RENGINIAI

Eglė JARMOLAVIČIŪTĖ

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS IR NEREGIAI


Nusprendusi paaukoti ilgą miegą ir poilsį namuose, ankstų šeštadienio rytą (rugpjūčio 25 dieną) išvykau į "Zelvoje" vykusią Informacinių technologijų įgūdžių ugdymo stovyklą. Tikslas - įgyti patirties ir žinių apie naujas technologijas. Oras pasitaikė puikus, todėl susėdom lauke. Uodams besimėgaujant mūsų jaunu krauju, pradėjome pašnekesį apie naujas technologijas. Pirmiausia aptarėme skausmingą akliesiems temą - telefonus, turinčius lietimui jautrius ekranus, planšetinius kompiuterius bei grotuvus. 

Situacija iš tikrųjų gana sudėtinga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Paskutinius mygtukinius telefonus, konkrečiai "Nokia C5", dar galima įsigyti, bet neilgai - maždaug iki gruodžio mėnesio, bet tai - dar ne pati didžiausia bėda. Kompanija "Nokia" telefonų su operacine sistema "Symbian" daugiau negamins, taigi sunkumų iškils tiems, kurie naudoja programą "Mobile Speak" su lietuvių kalbos sintezatoriumi, nes bent kelerius metus telefonuose lietuvių kalbos neturėsime. Dabar plačiai naudojamas sintezatorius "WinTalker Voice", gamintas kompanijos "RosaSOFT", nebus taikomas naujoms programinėms aplinkoms. 

Taigi, ne tik turėsime priprasti prie telefonų, turinčių lietimui jautrius ekranus, bet ir išmokti suprasti kitų kalbų balsus, skaitančius lietuvišką tekstą. Čia daugiausia problemų greičiausiai kils vyresnio amžiaus žmonėms - mat iš jaunesnės kartos informacinių technologijų vartotojų ir taip lietuvišką "Gintarą" mažai kas vartoja. O ir anglų kalbą daugelis neblogai moka. Nors pačiai man atrodo, jog vyresnioji karta dar nepamiršo rusų kalbos, tad bent jau telefono meniu pasiskaityti galės, o rusiški sintezatoriai lietuviškus tekstus skaito geriau nei angliški. 

Turėsime dvi alternatyvas: pigesni telefonai su operacine sistema "Android" - jiems ekrano skaitymo programą gamina kompanija "Code Factory" - ta pati, kuri gamina ir "Mobile Speak". Naujoji vadinasi "Mobile Accessibility", tačiau tie, kurie naudojosi šiais telefonais, sakė, jog neišvengė panašių problemų, kaip ir "Mobile speak" vartotojai. Programa veikia lėtai. Naudojant įprastus, turinčius mygtukus telefonus, tai nėra didelė problema: paspausi, palauksi - tuo bėdos ir baigiasi. Kada reikia liesti ekraną, svarbu laiku gauti informaciją, bet dėl programos lėto darbo nėra sinchronizacijos su pirštu. Tarkim, braukiame per ekraną ir randame reikalingą nustatymą, bet skaitymas "atsilieka nuo piršto", tad reikiamas punktas gali būti seniai pradingęs. Neturint jokio atskaitos taško, tuos punktus rasti gana sudėtinga. 

Antras, brangesnis variantas, - tai "Apple iPhone". Juose jau integruota ekrano skaitymo programa "VoiceOver" ir čia visiškai nekils problemų - mat "Apple" kompanija labai rimtai žiūri į gaminamų produktų pritaikymą akliesiems: visos sukurtos programos yra griežtai tikrinamos, todėl jos taip pat bus visiškai pritaikytos. 

"iPhone" telefonuose taip pat yra asmeninis asistentas "Siri" - tai dirbtinio intelekto pavyzdys. Jis supranta žodines komandas. Galima paprašyti surasti autobusų tvarkaraštį, diktuoti tekstinius pranešimus ir t.t. Savaime suprantama, jog lietuvių kalbos čia dar ilgai neturėsime. Bet "Siri" yra rusų kalba. "iPhone" telefonai dabar kainuoja apie 2 tūkstančius litų. 

