SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

Audronė JOZĖNAITĖ

NEPAŽINTAS BANKOKAS


Suvažiavimo emblemaBankokas - tolimos, "karštos" valstybės sostinė, į kurią vis dažniau užklysta ir mūsų tautiečiai, dažniausiai, žinoma, atostogauti. Apie šią įdomią šalį žinome nelabai daug. Tai besišypsančių, linksmų žmonių kraštas, kur garbinamas Buda, kur noksta mangai ir bananai, kur auga ryžiai ir saldieji ananasai. O dar sakoma, kad niekur kitur pasaulyje nėra tiek perkama prekių, paslaugų, kiek Tailande. 

Kad Bankoke vyks 8-asis Pasaulio aklųjų suvažiavimas (PAS), tapo aišku prieš trejus metus. Nėra lengva suorganizuoti tokį didelį renginį. O gerai suorganizuoti - tai jau iššūkis net ir labai turtingai organizacijai. Reikalavimai dideli - ant priimančiųjų pečių gula milžiniška organizacinė našta, sutelkiama daug savanorių, svarus ir finansinis indėlis. Bet svarbiausia - turėti lyderį, asmenybę, kuri sugebėtų įtikinti savo šalies valdžią, kad toks renginys būtinas, bei sutelkti žmones darbui. Būtent tokią asmenybę Tailandas turi. Tai Monthianas Buntanas, Tailando aklųjų organizacijos prezidentas, Tailando parlamento narys ir nuo šių metų JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto narys. Pasinaudojant jo ryšiais ir pastangomis, šiam renginiui daug dėmesio skyrė Tailando karališkoji šeima. Pastarasis laikotarpis nebuvo dėkingas telkti lėšas, na, o be papildomų lėšų apie pasaulinį suvažiavimą net galvoti negalima. Ir šį kartą net 200 delegatų dalyvavimas buvo visiškai subsidijuotas, o dar 20 proc. dalyvių kelionės ir pragyvenimo kaštai buvo padengti iš dalies. Apie Tailando akluosius ir jų organizaciją iki šiol nelabai ką žinojome. Tai nėra aktyvi ir labai didelė organizacija, bet darbas, kurį jie nuveikė organizuodami tokį milžinišką renginį, - daugiau negu fantastiškas. 

Kartu su lapkričio 11-17 dieną vykusiu suvažiavimu pirmą kartą vyko ir Pasaulio regėjimo neįgaliųjų švietimo tarybos konferencija. Daugelį pasaulio šalių ištikusi ekonominė krizė padiktavo savo taisykles - per didelė prabanga daryti du atskirus renginius. Verta paminėti skaičius: suvažiavime dalyvavo daugiau negu tūkstantis dalyvių (į šį skaičių neįeina švietimo konferencijos dalyviai) iš daugiau nei 100 valstybių, buvo parengta 400 savanorių (universiteto studentų), 50 žmonių dvejus metus aktyviai dirbo suvažiavimo ir konferencijos organizavimo darbą, buvo suorganizuotas muzikos festivalis, kuriame keturis vakarus paeiliui koncertavo žymiausi regėjimo negalią turintys muzikantai iš įvairių šalių. Bet labiausiai nustebino taktilinė nuotraukų paroda artimiausiame prekybos centre. Ją sukūrė Tailando fotografų asociacija kartu su dailės kolegijos studentais. 80 puikiausių profesionalų darytų nuotraukų su visomis smulkiausiomis detalėmis, perteiktų gipse (taktilinis paveikslas atrodo kaip bareljefas)! Milžiniškas darbas, kurį veltui padarė būsimi menininkai. Dauguma darbų suvažiavime buvo parduoti. Paklausus, ar nebūtų buvę geriau parduoti tik menines nuotraukas, o taktilines kopijas palikti Tailando aklųjų organizacijai, buvo paaiškinta, kad greičiausiai pirkėjai patys taip ir padarys. 

Ne mažiau nustebino ir pritaikyta aplinka. Kur kur, bet tik ne Bankoke galima buvo tikėtis taktilinėmis plytelėmis pažymėtų perėjų. Ir ne tik centre prie prašmatniausių viešbučių, bet ir visame Bankoke. Ar tai reiškia, kad ši šalis septynmyliais batais žengia į priekį ir palieka užnugaryje tokias Europos šalis kaip Lietuva? 

Suvažiavimai - tai ataskaitos, rezoliucijos, strateginiai planai, rinkimai, debatai. Visa tai buvo kaip ir visada. Pasaulio aklųjų suvažiavime renkamas tik prezidentas, du pavaduotojai, iždininkas ir generalinis sekretorius. Jos tarybos nariai renkami regionų suvažiavimuose. Taigi, pernai Danijoje buvo išrinkti ir atstovai į Pasaulio aklųjų sąjungos tarybą. Retai kada atsiranda keli kandidatai į prezidento postą. Nenuostabu, nes tik turtinga organizacija gali sau leisti tokią prabangą. Taip atsitiko ir dabar. Naujuoju PAS prezidentu be jokios konkurencijos tapo norvegas Arntas Holte. Taip pat be konkurencijos buvo perrinktas ir iždininkas iš Indijos. Na, o dėl dviejų viceprezidentų pozicijos vyko kova. 

Suvažiavimas priėmė 10 rezoliucijų - vieną parengtą rezoliuciją suvažiavimas atmetė. Būtent jomis savo darbe vadovausis PAS per ateinančius ketverius metus. Svarstant rezoliucijas, teisingai buvo pastebėta, kad daugelio jų turinys kartojasi. Greičiausiai tai neišvengiama, nes kai kurios problemos sprendžiamos dešimtmečiais. 8-asis suvažiavimas priėmė šias rezoliucijas: 1) dėl PAS narių koordinavimo savo šešiuose regionuose; 2) dėl pasirengimo susidoroti su stichinėmis nelaimėmis; 3) dėl įdarbinimo skatinimo; 4) dėl masažo/fizioterapijos specialybės skatinimo; 5) dėl Brailio ženklų standarto medicinoje; 6) dėl teisės balsuoti regėjimo neįgaliesiems; 7) dėl fondo, kuris finansiškai remtų atstovų dalyvavimą PAS taryboje, steigimo; 8) dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo; 10) dėl veiksmų, būtinų siekiant gerinti naujausių technologijų kūrimą ir jų prieinamumą regėjimo neįgaliesiems. 

Suvažiavime ypač daug dėmesio buvo skiriama silpnaregių problemoms. Buvo padarytos nežymios PAS įstatų pataisos, įvedant terminą "silpnaregystė". Net keli pranešėjai, tarp jų ir pranešėja iš Pasaulinės sveikatos organizacijos, kalbėjo apie laukiamą "globalinę silpnaregystės bombą". Skaičiai iš tiesų šokiruojantys: kiekvienais metais pasaulyje silpnaregių padidėja beveik 76 mln. Išsivysčiusios šalys nepasiruošusios susidoroti su regos problemomis, siejamomis su vis didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių skaičiumi. 

Suvažiavimas tęsėsi kaip niekad ilgai. Dvi dienas buvo gvildenamos vien švietimo problemos, kurių apstu tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]