KONKURSAS

Andrius VAINORAS

PAMINKLO KRONIKA


Konkursas 

Prieš dvejus metus grupei kauniečių neregių kilo mintis įamžinti Lietuvos savanorio, visuomenės veikėjo, aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininko, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojo Prano Daunio atminimą. Po neilgų diskusijų prieita prie nuomonės, kad prie buvusio Kauno aklųjų instituto rūmų (dabar Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras), kur prasidėjo aklųjų švietimas, o su juo ir neregių sąjūdis, reikėtų sukurti ir pastatyti P. Dauniui paminklą. Idėją įgyvendinti ėmėsi Katalikiškasis Prano Daunio fondas. Prasidėjo susitikimai, derinimai su Kauno miesto vadovais bei architektais. Deja, savavališkai neleidžiama paminklų statyti net savanoriams. Šių metų gegužės birželio mėnesį Kauno miesto valdžios sutikimas ir palaiminimas buvo gautas, pasirengimo darbai - baigti. Dar metų pradžioje fondo iniciatyva SEB banke buvo atidaryta speciali, paminklui skirta sąskaita, į kurią galėjo ir iki šiol gali aukoti visi norintys. 

Liepos pradžioje Katalikiškasis Prano Daunio fondas paskelbė konkursą Prano Daunio paminklui sukurti ir pastatyti. Konkursas buvo atviras, jame galėjo dalyvauti įvairių meno sričių atstovai - skulptoriai, architektai, tautodailininkai - taip pat kiekvienas kitas žmogus, manantis galįs šiuo klausimu tarti savo žodį. Viena iš konkurso sąlygų reikalavo, kad būtų sukurtas ne tik paminklo projektas, bet ir sumažintas jo modelis ar būsimo paminklo vizualizacija. Kaip netrukus pamatysime, šis reikalavimas buvo gana įžvalgus. 

Rugpjūčio 15 d. konkursas baigėsi. Kiek nelauktai (tai tik džiugina) sulaukta nemažo kūrybos žmonių susidomėjimo. Iš viso konkursui pateikti šešių skulptorių darbai. Jų autoriai: 

Klaudijus Pūdymas, Klaipėda. Skulptūrą numatyta sukurti iš bronzos ir nerūdijančio plieno. 

Marius Zavadskis, Vilnius. Skulptūrą numatyta sukurti iš pilkšvo arba rausvo granito (galimas ir bronzinis variantas). 

Vytautas Tallat-Kelpša, Panevėžys. Skulptūrą numatyta sukurti iš raudonojo granito. 

Jonas Gencevičius, Vilnius. Skulptūrą numatyta sukurti iš bronzos. 

Algimantas Šlapikas, Kaunas. Skulptūrą numatyta sukurti iš pilkojo granito. 

Aurimas Mineikis, Radviliškis. Skulptūrą numatyta sukurti iš dekoruoto betono ir bronzinės plokštės. 

"Kauniečių neregių idėja pagerbti ir įamžinti P. Daunį, - sakė fondo viceprezidentas Juozas Valentukevičius, - rado atgarsį visoje Lietuvoje. Visi autoriai pateikė brandžių, įdomių, konkurso sąlygas atitinkančių darbų. Kaip ir buvo reikalaujama, visuose darbuose šalia paties P. Daunio - brailio raštas, kitos gyvenime regėjimo neįgaliųjų vartojamos priemonės. Visi darbai yra ne tik reprezentatyvūs, bet ir informatyvūs." 

 

Rezultatai 

Rugpjūčio 20 d. sudaryta konkurso vertinimo komisija: pirmininkas - Katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidentas mons. Juozapas Antanavičius; nariai: Stasys Babonas - Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius; Danutė Cidzikienė - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė; Bronius Girdauskas - Kauno m. Žaliakalnio seniūnas; Vladas Okulič-Kazarinas - Kauno neregių iniciatyvinės grupės atstovas; Asta Lapėnienė - Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro dailės mokytoja; Orinta Leiputė - Kauno m. savivaldybės mero pavaduotoja; Algimantas Sprindys - Kauno m. savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas; Edita Utarienė - Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė; Juozas Valentukevičius - Katalikiškojo Prano Daunio fondo viceprezidentas. 

Konkurso dalyviai pateikė ne tik būsimo paminklo projektus, jų aprašymus, bet ir nulipdytus, daugiausia iš plastilino, sumažintus modelius. Su visais šiais darbais nuo rugpjūčio 23 d. buvo galima susipažinti Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) Kauno filiale. Tad apžiūrėti juos ir pareikšti savo nuomonę galėjo visi, neabejingi paminklo sukūrimo ir pastatymo idėjai. Modelius nors labai atsargiai, tačiau buvo galima liesti, todėl savo nuomonę galėjo pasakyti ir visai nematantys žmonės. Buvo renkami ir raštiški parodos lankytojų atsiliepimai apie tai, koks, jų nuomone, modelis turėtų būti pripažintas konkurso nugalėtoju. 

Rugsėjo 11 d. Kaune, Lietuvos aklųjų sąjūdžio lopšyje, įvyko konkurso vertinimo komisijos posėdis. 

