NEREGYS IR VISUOMENĖ

Giedrius STOŠKUS

PROGRAMA SEPTYNERIEMS METAMS

LR Vyriausybė 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408 patvirtino Nacionalinę neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2019 metų programą (skelbta laikraštyje "Valstybės žinios" 2012 m. lapkričio 27 d. Nr.137, publikacijos Nr. 7021). 

Ši programa - tai daugiau ne teisinis, o tam tikras strateginis dokumentas, numatantis svarbiausius šalies neįgaliųjų socialinės integracijos politikos tikslus, uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti. Programą numatoma įgyvendinti trimis etapais: pirmasis - 2013-2015 m., antrasis - 2016-2018 m., trečiasis - 2019 m. Kiekvienam iš jų realizuoti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės paruošti to laikotarpio programos įgyvendinimo priemonių planą. Programos įgyvendinimo 2013-2015 metų priemonių planą ši ministerija turėjo patvirtinti iki 2012 m. lapkričio 30 d., tačiau rašant šį straipsnį, t.y. gruodžio pirmosiomis dienomis, jo bent jau oficialiai paskelbto "Valstybės žiniose" dar vis nėra. 

Programos strateginis tikslas - sukurti palankią aplinką ir sąlygas oriam ir visaverčiam neįgaliųjų gyvenimui Lietuvoje, užtikrinti lygias galimybes ir neįgaliųjų gyvenimo kokybę. 

Šis strateginis tikslas suskirstytas į keturis konkretesnius tikslus. 

Visų pirma, siekiama užtikrinti skirtingas negalias turinčių neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą teikiant socialinės integracijos paslaugas socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo srityse. 

Antra, siekiama užtikrinti neįgaliesiems galimybę laisvai judėti fizinėje aplinkoje ir naudotis visiems prieinama informacija. 

Trečia, stengiamasi siekti didesnio neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje, kultūros, sporto, laisvalaikio veikloje. 

Ketvirta, norima užtikrinti neįgaliųjų teisių, pagrindinių laisvių gynimą be diskriminacijos dėl neįgalumo ir sudaryti sąlygas tobulinti neįgaliųjų socialinės integracijos proceso valdymą. 

Aptariant kiekvieną iš šių tikslų, programoje pateikiama dabartinės faktinės situacijos analizė, vardijami konkretesni kiekvieno tikslo siekimo uždaviniai ir dar konkretesnės šių uždavinių įgyvendinimo kryptys. 

Skaitant programą, susidaro įspūdis, kad tai gana bendro pobūdžio, netgi kiek deklaratyvus dokumentas, kuriame nėra daug konkrečių valstybės įsipareigojimų, todėl didele dalimi nuo pačių neįgaliųjų ir jų labui dirbančių nevyriausybinių organizacijų priklausys tai, kiek naudos pavyks gauti iš šios programos. Be to, ši programa taps konkretesnė - tai bus numatyta jos įgyvendinimo priemonių planuose. 

Programoje yra keletas teiginių, kurie gali sudominti regos neįgaliuosius. Štai, aptariant dabartinę faktinę padėtį, siekiant antrojo programos tikslo, teigiama: "Regėjimo negalią turintys asmenys viešąją informaciją gauna naudodami spaudinius Brailio raštu, mobiliuosius telefonus, vaizdą ir tekstą gebančią nuskaityti ir paversti balsu kompiuterių programinę įrangą, kuri pasižymi nelabai kokybiška lietuviška balso sinteze. 2010 metais visoje Lietuvoje buvo 258 kompiuteriu dirbantys aklieji. Programinės įrangos gamintojų, norinčių gerinti lietuvišką balso sintezę, neatsiranda, nes per mažas potencialių pirkėjų (kompiuteriu dirbančių aklųjų) skaičius, o dalis aklųjų (ypač jauni) naudoja anglišką balso sintezės programinę įrangą, kuri pasižymi daug geresne kokybe." 

Aptarus šią situaciją, programa nurodo ir priemones, kaip ji bus gerinama: "Didinti viešųjų paslaugų (skaitmeninės televizijos, interneto, pagalbos telefono 112, telekomunikacinių įrenginių ir kt.) prieinamumą neįgaliesiems. Bus plėtojamos garsinio įrašo paslaugos ir garsinės informacijos pateikimas su transliuojamomis televizijos programomis bei filmais, kad regėjimo negalią turintys asmenys galėtų lengviau suprasti transliuojamų televizijos programų ir filmų veiksmą. Bus skatinama kurti techninius standartus su įranga, reikalinga garsiniam aprašymui ir prieinamomis alternatyvomis ekrane esančiai informacijai gauti. (...) Neįgaliųjų (turinčių regėjimo, klausos, proto ar kompleksinę negalią) specialiesiems poreikiams tenkinti bus kuriamos ir diegiamos priemonės naudojant balso technologijas (atpažinimo, balso sintezę); didinti reikalingų techninės pagalbos priemonių asortimentą neįgaliųjų, turinčių įvairias negalias (judėjimo, regėjimo, klausos, proto), mobilumui gerinti. Bus kuriami ir pritaikomi pagalbiniai technikos komponentai: kompiuterinės programos, specialios klaviatūros, kalbos sintezatoriai ir Brailio rašto sistemos, vaizdo didinimo įrenginiai. Bus skatinami su neįgaliųjų specialiųjų poreikių įvertinimu ir tenkinimu susiję technologiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, naujų technologijų panaudojimas jiems tenkinti; didinti asmenų, turinčių negalią (regėjimo, judėjimo), mobilumą. Bus plėtojamos nuolat teikiamos mobilumo gebėjimų mokymo paslaugos regėjimo negalią turintiems asmenims. Bus tęsiama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro reforma ir plečiamos šio centro funkcijos stacionarios reabilitacijos ir mobilumo gebėjimų paslaugoms teikti suaugusiems regėjimo negalią turintiems asmenims." 