Pagrindinė problema, gvildenta seminare, buvo naujo lietuvių kalbos sintezatoriaus poreikis ir kūrimas. Dabartinis netinka ne tik naujiems telefonams, bet ir naujoms kompiuterio operacinėms sistemoms. Jau "Windows 7" - 64 bitų sistema - sintezatorius neįsijungia. Nieko nekeičia ir ankstesnės sistemos - sintezatorius veikia abejotinai. Lėtina kompiuterio darbą, balso kokybė irgi nėra labai maloni ausiai. Kalbėjomės, kokia kompanija galėtų pagaminti lietuvių kalbos sintezatorių, akcentavome tai, kad reikėtų pasirinkti gerą gamintoją, tokį kaip "Accapella". Tai įžymiausia kalbos sintezatorių kūrėja. Kaina, aišku, gali šoktelti iki milijono, jeigu norime turėti ne tik geros kokybės balsą, bet ir pritaikytą įvairioms programinėms aplinkoms prietaisą. Lietuvoje dabartinė situacija yra įdomi. Turime nemažai sukurtų kalbos sintezatorių, tačiau nė vienas netinka greitai dirbti su kompiuteriu. Pirma kliūtis - visi jie stabdo kompiuterio darbą, antra - maksimalus kalbėjimo greitis pakankamai mažas. Taigi seminaro pabaigoje tai ir akcentavome. Tapo akivaizdūs ir reikalavimai būsimam lietuvių kalbos sintezatoriui. 

Stovyklos dalyviai prie bendro lauko stalo "Zelvoje"

Kalbėjome ir apie muzikinius grotuvus. Rasti grotuvą su mygtukais gana sudėtinga. Tėra toks pasirinkimas. Kompanija "Olympus" išleido kalbančių prietaisų seriją: "DM-450, 550 ir DM-5" (galbūt jų yra ir daugiau, tačiau Lietuvos parduotuvėse galime įsigyti šiuos tris modelius). Tai yra diktofonas, kuris gali būti naudojamas ir kaip muzikos grotuvas. Jis turi kalbėjimo funkciją, bet ne vidinę ekrano skaitymo programą - jame įrašytos frazės, kurios girdimos priklausomai nuo pasirinktos atlikti funkcijos. Savarankiškai neregiui nesudėtinga naudotis aparatu: galima klausytis norimų įrašų, rinktis įvairius nustatymus. Jeigu šį prietaisą naudosime tik kaip grotuvą, tai jo kaina yra didoka - apie keturi šimtai litų. 

Į kai kuriuos grotuvus galima įdiegti programinę aplinką "Rockbox", vėliau galima instaliuoti ir kalbos sintezatorių, su kuriuo pačiam savarankiškai galima valdyti grotuvo funkcijas. Šią programinę aplinką galima įdiegti į "Sansa Clip" grotuvų seriją. 

Šiek tiek kalbėjome ir apie navigaciją bei jos naudojimo galimybes akliesiems. Kol kas aptarėme tik "Nokia Maps" ir "Loadstone" programas. Bet, kaip anksčiau minėjau, "Symbian" operacinė sistema nebus daugiau gaminama ir tobulinama, todėl ateityje šios programos taip pat neveiks. 

"Loadstone" - tai visiškai pritaikyta neregiams programa, ji leidžia įsivardyti norimas koordinates, ir matyti kryptį jų link. 

"Nokia Maps" yra kiekviename "Nokia" telefone. Šią programą "skaito" naujesnės "Mobile speak" ir "Talks" versijos. "Nokia Maps" daugiau pritaikytas vartoti važiuojant, jis "suplanuoja" maršrutą ir balsu pateikia instrukcijas, į kurią pusę sukti ir t.t. Kažkuris iš vartotojų minėjo, jog bandė naudoti šią programą ir eidamas, tačiau nepamirškime, jog maršrutai einant pėsčiomis ir važiuojant skiriasi. 

GPS navigacijos naudojimas gali padėti neregiui savarankiškai mieste rasti norimus objektus. Ypač navigacija padeda tada, kai atsiduriame nežinomoj vietoj. Iš savo nemenkos patirties galiu pasakyti, jog tai tikrai puikus pagalbininkas norint susiorientuoti mieste. Dažnai tenka pasiklysti, pravažiuoti stotelę, vykti į visiškai nežinomą vietą ir navigacija man padeda savarankiškai visa tai padaryti. Tačiau noriu įspėti, jog tai nėra alternatyva baltajai lazdelei (kol kas nėra pasaulyje priemonės, kuri galėtų ją pakeisti), taip pat nerekomenduočiau navigacijos naudoti nuolat, nes yra daugybė veiksnių, dėl kurių gali sistema neveikti: išsikrauti telefonas ar GPS imtuvas, gali būti blogas oras ar kitokie veiksniai - pavyzdžiui, prastas signalas, tada sumažėja tikslumas ir t.t. Jei būsime priklausomi nuo navigacijos, tai, šiai staiga nustojus veikti, negalėsime grįžti namo. 

