TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

INFORMACIJA PENSIJŲ FONDŲ DALYVIAMS


Pernai, metų pabaigoje, LR Seimas po ilgų diskusijų priėmė keletą įstatymų, kuriais žymiai pakeitė pensijų kaupimo pensijų fonduose tvarką. Svarbiausi pakeitimai įtvirtinti 2012 m. lapkričio 13 d. Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2410 (skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 2012 m. lapkričio 24 d., Nr. 136, publikacijos Nr. 6964) ir 2012 m. lapkričio 14 d. Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatyme (skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 2012 m. lapkričio 24 d., Nr. 136, publikacijos Nr. 6969). 

Viena iš svarbiausių šios reformos naujienų - galimybė pensijų kaupimu nusivylusiems pensijų kaupimo dalyviams, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarę iki 2013 m. sausio 1 d., vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą. Norėdamas tai padaryti, asmuo nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi apie tokį savo pageidavimą raštu pranešti pensijų kaupimo bendrovei, su kuria jis yra sudaręs pensijos kaupimo sutartį. Ši, gavusi tokį pranešimą, privalo per 3 darbo dienas apie tai informuoti "Sodros" valdybą. Įstatyme nustatyta, kad pranešimo pateikimo mėnuo yra paskutinis mėnuo, už kurį į pensijų kaupimo dalyvio sąskaitą yra pervedama kaupiamoji įmoka. Žinotina tai, kad net ir pensijos įmokų pervedimą sustabdęs asmuo ir toliau nenustoja būti laikomas pensijų kaupimo dalyviu, tačiau, ateityje šiam žmogui skiriant valstybinio socialinio draudimo pensiją, ši pensija nebus mažinama už tą laikotarpį, kai buvo sustabdytas pensijų įmokų pervedimas. Žinoma, už iki pensijų įmokų mokėjimo sustabdymo jau praėjusį laikotarpį socialinio draudimo pensijos mažinimo išvengti nepavyks. Taigi pranešimas apie pensijų įmokų mokėjimo sustabdymą galioja tik ateičiai, o grįžti į "Sodros" sistemą su visomis pensijų fonde jau sukauptomis lėšomis įstatymas galimybės nenumato. Taip įstatymo nustatyta tvarka galima pereiti tik iš vieno pensijų fondo į kitą tos pačios ar netgi kitos bendrovės valdomą pensijų fondą. 

Neįgaliesiems svarbu žinoti ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, pensijų fondų dalyviams mažinamos vien tik tais atvejais, kai šių pensijų gavėjai jau yra sukakę senatvės pensijos amžių. 

Asmuo, kuris buvo sustabdęs pensijos įmokos pervedimą pensijos fondui, panorėjęs gali jį ir vėl atnaujinti, tačiau to negalima daryti tais pačiais metais, kuriais buvo pateiktas pranešimas dėl pensijų įmokų sustabdymo. Apie tokį pageidavimą irgi reikia raštu pranešti pensijos kaupimo bendrovei, su kuria asmuo yra sudaręs pensijos kaupimo sutartį. 

Kita gana didelė naujovė yra ta, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. žmogui, sudariusiam pensijos kaupimo sutartį, bus ne tik iš "Sodros" į jo pasirinktą pensijų fondą pervedama atitinkamiems kalendoriniams metams patvirtinta valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, kaip būdavo iki šiol, bet ir pats asmuo nuo 2014 m. privalės į pensijų fondą iš savo lėšų pervesti pensijų įmoką, kurios dydis 1 proc. jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Be to, už šį asmenį valstybė iš biudžeto į jo pensijų fondą irgi perves 1 proc. Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoką. Nuo 2016 m. šios iš gyventojo pajamų ir valstybės biudžeto pervedamos pensijų įmokos padvigubės. Iš "Sodros" lėšų į pensijų fondo dalyvio pasirinktą pensijų fondą pervedamos tokio dydžio įmokos: 2013 m. - 2,5 proc., 2014 - 2019 m. - 2 proc., nuo 2020 m. - 3,5 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Aptariamame Pensijų sistemos reformos įstatyme yra ir tam tikras gimstamumą skatinantis aspektas. Už vieną iš tėvų, kuris yra pensijų kaupimo fondo dalyvis ir augina vaiką iki 3 metų bei gauna motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą arba yra draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, ne nuo 2016, o jau nuo 2014 m. į pensijų fondą iš šalies biudžeto lėšų pervedama 2 proc. Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka, o tais atvejais, kai auginamas daugiau negu vienas vaikas iki 3 metų, ši pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. 

Net ir 2012 m. lapkričio 13 d. patvirtinus naują Pensijų kaupimo įstatymo redakciją, išliko tam tikras netekto darbingumo pensijas reglamentuojantis prieštaravimas tarp šio įstatymo 27 str. 3 d. ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 str. 2 d. Pirmojo įstatymo nurodytame straipsnyje sakoma, kad pensijų fondų dalyviams, kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidumo) pensija, sukakus senatvės pensijos amžių, vietoj šios pensijos skiriama dėl dalyvavimo pensijų fonde atitinkamai sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Taigi pagal šią nuostatą išeitų, kad tokiam neįgaliajam negali būti palikta valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, o valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 str. 2 d. jau sakoma, kad neįgaliajam, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių išlieka teisė gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, ši pensija paliekama ir nepaisoma, kad jis dalyvavo pensijų kaupimo fonde, tik dėl tokio dalyvavimo ji atitinkamai pamažinama. 

Taigi pakeitimų reglamentuojant pensijų kaupimo klausimus padaryta tikrai daug. Vis dėlto dalyvavimas pensijų kaupime yra tam tikra investicijos rūšis ir, kaip ir visose investicijose, taip ir šioje yra tam tikras, nors ir nedidelis, rizikos momentas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]