RENGINIAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

NUSILENKIAME MAIRONIUI

Lietuvių literatūros klasiko poeto Jono Mačiulio Maironio 150-ojo gimtadienio sukaktis atšvęsta Kauno aklųjų ir silpnaregių centre lapkričio 22 dieną vakare "Maironio Lietuva vis buvo, vis yra ir bus". Specialiai Maironio metams skirto projekto sumanytojai, įgyvendintojai - mėgėjų teatras "Aira", jiems talkino kauniečiai rašytojai Aldona Ruseckaitė ir Jurgis Gimberis. 

Maironio literatūros muziejaus direktorė A. Ruseckaitė, filologė, išleidusi penkias poezijos ir keturias prozos knygas, parengusi keletą muziejinių archyvinių leidinių, savo kūrybos kraitį papildė dešimtąja knyga "Šešėlis JMM" (Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai). 

Knygos anotacijoje rašoma: "Dešimtoji Aldonos Ruseckaitės knyga, kurios pagrindinis veikėjas yra Maironis. Vaizduojamas paskutinis poeto gyvenimo dešimtmetis, veiksmo gijos iš jo nusitęsia ir į ankstesnį laiką. Autorė, pasiremdama dokumentais, atskleidžia Maironio, kaip žmogaus, kaip menininko, kaip dvasininko, būties dramą, kai, jau pasiekęs šlovę, oficialiai vadinamas tautos dainiumi, pranašu, jis patiria vienatvę, nuolatinę kūrybos kritiką, nuoskaudas iš savojo luomo ir valstybinės valdžios. Tačiau poeto tikėjimas gyvenimu stiprus ir poetas iki pat mirties neapleidžia savo pareigų." 

Autorė susirinkusiems papasakojo, kaip gimė idėja sukurti knygą apie lietuvių tautos dainių. Pradėjusi ją rašyti 2010 m., aplankė visas vietas, kur gyveno arba lankėsi Maironis. Susipažino su archyvų dokumentais, rado niekur neskelbtų poeto minčių, laiškų, sakė, kad knygoje stengėsi nupiešti įvairialypį, "nepasaldintą" Maironio portretą. Sužinojome, kad iš apleistų kuklių pastatų, kuri'uose buvo įsikūrusi Kauno kunigų seminarija, kai poetas tapo rektoriumi, buvo sukurta tai, ką turime šiandien, - tai puikūs Maironio namai, kunigų seminarijos rūmai. 

Klausydami A. Ruseckaitės, nustebome, kiek mažai žinome apie Maironį, jo pomėgius. Jis buvo ne tik poetas, bet ir aistringas sodininkas, gabus matematikas, patriotas, nuolat domėjęsis Lietuvos istorija. Autorė paskaitė įdomią ištrauką iš savo romano. 

Mėgėjų teatro "Aira" spektaklyje "Maironio Lietuva vis buvo, vis yra ir bus" (režisierė ir scenarijaus autorė - Zita Klibavičienė) skambėjo retai skaitomi poeto eilėraščiai ir satyros, ištraukos iš kunigo ir poeto Ričardo Mikutavičiaus poetinio ciklo "Viršūnių paukštis", dainos Maironio tekstais (jas įdainavo Kauno valstybinis choras ir dainininkas Danielius Sadauskas), Marijono Mikutavičiaus dainos "Pasveikinkit vieni kitus" fragmentas. Antrojoje dalyje, pavadintoje "Nuo Maironio iki Gimberio", Maironio satyros pynėsi su Jurgio Gimberio humoreskomis "Romantikas" ir "Vakarinės žinios" iš knygos "Reikalingos papildomos sąlygos". Humoreskas socialine tematika "Ateitis" ir "Liaudies opera" paskaitė svečias, rašytojas J. Gimberis. 

Iškilmingas buvo ir baigiamasis akordas - skambant Maironio dainai "Lietuva brangi"(muzika Juozo Naujalio) atlikėjai ir žiūrovai išklausė šį antruoju Lietuvos himnu tapusį kūrinį stovėdami. Visų kūrusių šį renginį rankose sužydo rožių žiedai - jais apdovanojo Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius Stasys Babonas. 

Vakaras, skirtas Maironio metams, vienareikšmiškai parodė, kad pirmojo Lietuvos atgimimo simboliu vadinamo poeto kūryba ir šiandien aktuali, reikalinga žmonėms. Salė sunkiai talpino susirinkusius (nemažai jų daliai tiesiog neužteko sėdimų vietų), bet nė vienas neišėjo iš renginio, ir tai - maloniausias atpildas bet kurio projekto kūrėjams.