GYVENIMO AKTUALIJOS

Ilona DAUČIŪNIENĖ

TYRIMO PĖDSAKAIS

2012 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus vykdė 48 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos miestų ir rajonų filialai bei 2 asociacijos įsteigtos viešosios įstaigos - Kauno aklųjų ir silpnaregių centras ir Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras. Jie teikė projektuose numatytas paslaugas 57 savivaldybėse. Projektams vykdyti LASS filialai ir dienos centrai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų 2012 m. gavo 2,4 milijonus litų. 

Šis tyrimas buvo atliktas 2012 m. spalio mėnesį siekiant išsiaiškinti LASS projektų vykdytojų nuomonę apie spręstinas problemas. Anketa elektroniniu paštu buvo pateikta 5 LASS regionų aklųjų centrams, 48 LASS filialams ir 2 dienos centrams. Joje buvo šeši klausimai ir keli galimi atsakymų variantai bei galimybė tiriamiesiems, neradusiems tarp pateiktųjų tinkamo atsakymo, suformuluoti savąjį. Gautos 46 užpildytos anketos. 

Į 1 klausimą "Su kuriomis toliau išvardytomis problemomis susidūrėte vykdydami Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus savivaldybėse 2012 metais?", atsakė 45 respondentai. 

Daugiausia problemų jiems kilo dėl projekto dokumentų (ataskaitų, suteiktų paslaugų žurnalų, paslaugas gavusių asmenų sąrašų) pildymo (šį atsakymo variantą pažymėjo 89 proc. atsakiusiųjų). 78 proc. atsakiusiųjų problemų kilo projekto vykdymo metu ir teikiant projekte numatytas paslaugas, 52 proc. - dėl projekto paraiškos rengimo, 41 proc. - dėl bendravimo su savivaldybės atstovais. Kitos nurodytos problemos: "Nevienodas lėšų projektui vykdyti paskirstymas ketvirčiais"; "Iš aklojo gauti parašus už suteiktas paslaugas yra neįmanoma"; "Dalyvauti projekto veikloje paslaugų gavėjai norėtų pagal savo poreikius, o ne kaskart privalomai eiti kaip į darbą"; "Per metus atsiranda naujų paslaugų gavėjų, kuriems yra būtinos projekte teikiamos paslaugos, tačiau projektus kontroliuojantys darbuotojai neleidžia jų įrašyti į paslaugas gaunančių asmenų sąrašus ir teikti paslaugų"; "Savivaldybės prašo konkretaus paslaugų teikimo grafiko: kada, kokios paslaugos bus teikiamos, tačiau organizacijose paslaugos teikiamos pagal neįgaliojo poreikį, todėl sunku numatyti paslaugos teikimo (apmokymų) laiką"; "Asmeninio asistento ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo paslaugos neatsiejamos viena nuo kitos, joms teikti negali būti numatyta tam tikra diena ar valanda". 

Į 2 klausimą "Jei buvo problemų bendraujant su savivaldybės atstovais, tai kokių turite nusiskundimų?" atsakė 41 proc. tiriamųjų. Daugiausia problemų (67 proc.) atsakiusiems kilo dėl to, kad savivaldybių darbuotojams sunku įrodyti, jog jie ne visuomet būna teisūs interpretuodami Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos aprašo nuostatus bei kitus, su projektų vykdymu susijusius dokumentus (projekto paraišką, ataskaitas ir kt.). 10 proc. atsakiusiųjų mano, kad savivaldybės atstovams trūksta kompetencijos projektų administravimo klausimais. Taip pat tiriamieji nurodė: "Savivaldybės atstovams trūksta supratimo apie akliesiems ir silpnaregiams teikiamų paslaugų specifiką ir reikalingumą"; "Kai kurių savivaldybių darbuotojai nelabai susipažinę su tvarkos aprašo reikalavimais ir reikalauja nereikalingų dalykų"; "Nesutampa nuomonės dėl savipagalbos grupių veiklos, kadangi savivaldybės atstovai ją supranta kaip konkrečios problemos sprendimą ir rezultato pasiekimą"; "Savivaldybės reikalauja atsiskaitymo už gautas projektui lėšas: reikia pateikti dvi atskiras ataskaitas (arba sąskaitas) valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšoms"; "Savivaldybės reikalauja kiekvienam vykdomam projektui bankuose turėti atskiras sąskaitas, tačiau projektų pareiškėjai LASS regionų aklųjų centrai teikia projektų paraiškas 10 ir daugiau savivaldybių"; "Nelabai logiški savivaldybių reikalavimai pateikti ataskaitas paskutinę mėnesio dieną, nes būna atvejų, kai paskutinę dieną pervedami pinigai". 

