LASS CENTRO TARYBOJE

2012 m. birželio 27 d. Kaune, VšĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centre, įvyko LASS centro tarybos posėdis. Jame dalyvavo vienuolika iš keturiolikos LASS centro tarybos narių. 

Išanalizavus UAB "Regplasta" finansinę padėtį bei atkreipus dėmesį į auditorės išvadas, jog, nesiimant veiklos gerinimo priemonių, įmonei po poros metų gali grėsti bankrotas, LASS centro taryba 2012 m. balandžio 18 d. Vilniuje vykusiame posėdyje nusprendė ieškoti UAB "Regplasta" naujo direktoriaus. Dabartinei direktorei Danutei Zapolskienei darbo vieta įmonėje išsaugoma. Per personalo atrankos firmą buvo ieškoma tinkamų kandidatų įmonės vadovo vietai užimti. Atrinkti du kandidatai, kurie LASS centro tarybos posėdyje papasakojo apie save, pateikė veiklos gaires, pagal kurias planuotų įmonės veiklą, atsakė į tarybos narių klausimus. LASS centro tarybos nariai vienbalsiai UAB "Regplasta" direktoriumi paskyrė Mindaugą Nevardauską. Mindaugas Nevardauskas yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur įgijo statybos magistro laipsnį. Per savo darbinę karjerą yra dirbęs ir vadovavęs tiek užsienio (Rusijos, Ukrainos, Latvijos), tiek Lietuvos įmonėms. UAB "Regplasta" direktoriumi Mindaugas Nevardauskas pradės dirbti nuo 2012 m. rugpjūčio 6 dienos. 

Posėdyje aptarti 2012 m. I ketvirčio LASS įmonių ir įstaigų ūkinės-finansinės veiklos rezultatai. LASS gamybos įmonės 2012 m. I ketvirtį gavo 3,37 mln. Lt (praėjusių metų tą patį laikotarpį - 2,43 mln. Lt) pajamų. Iš šios sumos už pagamintą ir parduotą produkciją gauta 3,14 mln. Lt (2011 m. I ketv. - 2,21 mln. Lt). 2012 m. I ketvirtį dvi LASS gamybos įmonės dirbo pelningai (VšĮ "Aksida" - 2,6 tūkst. Lt, UAB "Liregus" - 1,8 tūkst. Lt), o kitos dvi patyrė nuostolį (UAB "Regplasta" - 37 tūkst. Lt, UAB "Regseda" - 16 tūkst. Lt). Todėl bendras visų įmonių veiklos rezultatas - 48 tūkst. Lt nuostolis. Lyginant su analogišku 2011 m. laikotarpiu, šis rodiklis sumažėjo net 7,4 karto. 

2012 m. I ketvirtį LASS įstaigų bendras ūkinės-finansinės veiklos rezultatas - 542,6 tūkst. Lt nuostolis. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, šis rodiklis padidėjo 6,7 proc. arba 34,2 tūkst. Lt. Aptariamu laikotarpiu teigiamų veiklos rezultatų pasiekė 5 įstaigos (VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras - 29,7 tūkst. Lt, VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras - 20,3 tūkst. Lt, VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centras - 19,4 tūkst. Lt, VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras - 13,1 tūkst. Lt, VšĮ "Brailio spauda" - 1,7 tūkst. Lt), o kitos 6 įstaigos patyrė nuostolį. 

LASS Turto ir ūkio reikalų komisijos siūlymu, patvirtintos atnaujintos LASS įmonių ir įstaigų ataskaitų formos. Taip pat posėdyje pritarta UAB "Regseda" finansinės paramos prašymui dėl pastato šildymo sistemos remonto. UAB "Regseda" šių metų žiemą dėl sistemos susidėvėjimo patyrė dvi šildymo sistemos avarijas, todėl patalpoms reikalingas remontas, norint išsaugoti dar veikiančią šildymo sistemos dalį, siekiant pailginti jos veikimo laiką, mažinant šildymo išlaidas. 

LASS centro taryba pritarė rekomendacijai dėl Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės Rasos Januševičienės tolimesnio vadovavimo bibliotekai teikimo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai. 

Posėdyje apsvarstytos gautos paraiškos LASS respublikiniam fondui. Pritarta VšĮ "Brailio spauda" paraiškoms dėl informacinių leidinių leidybos bei brailio popieriaus įsigijimo, Lietuvos aklųjų bibliotekos paraiškai dėl neregių literatų kūrybos konkurso laureato knygos leidybos ir bendrų renginių su VšĮ LASS respublikiniu centru organizavimo, minint Tarptautinę baltosios lazdelės dieną bei lietuviškos garsinės knygos 50-metį, Panevėžio aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrijos "Žvilgsnis" paraiškai dėl regėjimo negalią turinčių vaikų stovyklos, Lietuvos aklųjų sporto federacijos paraiškai dėl jaunimo rinktinės dalyvavimo Europos neįgalaus jaunimo žaidynėse, LASS Molėtų rajono filialo paraiškai dėl teatro festivalio organizavimo bei Osvaldo Bareikio dalyvavimui tarptautinėje neregių ir silpnaregių stovykloje Vokietijoje. LASS centro taryba nepritarė VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro paraiškai dėl garsinių šviesoforų Panevėžio ir Utenos regionuose pritaikymo, buvo motyvuojama, kad ši paraiška turėtų būti teikiama regioniniam fondui arba savivaldybėms.