JAUNA MINTIS

 

SPĖJANTI VISUR


Justina SeikalytėDaugelis iš mūsų turime savo mėgstamą knygą. Viena iš manųjų - "Šuns širdis". Mane iki šiol žavi profesorius Priobraženskis. Iki pat plaukų šaknelių aristokratas ir puikus savo specialybės žinovas. Patraukliausias profesoriaus bruožas - punktualumas. Nors dirbo labai daug, bet savo laiką planuodavo taip, kad spėdavo visur. Ši "Mūsų žodžio" pašnekovė taip pat labai užsiėmusi. Dėl šios priežasties kelis kartus mūsų pokalbį teko atidėti. Justina Seikalytė ne tik mokosi, bet ir dirba. Paprašyta pagalbos, niekuomet neatsisako padėti. Gyvenimą mergina vertina racionaliai. Ima iš jo tai, kas konkrečią akimirką jai svarbiausia. Rinkdamasi profesiją vadovavosi praktiškumo principu. Žinoma, norėjo mokytis aukštojoje mokykloje ar kolegijoje. Nepavykus nenusiminė - tiko ir profesinė mokykla. Silpnaregė, gavusi vienos profesijos diplomą, dabar siekia antrosios. 

Justina mokydamasi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre buvo aktyvi mokinė. Ji lankė "Lyros" muzikos mokyklą, šoko, dainavo ir vaidino. Deja, šiems pomėgiams dabar nelieka laiko. Žinoma, kai atsiranda laisva akimirka, mergina prisimena senuosius pomėgius. Tada su malonumu pasineria į muzikos bei plastinio judesio pasaulį. 

"M. Ž." Mokykloje, ypač mažesnėse klasėse, norime tapti nerealiausių profesijų atstovais. O apie ką svajojai tu, Justina? 

J. S. Galbūt mano svajonės ir norai nebuvo ypatingi. Kiek save prisimenu, visada troškau būti dainininke arba šokėja. Gal todėl lankiau muzikos mokyklą, šokius bei dramos būrelį. Su juo netgi aplankėme Sankt Peterburgą. Deja, gyvenime dažniausiai nutinka ne taip, kaip norėtųsi, o priešingai. Gal ir gerai! Jeigu pildytųsi visi norai, tai kam būtų reikalingos svajonės? Dabar mano praktinė veikla tolima menui. Vis tiek svajonių neatsisakau. Baigusi mokslus ketinu atgaivinti tai, ką laikinai esu atidėjusi. Kai man pasidaro labai ilgu, nueinu į kavinę, kurioje rengiami karaokės vakarai. Paėmusi į rankas mikrofoną, užsimirštu. Tada pasineriu į savo vaikystės svajas. 

"M. Ž." Rinkdamasi profesiją, matyt, supratai, kad reikės įveikti ne vieną kliūtį? 

J. S. Baigiant dvyliktą klasę reikėjo rinktis, ką daryti toliau. Jeigu anksčiau buvo galima prašymus mokytis pateikti konkrečioms mokykloms, tai man reikėjo visus prašymus pateikti bendroje elektroninėje moksleivių stojimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas sistemoje. Pirmiausia rinkausi kolegijas ir universitetus. Norėjau studijuoti nemokamai. Gavusi atsakymus, neapsidžiaugiau. Paaiškėjo, kad man pritrūko vos kelių balų. Universitetai ir kolegijos kvietė studijuoti už savus pinigus. Tokios prabangos negalėjau leisti. Labai nenorėjau praleisti mokslo metų. Supratau, kad po metų pertraukos mokytis bus labai sunku. Tada rimtai susimąsčiau - ką daryti? Kokią pasirinkti profesiją? Man svarbu buvo mokytis, o kur - ne tiek svarbu. Atsisėdusi mėginau blaiviai apsvarstyti savo norus. Bemąstant į galvą šovė išganinga mintis. Aš gi turiu nekilnojamojo turto! O ką daryti su juo - nežinau. Nusprendžiau su nekilnojamojo turto rinka susipažinti iš arčiau. Pasirinkau nekilnojamojo turto agento specialybę. Mano gyvenime atsirado Vilniaus technologijos ir verslo profesinis mokymo centras. Šiame centre mokiausi dvejus metus 2010-2012 metais. 

