SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

Alvydas VALENTA

APMATAI GALIMAM SCENARIJUI


SuvažiavimasLASS ataskaitiniai suvažiavimai pamažu tampa tokiu įprastu dalyku, kad net rašyti darosi nejauku: įvyko, perskaitė, balsavo, patvirtino... Šis, LASS XXIII suvažiavimas, sušauktas gegužės 31 dieną, vyko pagal anksčiau aprašytą scenarijų. Delegatai - aišku, ir šių eilučių autorius - klausė, balsavo ir tvirtino ataskaitas. Ar galėjo būti, tiksliau, ar gali būti kitaip, apie tai šiek tiek vėliau. Tik labai suklysite manydami, kad kalčiausia dėl tokio suvažiavimų "scenarijaus" dabartinė organizacijos valdžia - leisiu sau teigti, kad taip nėra. Valdžia keisis, o klausimas, kaip ataskaitinį suvažiavimą paversti darbiniu organizacijos forumu, liks. 

Objektyviai žiūrint, kasmetiniai suvažiavimai - ne LASS susigalvojimas, o Asociacijų įstatymo reikalavimas. Mažesnėms nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms minimalią ar labai nedidelę veiklą, tokie priverstiniai susiėjimai gal ir pageidautini, naudingi ir reikalingi, bet didelėms, tokioms kaip LASS, drįsčiau manyti, tai tik papildomas svarstis prie kojų metų viduryje. Kada veikla jau įsibėgėjusi ir kada reikia dirbti, nori nenori tenka visus darbus kuriam laikui atidėti į šalį ir sėsti prie ataskaitų, lentelių ar kitų organizacinių suvažiavimo reikalų. Metiniai suvažiavimai paprastai rengiami einamųjų metų viduryje ar antroje pusėje, o atsiskaitoma už praėjusius metus, taigi kai kurie duomenys būna senstelėję, situacijos per pusmetį pasikeitusios. Be abejo, dar yra organizacijos skaidrumas, jos finansų, vadovų veiklos kontrolė, galimybė diskutuoti ir kritikuoti! Tai svarbūs argumentai ir nesiskaityti su jais negalima, bet turbūt gyvybinga organizacija gali rasti priemonių, kaip šiuos dalykus įgyvendinti ir kitais būdais, o "miruoliui" net ir kasmet rengiamas suvažiavimas kažin ar bepadės. Bet kol kas įstatymas yra toks, koks yra ir jo reikalavimų turime laikytis! Galvosūkis - kaip įstatymo "raidę" pripildyti turinio? 

 

Ataskaitos 

Kiekvieno suvažiavimo neatskiriamos palydovės yra ataskaitos. LASS XXIII suvažiavimui buvo parengtos dvi ataskaitos - veiklos ir ūkinė-finansinė. Ataskaitos išsamios, atskirai aptarta LASS vykdoma žmonių su negalia socialinės integracijos programa, atskirai - LASS veiklos krypčių įgyvendinimas, išanalizuotas ir aptartas organizacijos teikiamų paslaugų spektras. Finansinėje ataskaitoje - gautos iš valstybės lėšos, ūkinės veiklos rodikliai. Prie ataskaitų pridėta LASS turimo ir naudojamo turto lentelė. Skaitant bet kurį skyrių ar skyrelį - daug faktų, skaičių. Kai kada ima krebždėti abejonė, kad tų faktų, ypač smulkesnių, galėtų būti ir mažiau. Štai kad ir kalbant apie fizinės aplinkos prieinamumą: vienoje savivaldybėje atspausdinti padidintu šriftu autobusų tvarkaraščiai, kita savivaldybė skyrė lėšų rajono filialo patalpoms suremontuoti, dar kitur - silpnaregiams geltona spalva paženklinti laiptai. Be abejo, kiekvienam net menkiausiam darbui padaryti ar rezultatui pasiekti reikalingos pastangos, laikas, ne vienas ir gal net ne dešimt vizitų pas atitinkamos srities valdininkus, bet kai visa tai minima respublikinio valdymo organo - LASS centro tarybos - ataskaitoje, ar pernelyg nesusismulkinama? Šioje ataskaitoje - tai ne tik šių eilučių autoriaus nuomonė - daugiau turėtų būti kalbama apie tai, ką nuveikė pati LASS centro taryba, jos samdomas aparatas (dabar - LASS respublikinis centras), o ne atskiri padaliniai. Kai kada tai atskirti gana nelengva, bet bandyti reikėtų. 

Galimiems oponentams, mėgstantiems pernelyg ilgas ir išsamias ataskaitas, turėčiau dar vieną retorinio pobūdžio pastebėjimą ir kartu klausimą. Per kadenciją vyksta trys ataskaitiniai ir vienas rinkiminis suvažiavimas - visiems jiems reikia rašyti išsamias ataskaitas, rinkti duomenis ir kasmet kažkas turi tai daryti, nes dar niekas negirdėjo, kad kokia nors ataskaita pasirašytų pati savaime. Tai kada dirbti? 

