KONKURSAS

Alvydas VALENTA

REZULTATAI, KŪRINIAI


Gegužės 9 d. aptarti LASS neregių literatų konkurso rezultatai. Susirinkusi komisija paskelbė nugalėtoją. 

Šiais metais konkurse dalyvavo net septyni regėjimo negalią turintys literatai. Tai didžiausias dalyvių skaičius nuo šių konkursų pradžios. 4 literatai pateikė prozos kūrinius, 3 - poezijos rinkinius. Vienas išskirtinių konkurso bruožų, kad daugelio dalyvių kūriniuose - nueitas gyvenimo kelias, tame kelyje sukaupta gyvenimo patirtis, tautos istorinė atmintis. Tai komisijos narius vertė būti itin dėmesingus. Komisijos darbe dalyvavo dvi ekspertės - rašytoja Gintarė Adomaitytė ir literatūros kritikė Rašytojų sąjungos leidyklos redaktorė Janina Riškutė. Daugiausia beveik visų komisijos narių dėmesio sulaukė trijų autorių - Rožės Poškienės, Broniaus Kondrato ir Vinco Baublio kūriniai. Po neilgų diskusijų beveik vienbalsiai pripažinta, kad nugalėtoja labiausiai verta tapti R. Poškienė. Ji konkursui pateikė prozos knygą "Tėviškės baladės". 

Komisijos posėdyje nutarta paskelbti Rožę Poškienę 2012 metų Lietuvos neregių literatų konkurso nugalėtoja. Taip pat rekomenduota kaip pakankamai gerą ir brandų įgarsinti Broniaus Kondrato poezijos rinkinį "Takais nutolusių dienų". 

R. Poškienė - naujas vardas neregių literatų padangėje, todėl pateikiama keletas jos gyvenimo ir kūrybinės veiklos štrichų. R. Poškienė gimė 1929 m. dabartinės Rietavo savivaldybės Margalių kaime. Baigusi Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Edukologijos universitetas) dirbo mokytoja. Šiuo metu gyvena Klaipėdoje, yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. Yra išleidusi keturiolika knygų, iš jų - septynias vaikams. Apdovanota įvairiais padėkos raštais, laureatės diplomais. Tarp jų yra ir Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko padėka. "Tėviškės baladės" gimė iš nostalgijos sunaikintai tėviškei. Čia ievos, klevai, kūdra, akmenys gyvena kaip ir žmonės - liūdi, džiaugiasi, jaučiasi laimingi ar kupini sielvarto. Jie ne tik mato sodyboje vykstantį gyvenimą, bet ir patys jame dalyvauja. Autorė kalbasi su vaikystės akmenimis, kurių jau nebėra, su ieva, iš kurios likusios tik sutrešusio kelmo liekanos. Seka "baladę" apie duonos kelionę į namus. Pasakojime - daug žemaitiško autentiškumo, etnografiškumo, gausu liaudies papročių, vaizdingų posakių, dainų, oro spėjimų. 

Vertinimo komisija taip pat rekomendavo ieškoti galimybių paskelbti ir kitų autorių kūrybą. Dėmesio nusipelnė Algimanto Vileikio prozos knyga "Saulės link", tačiau pats autorius turėtų prie šios knygos dar padirbėti - atrinkti tai, kas autentiška (turi istorinį pagrindą), ir tai, kas yra žurnalistikos sritis, pavyzdžiui, artimųjų kapų lankymas per Vėlines. Ypač įtaigūs yra autoriaus vaikystės prisiminimai apie tarpukario Šiaulių gyvenimą. Nemažai diskutuota apie V. Baublio romaną "Kelias atgal". Tai didelės apimties epinis pasakojimas apie sovietų valdžios trėmimus, grįžimą į gimtinę, kolchozus pergyvenusios šeimos istorija ir tragedija. Kūrinys galėtų būti įdomus dėl savo autentiškumo, etnografiškumo, deja, autorius nesusitvarkė su turima medžiaga, pasakojimas paskęsta tarp detalių, smulkmenų, ištęstų buities aprašymų ir paties autoriaus komentarų. Rankraštį reikia "negailestingai" trumpinti, braukyti - jeigu autorius tam ryšis, galime manyti, kad turėsime įdomų etnografišką ir įtaigų kūrinį apie vienos šeimos gyvenimą ir likimą sovietiniame Dzūkijos kaime. 

Ekspertės G. Adomaitytė ir J. Riškutė apie kiekvieno konkurse dalyvavusio autoriaus kūrybą pateikė recenzijas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]