"M. Ž." Šis praktinis sprendimas ir mokslai tavęs nenuvylė? 

J. S. Mūsų grupė buvo didelė - 29 žmonės - ir labai draugiška. Bendravome tikrai nuoširdžiai. Vieni kitiems padėjome. Man pagalbos nereikėjo prašyti. Bendramoksliai neraginami prireikus patys ištiesdavo pagalbos ranką. Su dėstytojais taip pat nekilo jokių problemų. Mokytis man patiko. Per dvejus mokslo metus daug ko išmokau. Susipažinau su nekilnojamojo turto agento specialybės subtilybėmis bei vingrybėmis. Išmokau užpildyti įvairiausius dokumentus, sąskaitas-faktūras. Susipažinau su atlyginimų apskaičiavimo metodika. Pagaliau išsiaiškinau nekilnojamojo turto registravimo tvarką. O kur dar specifinės žinios, be kurių negali apsieiti rimtas nekilnojamojo turto agentas? Jis turi nusimanyti ne tik apie rinkos kainas, bet ir apie statyboje naudojamas medžiagas bei jų izoliacines savybes. 

"M. Ž." O kodėl baigusi neįsidarbinai turto agente? 

J. S. Mokydamasi nekilnojamojo turto agento specialybės, žinojau - šioje srityje nedirbsiu. Mokiausi iš smalsumo, turėjau praktinių tikslų. Kaip minėjau, nenorėjau praleisti vienų mokslo metų. Seniai buvau nusprendusi mokytis kitur. Nepraradau vilties studijuoti kolegijoje. Deja, šios viltys žlugo. Dėl tolesnio pasirinkimo vėl reikėjo sukti galvą. Šį kartą norėjau patikimos ir širdžiai artimos profesijos. Supratau - visą gyvenimą negalėsiu mokytis. Reikėjo tokios profesijos, kuri ne tik užtikrintų duonos kąsnį, bet ir patiktų man pačiai. Apsispręsti padėjo giminaitė. Ji patarė mokytis logistikos-ekspeditorės specialybės. Žinoma, protingo patarimo paklausiau ir iki šiol nesigailiu. 

"M. Ž." Jau turi mokymosi patirties. Palygink ankstesnius ir dabartinius mokslus. 

J. S. Į mokslą žiūriu kitomis akimis. Dabar tiek dėstytojus, tiek bendramokslius vertinu kitais matais. Tiesa, mokslai Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykloje trunka neilgai - vos pusantrų metų. Kalbant apie savo kolegas, mūsų grupė nedidelė - vos septyniolika žmonių. Bendramoksliai nėra itin draugiški. Logistikos specialybės siekia žmonės su tam tikra gyvenimo patirtimi. Jie žino, ko nori. Dažnas ir paskaitų nelanko, nes dirba. Ne išimtis esu ir aš. Paskaitas dažniausiai lanko vos keturi šeši studentai. Suprantame, kad tai negerai. O ką daryti, iš kažko gyventi reikia... 

"M. Ž." Dėl paskaitų nelankymo su dėstytojais nesusipratimų nekyla? 

J. S. Savo kailiu patyriau - mokytis ir dirbti yra labai sudėtinga. Dažniausiai šių dviejų dalykų neįmanoma suderinti. Nukenčia arba vienas, arba kitas. Žinoma, labiausiai nukenčia mokslai. Kiekvienas dėstytojas nori, kad tu lankytum visas jo paskaitas. Dėstytojams svarbus lankomumas. Per egzaminus į tai atsižvelgiama. Jeigu tu nelankai paskaitų, pažymys mažinamas. Štai man dėstytojas sako: "Atsakei devynetui, bet rašau aštuntuką, nes tu praleidai daug mano paskaitų." Šiuos žodžius skaudu girdėti. Suprantu ir dėstytojus. Jiems jų dalykas svarbiausias. 