Į 3 klausimą "Jei buvo problemų dėl projekto paraiškos rengimo, tai kokių?", atsakė 46 proc. tiriamųjų. Daugiausia problemų (61 proc.) buvo dėl paslaugų gavėjų sąrašo rengimo, teikiamo kartu su projekto paraiška, kadangi šio dokumento forma tvarkos apraše nėra reglamentuota (pažymėjo 41 proc. atsakiusiųjų). Taip pat kilo problemų dėl projekto įgyvendinimo plano, išlaidų detalios sąmatos pildymo. 

Į 4 klausimą "Jei buvo problemų vykdant projektą ir teikiant projekte numatytas paslaugas, tai kokių?" atsakė 78 proc. tiriamųjų. 46 proc. atsakiusiųjų didžiausia problema yra vėluojantis finansavimas, skirtas projektui (pvz., X savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl lėšų projektams paskirstymo buvo pasirašytas 2012-01-16), todėl sunku projektą pradėti laiku, t.y. nuo sausio 1 d. 41 proc. nurodė, kad, atsižvelgiant į projektui skirtą finansavimą, nėra galimybių įdarbinti asmeninio asistento paslaugas teikiančius vykdytojus, tačiau šių paslaugų poreikis akliesiems yra labai didelis. 30 proc. pažymėjo, kad yra sunku teikti paslaugas atokiau gyvenantiems neįgaliesiems, kadangi trūksta lėšų kurui. 13 proc. pažymėjo, kad gavus mažesnį nei buvo prašoma finansavimą, projektui atsisakoma būtinų paslaugų teikimo. Tiriamieji pažymėjo: "Lėšas reikėtų skirti ne tik kurui, bet ir transporto nuomai. Klaidinga nuomonė, kad savivaldybės turi aprūpinti neįgaliųjų organizacijas transportu, nes joks teisės aktas neįpareigoja savivaldybių šito daryti, tai priklauso tik nuo jų geranoriškumo. Projektus vykdantiems darbuotojams transportas yra reikalingas nuolat, o ne retkarčiais"; "Trūksta lėšų transporto eksploatacijai, niekas nenori naudoti automobilių sumokant vien tik už kurą"; "Paslaugų gavėjams sunku atvykti į projekto vykdymo vietą, nes visuomeninis transportas rajonuose beveik nekursuoja". 

Į 5 klausimą "Jei kilo problemų dėl projekto dokumentų - ataskaitų, suteiktų paslaugų žurnalų ar paslaugas gavusių asmenų sąrašų, - pildymo, tai kokių?", atsakė 89 proc. tiriamųjų. 76 proc. atsakiusiųjų daugiausia problemų (54 proc.) kilo renkant parašus už suteiktas paslaugas iš projektų dalyvių, kadangi projektus kontroliuojantys darbuotojai reikalauja rengti paslaugas gavusių asmenų sąrašus, kur turi būti jų parašai, tačiau aklieji nesutinka pasirašyti. 54 proc. atsakiusiųjų neaišku, kaip turėtų būti registruojamos suteiktos paslaugos, kadangi tvarkos aprašas nenumato reglamentuotos ir vienodos teikiamų paslaugų žurnalo formos. 15 proc. tiriamųjų pažymėjo: "Projektų dokumentuose nenumatytas darbo laikas ataskaitoms pildyti, nuvykti pas atokiau gyvenančius projekto dalyvius"; "Daug laiko užima įvairios informacijos paieškos, su projektų vykdymu susijusių ataskaitų ir žurnalų pildymas, pasiruošimas užsiėmimams, tačiau neaišku, kaip šį darbą registruoti suteiktų paslaugų žurnaluose"; "Aklieji ir silpnaregiai, pasirašydami už kiekvieną suteiktą ne finansinę paslaugą, jaučiasi pažeminti ir laiko save "kaliniais"; "Parašų iš aklųjų reikalauti nereikėtų, turi būti pasitikima neįgaliųjų organizacijų darbuotojais. Vien dėl parašų reikalavimo kai kurie aklieji nori atsisakyti teikiamų paslaugų"; "Kiekvienu atveju prašyti parašų net nekorektiška, o, kai visuomenėje esama tiek nusikaltimų, tai ir rizikinga. Jei informacija teikiama telefonu ar siunčiama paštu, tai parašo prašyti visai neįmanoma"; "Sunkiausias darbas - tai parašų rinkimas už kiekvieną suteiktą paslaugą, tai neįmanoma, nes aklieji labiausiai bijo pasirašyti." 

