SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Pranas PLIUŠKA

REABILITACIJA IR ANTIREABILITACIJA


Šių metų lapkričio 7 dieną į sostinę rinkosi tie, kas vienaip ar kitaip prisideda prie aklųjų ir silpnaregių socialinės reabilitacijos. Rinkosi su viltimi, nes perėjus prie socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems finansavimo per savivaldybes, išryškėjo daug problemų, kurios trukdo neįgaliojo labui, o kartais net iškreipia visą socialinės reabilitacijos esmę. Neneigsiu, kad kai kurių rajonų neįgalieji pajuto didesnę finansinę paramą jų veiklai, deja, ne dauguma, o tuo labiau ne visi. Finansinių dalykų šį kartą nenagrinėsiu. Tai atskira tema. Grįžkime prie seminaro "Regėjimo neįgaliųjų atstovavimas savivaldos institucijose". Neįgaliųjų reikalų departamentui atstovavo Programų skyriaus vedėja J. MikulėnienėVisų pirma, susirinkusieji buvo supažindinti su Neįgaliųjų reikalų departamento patirtimi administruojant Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdymą per savivaldybes. Supratome, kad ne su visomis savivaldybėmis pavyksta susikalbėti. Paskanavę skaičių, kai kurių faktų ir duomenų užkandėlės, perėjome prie kasdienio darbo patirtimi paremtų pasisakymų, kurie sklido iš LASS regionų aklųjų centrų direktorių Sigito Bilevičiaus, Egidijaus Urnos, Aloyzo Vilimo, Dainos Vitkauskienės, Alfonso Navickio ir Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktoriaus Algimanto Arbočiaus lūpų. Ne tik išvardintieji, bet ir vėliau pasisakiusieji negalėjo nutylėti aklus ir silpnai reginčius žmones slegiančio, psichologiškai gniuždančio ir net nuo paslaugų atbaidančio parašų rinkimo vajaus. Reikalavimas rinkti parašus už paslaugas yra žeminantis neįgalaus žmogaus orumą. Kurioje vietoje pasirašyti - žmogus nemato. "Varnelė" tokiu atveju padeda kaip numirėliui išeiginis kostiumas ar atsarginė žvakė. Tiesiog imama aklojo ar silpnai reginčio ranka ir dedama ten, kur reikėtų pasirašyti. Sunku nupasakoti, koks bejėgis jaučiasi toks žmogus. Kai žmogus tampa neregiu, jo būsena košmariška. Tokį žmogų kaip lapei Mažąjį princą reikia "prisijaukinti". Turi būti visiškas aklo žmogaus ir socialinio darbuotojo pasitikėjimas, kad būtų galima pradėti mokyti neregį gyventi kuo savarankiškiau. Žmogus su negalia priima tik nuoširdžią, nesavanaudišką pagalbą. Jei, pamokę akląjį, pakišime jam žurnalą pasirašyti už šią paslaugą, tai gali būti paskutinis kartas, nes pradings žmogiški santykiai - visas mūsų LASS organizacijos pagrindas. Nesvarbu, kad tikrai norėsi pagelbėti likimo draugui, parašas liudys, jog nori tik pateisinti savo darbo valandas. 

Jokiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar aprašuose reikalavimo pasirašyti už kiekvieną paslaugą nėra, todėl tai neteisėta. Būtų paradoksas, jei tai atsirastų po šio seminaro. Kita vertus, turėtume raštišką pagrindą kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Parašų reikalavimas, kaip tiksliai pastebėjo Vytautas Girnius, aklųjų ir silpnaregių diskriminavimas, nes tokie reikalavimai netaikomi sveikiesiems. Meno kolektyvų ar sporto būrelių, komandų nariai nėra verčiami pasirašyti už kiekvieną repeticiją ar treniruotę. Sportininkas, stodamas į klubą, pasirašo prašymą ir to pakanka, todėl labai logiškai nuskambėjo Švenčionių rajono filialo pirmininkės Stasės Mažuolienės pasiūlymas, jog prašymas priimti į LASS gali būti pakankamas pagrindas gauti visas organizacijoje suteikiamas paslaugas. Treneris, meno vadovas užpildo žurnalus, sužymi dalyvius, bet parašų nerenka. Susidaro neįtikėtina situacija, kai regėjimo neįgalusis , dalyvaudamas kolektyvuose kartu su sveikaisiais, parašų nededa, o neįgaliųjų kolektyve privalo pasirašyti. Būtų juokinga, jei nebūtų pikta ir liūdna. Mūsų žmonės ne tik išradingi, bet ir turintys humoro jausmą. Kai pasikalbėjome apie parašus su rajono filialo nariais, jie pasiūlė atvykstantiems tikrintojams užklijuoti ar užrišti akis ir tegul tada tikrina tuos nelemtus parašus. Dar viena paprastų žmonių idėja - dėti kryžiukus. Idėjos įdomumas tas, jog tuos kryžiukus reikėtų dėti ne prie savo pavardės, o prie bet kurios. Tegul ekspertai tiria ir aiškinasi, kurio ženklas kam priklauso. 

Reikia pripažinti, kad ne visos savivaldybės stokoja protingai mąstančių darbuotojų. Molėtų rajono savivaldybės atstovai gina akluosius bei psichikos negalią turinčius žmones - suvokia parašų rinkimo absurdiškumą. Visų pirma, dėl to, kad žmogus pats negali įsitikinti, kokį tekstą pasirašo. Kilus problemai, toks žmogus negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar tas parašas tikrai jo. Tad kokia prasmė pasirašinėti? Seminare kelis kartus nuskambėjo žodžiai - esama grėsmės dėl parašų: socialiniais darbuotojais apsimetę sukčiai gali pasinaudoti ydinga parašų rinkimo praktika. Vargu ar tokiais atvejais tikrintojai jaustųsi kalti? Kalti liktume mes, kurie jau įpratinome žmones lengva ranka pasirašyti. 

Apibendrindamas šią parašų rinkimo "votį", turiu pasakyti: kalbėję žmonės prašė, galima sakyti, vos ne maldavo, kad Neįgaliųjų reikalų departamentas ne tik pats nekurstytų tokios politikos, bet ryžtingai apgintų neįgalų žmogų. Stasys Babonas reikalavo, kad sprendimas būtų priimtas šiame seminare, tačiau pažadėta tik atsižvelgti į pasiūlymus bei pastabas, o sprendimus, kaip supratome, priims be mūsų, neįgaliųjų, dalyvavimo, tai yra kabinetuose. Nekantriai lauksime, kada ši biurokratų sugalvota ir nė vienam neįgaliajam nereikalinga parašų rinkimo "manija" bus baigta. Jei to nepavyks padaryti, bus kelios išeitys. Viena - pervardinti Neįgaliųjų reikalų departamentą Kontroliuojančių institucijų reikalų departamentu - tada nereikės apsimetinėti, jog ginami neįgalieji. Antra išeitis - "eiti šieno ravėti", o departamento funkcijas perimti Neįgaliųjų forumui. Trečia išeitis - ... (įrašykite patys). 

Seminare keltos ir kitos aktualios problemos, bloginančios socialinių reabilitacijos paslaugų kokybę: vėluojantis finansavimas, netolygus lėšų paskirstymas per metus, komisijų, svarstančių projektus, nekompetencija, socialinių paslaugų painiojimas su socialinės reabilitacijos paslaugomis, Brežnevo laikų "popierizmas". Šypsenas kėlė faktas, kai viena savivaldybė projektuose pasigedo kažkokių "inovacijų". Plačiau apie kitas problemas skaitykite Ilonos Daučiūnienės straipsnyje. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]