 

Vyksmas 

XXIII suvažiavime patvirtintos LASS centro tarybos veiklos bei ūkinė-finansinė praėjusių metų ataskaitos. Taip pat išklausyta ir, priešingai nei pernai, patvirtinta LASS revizijos komisijos ataskaita. LASS centro tarybai ir šįsyk kritikos joje nepagailėta, tačiau tai jau buvo ataskaita, su kuria galima sutikti arba nesutikti, bet savo dvasia ji neprasilenkia su realybe. Suvažiavimo pradžioje LASS pirmininkas Sigitas Armonas perskaitė pranešimą, kuriame apžvelgė artimiausių organizacijos metų veiklos viziją. Ją trumpai būtų galima apibūdinti taip: svarbiausi laukiantys sprendimo uždaviniai - socialinės bei profesinės reabilitacijos sistemos akliesiems sukūrimas, naujų informacinių technologijų keliami iššūkiai ir reikalavimai (kokybiškas lietuvių kalbos sintezatorius). Keičiasi organizacijos demografinė sudėtis - vis mažiau joje visiškai nematančių žmonių, vis daugiau silpnaregių. Pati savaime ši tendencija be išlygų sveikintina, nes rodo medicinos pažangą, bet organizacija, planuodama savo veiklą, numatydama tikslus ir būdus jiems įgyvendinti, į šį dalyką turi atkreipti dėmesį. Vis daugiau regėjimo negalią turinčių žmonių integruojasi į visuomenę, joje mokosi, susiranda darbą, leidžia laisvalaikį - LASS šiems žmonėms, kaip ir dirbantiems jos sistemoje, irgi turi ateiti į pagalbą. Kitaip nei prieš dvidešimt ar penkiolika metų atrodo LASS finansavimo reikalai. Tada beveik visą reikalingą finansinę paramą organizacija gaudavo iš valstybės. Dabar valstybė irgi skiria finansavimą svarbiausioms socialinės integracijos programoms vykdyti, tačiau ši parama nuolat mažėja. Būtina rasti kitų finansavimo šaltinių - LASS struktūriniai padaliniai, LASS respublikinis centras jau pradėjo arba pradeda vykdyti įvairius ES finansuojamus projektus. Ateityje ši veikla turėtų tapti dar aktyvesnė. 

LASS respublikinio centro vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė aptarė Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvenciją ir tai, kaip ją sekasi įgyvendinti Lietuvoje: "Konvencija yra rimtas ir svarbus dokumentas, tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad ja pamojavus visos problemos tuojau bus išspręstos. JT neįgaliųjų konvenciją įgyvendina daugelis valstybių, kiekviena - atsižvelgdama į savo ekonomines galimybes, demokratijos, pilietinių teisių supratimo lygį." 

LASS XXIII suvažiavimas paties prašymu iš revizijos komisijos narių atleido Aurimą Papečkį. Į jo vietą išrinktas ankstesnėje revizijos komisijoje aktyviai darbavęsis Juozas Valentukevičius. Delegatai atkreipė LASS vadovų dėmesį į Šventojoje esančių poilsio namų "Spindulys" likimą. Namams reikia gero kapitalinio remonto, didelių investicijų. Daugelio delegatų nuomone, šį klausimą artimiausiu metu reikia spręsti iš esmės: t. y. apsispręsti, ką su šiais namais ketiname daryti. LASS pirmininko pavaduotoja R. Balčikonienė pasveikino, o suvažiavimas pagerbė du žmones: LASS pirmininką S. Armoną ir LASS Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro darbuotoją Birutę Surgautienę. Abu jie šiais metais mini gražias darbo sukaktis: S. Armonas - dvidešimties metų darbo LASS centro taryboje, o B. Surgautienė - keturiasdešimties metų mūsų organizacijoje. Tuo LASS XXIII suvažiavimas ir baigėsi. 

 

Kitaip? 

O dabar pabandykime atsakyti į rašinio pradžioje keltą klausimą - ar gali būti kitaip? Jeigu gali, tada kaip? Nuobodžiausia kiekvieno ataskaitinio suvažiavimo dalis - ataskaitos, jų skaitymas ir tvirtinimas. LASS ataskaitos ištisai, nuo pradžios iki pabaigos, suvažiavimuose jau neskaitomos, ir tai, mano galva, teisinga. Turintis bent kruopelę atsakomybės jausmo delegatas ataskaitas turi perskaityti prieš suvažiavimą. Revizijos komisijos ataskaita - kitas reikalas, ją suvažiavime būtina perskaityti, nes delegatai nebūna su ja iš anksto susipažinę. Vis dėlto net skaitomi sutrumpinti ataskaitų variantai ir jų tvirtinimas užima kokius du trečdalius suvažiavimo laiko. Kitas trečdalis - įvairios kalbos, klausimai, nuomonės... Kalbos, tokios kaip LASS pirmininko ar atsakingų LASS respublikinio centro darbuotojų, reikalingos, bet reikalingos ir diskusijos - ilgesnės, įvairesnės. O jų ataskaitiniuose suvažiavimuose beveik nebūna, nes tiesiog nelieka laiko. Taigi iki pietų dirbus (ataskaitiniai suvažiavimai paprastai tiek ir trunka) po pietų bent valandą reikėtų palikti diskusijoms. Kad tas laikas būtų tinkamai išnaudotas ir diskusijos nevirstų palaida bala, galima būtų norimus diskutuoti klausimus pirmiausia aptarti savo regionuose ir tik tada, gavus kitų tame regione išrinktų delegatų sutikimą, kelti suvažiavime. Galbūt vieną ar dvi temas būsimoms diskusijoms paskutiniame posėdyje prieš suvaži0avimą galėtų "pamėtėti" ir LASS centro taryba. O gal suvažiavimo delegatai, susirinkę į metinį juos išrinkusios organizacijos forumą, turėtų priimti bent vieną tai organizacijai reikšmingą sprendimą? Tokiu būdu į košę, kurią pagal Asociacijų įstatymą kasmet turime virti, būtų įberta žiupsnis "prieskonių", o jie nė vienam save gerbiančiam kulinarui niekada nepakenkia. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]