SPORTAS

Emilija DERŠKUTĖ

KAUTYNĖS PRIE ŠACHMATŲ LENTŲ

Šiemet Lietuvos aklieji ir silpnaregiai šachmatininkai mini savo veiklos šešiasdešimtmetį. Šia proga į Vilnių suvažiavo neregiai šachmatininkai iš įvairiausių pasaulio šalių. Liepos 2-9 d. Vilniuje viešbutyje "Park Inn" įvyko tarptautinis šachmatų festivalis turnyras. Šiais metais į Lietuvos aklųjų šachmatų šventę iš viso susirinko 37 sportininkai: 5 ispanai, 9 turkai, 4 ukrainiečiai, 1 latvis, taip pat 17 pajėgiausių Lietuvos aklųjų šachmatininkų bei du kurtieji. 

Viena iš pirmųjų 

Prieš šešiasdešimt metų (1952) Lietuvos aklųjų ir silpnaregių šachmatininkų komanda pirmą kartą dalyvavo oficialiose šachmatų varžybose - Pabaltijo respublikų meno saviveiklos festivalyje. Ši data laikoma aklųjų ir silpnaregių šachmatų žaidimo pradžia Lietuvoje. Šias pirmąsias Lietuvos neregių kovas mena ilgametė šachmatininkė daugkartinė Lietuvos bei buvusios Tarybų Sąjungos prizininkė Irena Skėrutė. Kauno aklųjų mokykloje pradėjo mokytis 1954 metais. Nuo pat pirmų dienų mokykloje pradėjo žaisti šachmatais. Su pirmosiomis šachmatų abėcėlės raidėmis mergaitę supažindino brolis. Jis išmokė šachmatų figūrų ėjimų. Mokytojas Bronius Ibenskas pastebėjo talentingą mergaitę ir pakvietė rimčiau susipažinti su šachmatų pasauliu. Irena sutiko. Pirmą kartą I. Skėrutė tarptautinėse varžybose dalyvavo 1959 metais, vėliau - Pabaltijo respublikų meno saviveiklos festivalyje. Jie vyko kas dveji metai. Tik nuo 1961 metų šachmatai atskiriami nuo meno saviveiklos. Tais pačiais metais Maskvoje buvo surengtas Tarybų Sąjungos komandinis aklųjų šachmatų čempionatas. Jame dalyvavo ir Irena. "Pirmieji šachmatų čempionatai vyko nereguliariai. Derėtų pasakyti, jog tuomet šachmatų lygis buvo kitoks - silpnas. Teko girdėti įspūdžius iš pirmųjų neregių šachmatininkų tarptautinių varžybų. Man į atmintį įstrigo štai toks epizodas: lentoje liko tik priešininkų karaliai, o šachmatininkai nesiliovė kovoti dėl pergalės", - pasakojo sporto veteranė Irena Skėrutė. 

Kiekvienais metais neregių šachmatininkų pasiruošimas gerėjo. Tarp neregių šachmatininkų atsirado jaunų, gabių žaidėjų - tai Alfredas Lukauskas, Romas Donskis, Eugenijus Šalkauskis ir kiti. Vėliau šiuos žaidėjus pakeitė B. Ibensko auklėtiniai, tarp jų - ir Irena Skėrutė. Moterys ir vyrai žaisdavo atskirai. Tik komandinėse varžybose žaidėjų sudėtis buvo mišri. Iš pradžių komandoje būdavo dvi moterys, vėliau liko tik viena žaidėja. 

Irena dalyvavo įvairiausio lygio šachmatų batalijose. Ilgametėje žaidimo praktikoje sužaista šimtai, o gal ir tūkstančiai partijų. Tačiau atmintyje iki šiol liko 1982 metų TSRS neregių moterų šachmatų čempionatas. Lietuvos šachmatininkė I. Skėrutė žaidė labai gerai. Ji jau buvo bepatikinti savo sėkme ir ruošėsi čempionės laurams. Paskutinę partiją reikėjo žaisti su drauge iš Latvijos, su kuria tarptautinių varžybų metu nuolat gyveno tame pačiame kambaryje. Latvė už Ireną žaidė silpniau. Lietuvei reikėjo pergalės. Deja, latvė nugalėjo. Irena liko antroje vietoje. Silpnaregė džiaugėsi, jog griuvus "didžiajai tėvynei" seni draugiški žaidėjų ryšiai nenutrūko: "Kazachstane žaidė vokiečių kilmės šachmatininkė Irina Vulšard. Vėliau ištekėjo ir tapo Kondrašova. Jaunystėje mes su ja draugavome. Irina kurį laiką nežaidė, nes augino vaikus. Iširus Tarybų Sąjungai, 1993 metais Ispanijoje vyko komandinės šachmatų varžybos. Žaidėjų pristatymo metu Vokietijos komandoje išgirdau Kondrašovos pavardę. Labai susijaudinau. Negalėjau patikėti, kad tai ta pati Irina, o gal tai tik bendrapavardė? Nutariau išsiaiškinti. Pradėjau sukti ratus apie Vokietijos komandą. Gi žiū - Irina! Bematant puolėme viena kitai į glėbį. Pasirodo, ji repatrijavo į Vokietiją. Ten gerai įsikūrė. Už pensiją ten sugebėjo pasistatyti namą." 