Be šių naujovių, aptarėme ir diskutavome kitais klausimais - tai "lietuviškų programų naudojimas" ir kas jomis naudojasi. Kai kurie dalyviai sakė, jog nesinaudoja lietuviškomis programomis, nes jos nėra visiškai išverstos, arba vertimuose vartojamos nesuprantamos sąvokos. Tie dalyviai, kurie naudoja programas, pavyzdžiui, darbui su muzika, sakė, jog vis tiek visų naudojamų programų lietuvių kalba niekada nebus, todėl nėra prasmės naudoti ir tų, kurios yra išverstos, juolab kad dauguma dalyvių darbui su kompiuteriu naudoja anglišką sintezatorių "Eloquence". 

Kaip mokyti naujokus? Ar dirbti su lietuviška operacine sistema ar angliška? Vienas iš dalyvių sakė, kad geriau mokyti angliškai, nes daugumos Lietuvoje veikiančių institucijų kompiuteriuose operacinės sistemos sąsaja anglų kalba, taigi, išmokę suprasti ją šia kalba, lietuvišką tikrai supras, nors visi sutiko, jog geriau pradedantieji vartotojai supranta "Windows" lietuvių kalba, tada jie taip neišsigąsta to "baisaus žvėries" - kompiuterio. 

Vis daugiau atsiranda interneto svetainių, sukurtų ne pagal standartus, paprasčiau tariant, informacija pateikiama grafiniu būdu, kurio su ekrano skaitymo programa negalime perskaityti. Diskutavome, kaip spręsti šias problemas. Yra svetainių, kur atsidarius titulinį puslapį, ekrano skaitymo programa nieko jame neranda, tačiau pasieškoję informacijos iš tos svetainės per "Google" ją galime perskaityti. Keisčiausia, kad Lietuvos svarbiausių institucijų svetainės yra visiškai nepritaikytos akliesiems, tačiau elektroninių parduotuvių, tokių kaip "e-maxima.lt" ,svetainės labai patogios naršyti. Įdomu ir tai, kad dauguma svetainių įsideda nuorodą "Neįgaliesiems", tačiau informacijos joje netalpina. Vienas iš dalyvių išreiškė mintį, jog turėtų būti interneto programavimo studentams bent pusės metų kursas - tada jie išmoktų ir suprastų, kaip svarbu pritaikyti puslapius neįgaliesiems, kaip tai padaryti ir t.t. Iš tikrųjų esmė labai paprasta: jeigu interneto svetainės būtų kuriamos pagal w3 standartą (būtų įvardytos nuorodos ir paveiksliukai), jas galėtume lengvai perskaityti, o dabar orientuojamasi į dizainą (įvairūs "plaukiantys" užrašai ir t.t.) 

Pakalbėjome ir apie kitus technologinius laimėjimus, padėsiančius akliesiems. Populiarėja vadinamasis "UpCode". Tai yra tas pats brūkšninis kodas, tik pavaizduotas ne brūkšneliais, o kvadratėliais. Jis nuskaitomas naudojant specialias programas mobiliuosiuose įrenginiuose - išmaniuosiuose telefonuose, kuriuose yra fotoaparatas. Kol kas ši technologija dažniausiai naudojama mobiliųjų įrenginių rinkoje siekiant greitai pateikti užkoduotą informaciją apie tam tikrą objektą ar prekę. Šį kodą nesunku mobiliuoju telefonu nufotografuoti, nereikia specialiu kampu pakreipti telefono ir begalę kartų bandyti vis iš naujo. 

Taigi, nors esama šiokių tokių sunkumų, džiugu, jog technologijos tobulėja, ir kuo toliau, tuo labiau padeda neregiams būti vis mažiau priklausomiems nuo reginčių draugų ar tėvų. Telieka išsiugdyti norą ir pajusti: nieko nėra nuostabesnio, kai daug ką galime pasidaryti patys. 

Už informaciją ir pagalbą rašant straipsnį norėčiau padėkoti Gintautui Gečui, kuris seminare pateikė daugybę naujos ir reikalingos informacijos, o, rašant straipsnį maloniai patikslino kai kuriuos mano primirštus ar ne visai teisingai suprastus dalykus. Taip pat esu dėkinga Karoliui Verbliugevičiui, pasakojusiam apie naujus įrenginius, padedančius neregiui savarankiškai tvarkytis buityje. Dėkoju ir kitiems dalyviams, kurie dalijosi patirtimi apie naujų technologijų pritaikymą, dėkoju ir už puikiai praleistą laiką. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]