitaiko atvejų, kai prireikia vertėjų iš vienos gestų kalbos į kitą. Gestų kalba sukurta 1924 metais. Ji nuolatos tobulėja. Tačiau sukurti bendrą visiems suprantamą gestų kalbą kol kas sekasi sunkiai. 

RADIJAS NEREGIAMS 

Rusijos sostinės Maskvos visuomenės socialinės apsaugos departamentas paskelbė konkursą specialiai neregių poreikiams skirtai radijo stočiai sukurti. Apie tai galima spręsti iš internetinio viešųjų pirkimų puslapio. Naujoji radijo stotis per metus turėtų veikti ne trumpiau nei 5000 valandų. Stoties veiklai skirtas laikas - nuo šeštos valandos ryto iki pirmos valandos keturiasdešimt penkių minučių nakties. Šiam sumanymui iš biudžeto tikimasi skirti 945 tūkst. rublių (apie 95 tūkst. litų). Nugalėtojas turėtų paaiškėti dar vasario mėnesį. 

Beje, internete nuo 2011 metų veikia Rusijos aklųjų sąjungos radijo stotis. Ją galima rasti adresu: www.radiovos.ru. 

NE ŠIOS DIENOS PERGALĖ 

Elektromobiliai ir automobiliai su hibridiniais varikliais turės skleisti triukšmą. Triukšmas reikalingas, kad padėtų orientuotis akliesiems ir silpnaregiams eismo dalyviams. Taip nusprendė Europos Parlamentas. Iki šiol dokumentuose buvo įtvirtinta nuostata, kad tyliai važiuojančiuose elektromobiliuose garsą sukurianti sistema (AVAS) gali būti įrengta gamintojo ar vartotojo nuožiūra. Europos aklųjų sąjungos informacinės kampanijos pastangomis į dokumentus pavyko įtraukti nuostatą, kad garsą sukeliančios sistemos "begarsiuose" automobiliuose būtų privalomos. Ši nuostata akliesiems ir silpnaregiams suteiks daugiau saugumo ateities transporto sistemoje. Automobiliai su elektriniais ir hibridiniais varikliais veikia labai tyliai. Tai neregiams trukdo juos laiku išgirsti. Manoma, kad begarsio automobilio ir neregio susitikimai dvigubai pavojingesni nei "bendraujant" su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Bloga ir tai, kad neregiams pavojus ypač didėja pereinamuoju laikotarpiu, kai keliuose važiuoja naujieji ir įprasti automobiliai.