Ilgametė žaidėjos patirtis I. Skėrutę išmokė nesikarščiuoti ir situaciją šachmatų lentoje vertinti blaiviai. Silpnaregė iki šiol prisimena Lenkiją. Ten vyko pasaulio neregių moterų šachmatų čempionatas. Lietuvė žaidė su ruse. Irena varžovei pasiūlė lygiąsias. Ši nesutiko. Tada Irena susikaupė, parimo prie lentos. Po ilgų apmąstymų žaidėja iš Lietuvos surado netikėtą sprendimą. Ji veltui paaukojo pėstininką. Varžovė nustebo. Atėjo eilė susimąstyti rusei. Ji ilgai galvojo, skaičiavo. Netikėdama purtė galvą. Jai vis tiek reikėjo pripažinti savo pralaimėjimą. 

Jubiliejus kovos sukūryje 

Kas penkeri metai, minėdama Lietuvos aklųjų šachmatų gimimo datą, Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF) rengia tarptautinius šio žaidimo festivalius turnyrus. Šiemet jubiliejinis festivalis turnyras įvyko liepos 2-9 dienomis Vilniuje, viešbutyje "Park Inn". LASF prezidentas Linas Balsys pasakojo: "Prezidentu esu neilgai. Apie šachmatų festivalio tradicijas nežinojau. Laimei, šachmatininkai man papasakojo apie susiklosčiusias tradicijas. Todėl šiems metams rašydami finansavimo paraiškas į darbo planus įtraukėme šį tarptautinį turnyrą. Aišku, atskirai jam lėšų negavome. Iš bendrai gautos sumos lėšas skyrėme ir šiam turnyrui. Iš pradžių galvojome festivalį rengti Trakuose. Deja, pinigų neužteko. Tad reikėjo rinktis Vilnių, nes čia viešbučiai pigesni. Taip sutaupėme lėšų." 

LASF vykdomajame komitete buvo patvirtinti tarptautinio šachmatų festivalio nuostatai. Jie kartu su kvietimais išversti į anglų kalbą, išsiųsti įvairių šalių aklųjų sportu besirūpinančioms organizacijoms. Taip pat informacija atspausdinama Tarptautinėje brailio šachmatų federacijos (IBCA) kalendoriuje. Festivalio rengėjai iš užsienio atvykstančių sportininkų skaičiaus neribojo. Šie sportininkai už maitinimą ir viešbutį mokėjo patys. Buvo apribotas tik Lietuvos sportininkų skaičius. Nuspręsta kviesti visus šachmatininkus, žaidusius finale, - tiek vyrus, tiek moteris. Dar kiekvienas LASF klubas turėjo teisę deleguoti po vieną klubo šachmatininką. Festivalyje turnyre pirmą kartą svečių teisėmis dalyvavo du kurtieji šachmatininkai. 

Šiame turnyre žaidėjų laukė staigmena. Iki šiol Lietuvos čempionatuose neregiai šachmatininkai žaidė prie vienos lentos. O pasaulio šachmatininkų batalijose žaidžiama prie dviejų šachmatų lentų. Viena oficiali, kita - ne. Kiekvienas šachmatininkas į varžybas gali atsinešti savo šachmatų lentą. Ją padeda šalia oficialios varžybų šachmatų lentos. Joje kartoja oficialioje lentoje daromus ėjimus. Kol priešininkas galvoja, kitas šachmatininkas neoficialioje lentoje gali apsvarstyti tolimesnę varžybų eigą. Varžybų reglamentas toks - kiekvienas varžovas galėjo žaisti 1 val. 30 min. ir už kiekvieną padarytą ėjimą laikrodis automatiškai pridėdavo po 30 sekundžių. Šachmatininkai per dieną turėjo sužaisti po vieną partiją, tik vieną dieną - dvi. 

Festivalyje turnyre žaidė stiprūs šachmatininkai. Stipriausi - Ukrainos šachmatų lentos meistrai. Jie lyderiauja ir pasaulyje. Deja, ne visi pateisino lūkesčius. Turnyrinė šachmatininkų vieta paaiškėjo tik paskutiniuose turuose. Čia mūsų sportininkams nepasisekė. Daug kas pablogino savo padėtį. Deja, prizinių vietų lietuviai nelaimėjo, bet meistriškumo mokykla jiems buvo tikrai gera. Šauniai pasirodė mūsų moterys. Mūsų šalies šachmatininkė Violeta Benkunskienė iš moterų buvo pirma. Ji bendroje turnyrinėje lentelėje iškovojo 17 vietą. Aukščiausią vietą vyrų kovose iškovojo Anatolijus Novikovas - jis užėmė 8 vietą. Iš karto po jo - Anatolijus Kuvšinovas. Gintaras Grybas liko dvyliktas, o Gediminas Rutkauskas - tryliktas. Kitiems šachmatininkams klostėsi prasčiau. 

Turnyro nugalėtoju tapo Ukrainos šachmatininkas Sergejus Vasinas. Antrą vietą iškovojo taip pat ukrainietis Sergejus Grigorčiukas. Trečias liko tos pačios šalies sportininkas Viktoras Konevas. 

Turnyro nugalėtojų laukė ne tik medaliai, bet ir piniginis prizinis fondas: už pirmąją vietą - 200 eurų, už antrąją ir trečiąją - 150 ir 100 eurų. Geriausią rezultatą parodžiusiai moteriai atiteko 50 eurų premija.