J. Gencevičiaus projektas pripažintas geriausiuKomisija prie bendros nuomonės priėjo be didelių ginčų - konkurso nugalėtoju pripažintas ketvirtuoju numeriu pažymėtas skulptoriaus Jono Gencevičiaus projektas (9 balsai "už"). Parodos lankytojų simpatijos irgi atiteko šiam autoriui: iš 67 atsiliepimų - 30 už J. Gencevičiaus projektą. Šis menininkas pateikė taupią ir kartu erdvią minčiai, vaizduotei, interpretacijoms įsivaizduojamo paminklo viziją - P. Daunio skulptūra akmenėliais įrėmintoje erdvėje. 

Pats autorius apie savo projektą, apie būsimo paminklo viziją rašo: "Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad pateikiamas projekto eskizas tėra idėja, kuri galėtų būti transformuojama pagal vienaip ar kitaip susiklosčiusias aplinkybes ir finansines galimybes. Pirma mintis, atėjusi į galvą, perskaičius konkurso sąlygas - paprasta realistinė bronzinė skulptūra, atlikta su didele pagarba akliesiems ir pritaikyta liesti. Paminklas P. Dauniui turi būti aiškus ir matantiems, ir akliems. Tiesa, turiu tokį norą: liedinant iš bronzos, "paslėpti" nedidelį brailio rašto tekstelį, kurį surastų tik liečiantieji statulą, o užrašo žodžiai bent truputį sušildytų skaitančiojo širdį. Ryžtingai žengianti (tiek, kiek drąsiai gali žengti aklas žmogus) bronzinė figūra turėtų būti maždaug natūros dydžio. Kai darbas bus tokio tikro dydžio, bus lengviau rasti meninę bronzos plastiką, pritaikytą rankų prisilietimams. Manau, kiekvienam skulptoriui malonu, kai mato savo kūrinį, nublizgintą žmonių pirštais. Juk jie liečia tai, ką skulptorius kūrė taip pat rankomis. Visa skulptūra būtų išlieta iš bronzos (tai dažnai darau savo rankomis jau dvidešimt metų), tik lazdelė iš nerūdijančio plieno - baltas metalo atspalvis - sąsaja su aklųjų baltąja lazdele, be to, tai suteiktų papildomo tvirtumo šiai "atsikišusiai" detalei. Kitas svarbus momentas šioje skulptūrinėje kompozicijoje - pjedestalo grindinio akmenėlių "nutrupėjimas" į brailio raštą. Man - tai būdas poetiškai perteikti Lietuvos aklųjų patriarcho P. Daunio nuveiktus darbus - kaip kompozitoriaus, kaip rašytojo, kaip aklųjų integravimo į visuomenę ir, aišku, lietuviškojo brailio rašto pradininko. Visos "skaitomo" grindinio medžiagos - akmuo, užtikrinantis ilgaamžiškumą. Šalimais galbūt galėtų būti lentelė su visa būtina informacija apie P. Daunį ir akliems, ir matantiems." 

Rugsėjo 11 d. posėdžiu konkurso vertinimo komisija savo darbo dar nebaigė - žengtas labai svarbus, bet ne galutinis žingsnis. Todėl nuspręsta, kad komisija dirbs iki paminklo sukūrimo ir pastatymo dienos. Pirmiausia pačiam konkurso nugalėtojui buvo rekomenduota savo darbą patobulinti, detalizuoti darbų sąmatą, kitus su paminklo pastatymu, aplinkos sutvarkymu susijusius dalykus. Antra, tebelieka aktualus lėšų, reikalingų paminklui sukurti ir pastatyti, klausimas, nors ir čia yra gerų naujienų. Paramą ir palaikymą pažadėjo komisijos darbe dalyvavusi Kauno vicemerė O. Leiputė ir R. Juknevičienės vadovaujama Krašto apsaugos ministerija. Abiem šioms institucijoms per artimiausias keletą savaičių bus pateikta patikslinta ir detalizuota paminklo sukūrimo ir pastatymo sąmata. Pati krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė, prieš kelias dienas apsilankiusi Kauno aklųjų bendruomenėje, P. Daunio paminklui paaukojo 500 litų. Ši R. Juknevičienės auka padėjo specialioje paminklui kurti skirtoje sąskaitoje esančioms lėšoms "perkopti" septynių tūkstančių litų sumą. Rugsėjo viduryje, kai buvo rašomos šios eilutės, iš viso P. Daunio paminklui buvo surinkta septyni su puse tūkstančio litų. 

Ateinantys metai - aklųjų švietimo metai. Sukanka 85-eri metai, kai (1928) pradėjo veikti Kauno aklųjų institutas - pirmoji neregių ugdymo įstaiga Lietuvoje. Būtent čia, šiame institute, žengti pirmieji žingsniai į visas viršukalnes, į kurias neregiai per tuos dešimtmečius įkopė, būtina paminėti ir naujausias esamas, ir būsimas skaitmenines technologijas, kurių tuomet niekas dar neįsivaizdavo net drąsiausiose svajonėse. Tačiau institutas pažadino pačią svajonę - gražesnio, prasmingesnio gyvenimo supratimą. 

Simboliška ir visiškai realu, kad tais metais bus atidengtas paminklas Lietuvos šviesuoliui, neregių švietimo pradininkui, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojui - Pranui Dauniui. 

 

P. S. Konkursui pateiktų projektų paroda iš Kauno persikėlė į Vilnių. Iki spalio 15 d. paminklo maketai eksponuojami Lietuvos aklųjų bibliotekos muziejuje. Nors nugalėtojas jau paskelbtas, Katalikiškasis Prano Daunio fondas kviečia susipažinti su visų autorių darbais. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]