Mokytis nėra sunku. Dėstytojai medžiagą atsiunčia elektroniniu paštu. Bendramoksliai negaili savo konspektų. Aš juos kopijuoju ir ruošiuosi egzaminams. Mokslus palengvina pirmoji specialybė. Daug dalykų man yra įskaityta. O čia mokausi, kaip tvarkyti dokumentų "srautus", mokausi įmonių vadybos ir kaip elektroniškai apdoroti duomenis. Aišku, mokomės ir įvairiausių logistikos dalykų: transporto, sandėliavimo. 

"M. Ž." Dirbi "Iki" parduotuvės kasose. Ar silpnaregei tai ne per sunkus darbas? 

J. S. Darbu nesiskundžiu. Su man patikėta kasa susitvarkau be didesnių nesklandumų. Kasoje svarbiausia neturėti minuso. Kol kas jo ir neturiu. Dirbti su pinigais man patinka. Su jais elgtis moku. Ne be reikalo pirmoji ir antroji mano specialybės be jų neįmanomos. "Iki" kasininkės darbas man - gera praktika. Čia aš mokausi ne tik atsakomybės, bet tai suteikia gerą progą pažinti ir susipažinti su iki šiol nematytais žmonėmis. O kur dar bendravimo įgūdžiai! Žinoma, darbas nėra lengvas. Nuolat reikalaujantis pačios didžiausios koncentracijos. O ją dvylika valandų išsaugoti nelengva. Kasose dirbu dvi dienas. Po to - dvi laisvos ir vėl - dvi darbo. Sunkiausia po darbo dienos atsikelti ir keliauti į paskaitas. Na, visuomet guodi save, kad tai laikina ir kad jaunas organizmas atlaikys. Mūsų "Iki" kolektyvas labai draugiškas. Aš nuo bendradarbių neslepiu savo negalios. Ji mums bendrauti netrukdo. Darbe pasitaiko visko. Kartais prekės skaitmeninis kodas nėra nuskenuojamas. Tuomet reikia pagalbos prašyti bendradarbių - jos pasako reikiamą prekės kodą. Blogiau su įkyriais pirkėjais. Yra tokių žmonių, kurie ateina į prekybos centrą ieškoti priekabių. Jiems gyvybiškai svarbu sugadinti nuotaiką pardavėjoms. Nuo tokių pirkėjų reikia apsišarvuoti kantrybe. Svarbu nepasiduoti jų provokacijoms. Pagaliau, kai toks pirkėjas ateina, darbuotojai įspėja iš anksto. Laimei, tokių pirkėjų nedaug. 

"M. Ž." Pakalbėkime apie ateities planus. Ką ketini veikti gavusi logistės-ekspeditorės diplomą? 

J. S. Baigusi mokslus planuoju dirbti pagal specialybę. Įsidarbinti galimybių yra. Planuoju dirbti "Lietuvos geležinkeliuose". Čia pervežami milžiniški kiekiai krovinių. Pagaliau ir keleivinių traukinių maršrutų sudarymas. Taigi labai daug galimybių dirbti. Mano specialybė - logistės-ekspeditorės tokiai veiklai tikrai tinkama. Šia tema jau esu kalbėjusi. Man darbo vieta pažadėta. Džiaugtis iš anksto negaliu, nes dar nesu baigusi mokslų. O kol juos baigsiu, gali situacija pasikeisti. Pagaliau, norint dirbti, visada atsiras veiklos. Blogiausiu atveju juk dirbu "Iki" kasininke. Kol kas mano darbo kokybė darbdavius tenkina. 

"M. Ž." Koks tavo santykis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga? 

J. S. Visuomeninėje sąjungos veikloje nedalyvauju. Esu per daug užsiėmusi. Sąjungos atstovai su manimi neieško ryšio, o aš nesisiūlau. Vienintelis saitas, siejantis su LASS, yra buvę bendraklasiai, su kuriais iki šiol bendrauju. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]