Į 6 klausimą "Kokie būtų jūsų pasiūlymai dėl iškylančių problemų sprendimo?", atsakė 85 proc. tiriamųjų. 63 proc. atsakiusiųjų nuomone, tvarkos apraše turėtų būti išaiškinimas dėl paslaugas gavusių asmenų sąrašų rengimo (reglamentuota prie projekto paraiškos teikiamo sąrašo forma, išaiškinta, už kokias paslaugas, kokiu periodiškumu projektų vykdytojai turėtų rinkti paslaugas gavusių parašus). 57 proc. pažymėjo, kad tvarkos aprašas turėtų būti papildytas reglamentuota teikiamų paslaugų žurnalų pildymo forma. 35 proc. nurodė, kad tvarkos aprašas (1 priedas) turėtų būti papildytas projekto paraiškos pildymo metodika, kurioje būtų pateikti projekto įgyvendinimo plano, išlaidų išsamios sąmatos pildymo pavyzdžiai. Taip pat atsakiusieji pateikė pasiūlymų: "Vėluojant patvirtintam projekto finansavimui, organizacijoms turėtų būti sudaryta galimybė gauti avansinę skirto finansavimo dalį"; "Rengti projektą keleriems metams, kiekvienais metais papildant tik sąmatą"; "Tvarkos aprašas turėtų būti aiškiai reglamentuotas, supaprastintas ir vienodas visai respublikai, o ne kiekvienos savivaldybės skirtingai interpretuojamas"; "Projekte turi būti numatytas laikas dokumentams pildyti, pasiruošti, nuvykti teikti paslaugas"; "Projekto dalyvių sąrašus turėtų būti leidžiama koreguoti visus metus, nes jie keičiasi - išvyksta, atvyksta, miršta, atsiranda naujų"; "Tvarkos apraše turėtų būti pateiktas išaiškinimas dėl paslaugas gavusių asmenų sąrašų rengimo ir leidžiama juos tikslinti"; "Organizuoti seminarą savivaldybių darbuotojams, išaiškinant jiems, kokias paslaugas pagal negalios pobūdį turi teisę gauti projekto dalyviai, akcentuojant, kad neįgalieji pageidauja gauti paslaugas pagal asmeninius poreikius, o ne būtinai numatytomis dienomis"; "LASS filialų projektų finansavimas turėtų būti skirtas to rajono visos organizacijos nariams, o ne atskirai grupei"; "Projektus turėtų vertinti ir lėšas skirstyti kompetentinga, neįgaliųjų poreikius suprantanti komisija, o ne atsitiktiniai asmenys". 

Atliktas tyrimas parodė, kad perdavus projektų administravimo ir kontrolės funkcijas savivaldybėms, projektų vykdytojai susidūrė su konkrečiomis problemomis. Siekiant tobulinti projektų vykdymo eigą, gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę, teisės aktų, reglamentuojančių projektų vykdymą, rengėjams ir projektus administruojantiems darbuotojams savivaldybėse, reikėtų atsižvelgti į atsakiusiųjų nuomonę bei pateiktus pasiūlymus.