Neįgalius sportininkus turėtų sudominti programos 15.2.2. punktas, kur nustatytas toks valstybės įsipareigojimas: "Plėtoti neįgaliųjų fizinį aktyvumą ir sportą. Bus remiami sporto projektai savivaldybėse, parengti ir patvirtinti neįgalių sportininkų kvalifikacinių kategorijų reikalavimai ir jų suteikimo aprašas, dokumentai, nustatantys neįgalių sportininkų ugdymo grupių komplektavimą ir pratybų valandų skaičių per savaitę sporto mokymo įstaigose. Bus pastatytas pavyzdinis sporto ir reabilitacijos kompleksas neįgaliesiems Vilniuje, kad būtų sudarytos sąlygos neįgaliesiems, turintiems skirtingų negalių, sportuoti ir didinti fizinį aktyvumą." 

Beje, sporto ir reabilitacijos komplekso neįgaliesiems pastatymas - tai tikriausiai pats konkrečiausias valstybės įsipareigojimas visoje šitoje programoje, kurio įgyvendinimą bus nesunku patikrinti. 

Kultūros ir meno mėgėjams svarbus programos 15.2.1. punktas, kur teigiama: "Plėtoti neįgaliųjų galimybes lavinti ir panaudoti savo kūrybines, menines ir intelektines galias. Bus diegiamos lanksčios paramos formos, kad neįgalieji galėtų dalyvauti įvairioje kultūros veikloje ir siektų profesionalumo, jiems būtų prieinami kultūros paveldo objektai (statybos darbai, informacinių technologijų produktų kūrimas ir diegimas). Bus remiami unikalūs savo meno išraiškos forma neįgaliųjų meniniai kolektyvai, siekiantys profesionalumo." 

Programos 15.1.1. punktas nustato valstybės įsipareigojimus vienoje iš svarbiausių neįgaliesiems, profesinio užimtumo srityje: "Skatinti ir plėtoti neįgaliųjų įdarbinimą ir jo formų įvairovę nenustatant apribojimų, susijusių su gyvenamuoju būstu. Kad būtų užtikrintas sunkias negalias turinčių neįgaliųjų įdarbinimas, bus remiamos inovacinės ir socialinių rezultatų siekiančios įmonės bei novatoriškos įdarbinimo priemonės, į įdarbinimo procesus įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos, tobulinama socialinių įmonių rėmimo tvarka, pertvarkomos valstybės patikėjimo teise valdomos įmonės - jų veikla nukreipiama ir siejama su neįgaliųjų įdarbinimu (ypač turinčių sunkių negalių), remiamas darbo vietų pritaikymas, investuojama į socialinio verslo plėtrą ir savarankišką užimtumą, skatinamas nuotolinis darbas ir lanksčios užimtumo formos." 

Neįgaliuosius vienijančių asociacijų darbuotojams ir aktyvesniems nariams pravartu žinoti programos 17.2.3. punktą, kur įsipareigojama: "Gerinti paramą neįgaliesiems atstovaujančių neįgaliųjų asociacijų veiklai. Bus remiami skėtinių neįgaliųjų asociacijų veiklos projektai." Aktualus ir 11.1.3. punktas, kur teigiama: "Socialinės reabilitacijos ir kitoms kompleksinėms paslaugoms teikti bus pasitelkiami specialistai ir neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos (asociacijos, labdaros fondai, viešosios įstaigos)". Taip pat Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtinta ši programa, 3.3. punktas: "Programos priemonės įgyvendinamos pasitelkiant neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančias organizacijas (asociacijas, labdaros fondus, religines bendruomenes, viešąsias įstaigas)". 

Programoje gausu ir kitokių gana panašiais teiginiais formuluojamų valstybės įsipareigojimų negalios nustatymo, neįgaliųjų teisių gynimo, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos, aplinkos ir transporto pritaikymo neįgaliesiems, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, neįgaliųjų švietimo ir socialinės reabilitacijos, aprūpinimo socialiniu būstu ir netgi teisės balsuoti prieinamumo srityse. Programoje ne tik pateikiami jos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo kryptys, bet ir pateikiami programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai, kurie išvardinti programos priede. 

Programos įgyvendinime įpareigotos dalyvauti šios valstybės institucijos: Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos statistikos departamentas, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat siūloma įgyvendinant šią programą prisidėti LR vyriausiajai rinkimų komisijai ir Lygių galimybių kontrolieriui. Siūloma ir savivaldybėms pagal jų finansines galimybes prisidėti įgyvendinant programoje numatytas priemones. Neįgaliųjų reikalų departamentui pavedama koordinuoti programos įgyvendinimą ir vykdyti šio įgyvendinimo stebėseną. 

Kasmet, iki vasario 1 dienos, už programos įgyvendinimą atsakingos institucijos privalo pateikti Neįgaliųjų reikalų departamentui šios programos priemonių įgyvendinimo praėjusių metų ataskaitas. Manau, kad tokias kasmetines ataskaitas gerai būtų panagrinėti ir respublikinėms neįgaliųjų asociacijoms, pasigilinti, kiek realiai ir tinkamai atsakingos valstybės institucijos įgyvendina šią programą. Pastebėjus programos įgyvendinimo trūkumų ar ataskaitų neatitikimų tikrovei, apie tai būtų galima pranešti tam pačiam Neįgaliųjų reikalų departamentui ar kitoms aukštesnėms valstybės institucijoms. 

Programa ir jos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų patvirtintų bendrųjų asignavimų atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už priemonių įgyvendinimą bei Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų.