SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Rasa JANUŠEVIČIENĖ

ĮVYKO TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA

Šiemet lietuviškai garsinei knygai sukanka 50 metų. Ta proga Lietuvos aklųjų ir silpnaregių žmonių bendruomenėje 2012-ieji metai paskelbti Garsinės knygos metais, o Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) gražiai garsinės knygos sukakčiai paminėti šiais metais skiria daug pastangų ir dėmesio. Šiai progai skirta ir 2012 m. balandžio 19-20 dienomis LAB įvykusi tarptautinė konferencija "XXI a. skaitmeninė garsinė knyga: leidyba, sklaida, skaitytojas". 

Nuo pat balandžio 19 d. ryto bibliotekoje šurmuliavo besirenkantys konferencijos dalyviai ir svečiai. Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, pasiklausyti pranešimų rinkosi aklųjų įstaigų vadovai ir darbuotojai, šalies mokslinių, akademinių ir viešųjų bibliotekų atstovai, bibliotekininkystės specialistai ir studentai. 

Konferencija prasidėjo sveikinimo žodžiais, kuriuos tarė garbūs svečiai: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Edvardas Žakaris, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius profesorius Renaldas Gudauskas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius docentas Rimvydas Laužikas. Labai smagu, kad visi kviestieji tarti sveikinimo žodžių rado savo darbotvarkėse laiko apsilankyti LAB ir netgi išklausyti keletą pranešimų. 

Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos ir šešių užsienio šalių mokslininkai bei specialistai. Sulaukėme svečių iš Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, dalyvavo Rusijos Sankt Peterburgo ir Novosibirsko srities aklųjų bibliotekų atsakingi darbuotojai. Iš viso konferencijoje perskaityta 19 pranešimų, kurių temos buvo labai įvairios - nuo skaitmeninių bibliotekų iki daugiaformačių leidinių vaikams. Šešis pranešimus perskaitė Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai. 

Įžanginiame pranešime buvo atskleistas garsinės informacijos poreikis. Jis buvo akivaizdus gerokai iki garsinių knygų leidybos pradžios: jau prieškariu Kauno aklųjų institute vyko garsiniai skaitymai. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo prie aklųjų įmonių veikusiose bibliotekose taip pat imta organizuoti garsinio skaitymo būrelius, po to - knygų skaitymą per vietinį radiją. 1962 m. šalyje organizavus garsinių knygų leidybą, didėjo bibliotekų fondai, gausėjo skaitytojų. Garsinių knygų sklaida visos Lietuvos sutrikusios regos žmonėms tapo ypač koordinuota 1966 m. įvykus aklųjų bibliotekų centralizacijai. Dabar Lietuvos aklųjų biblioteka kasmet išleidžia per 200 pavadinimų naujų garsinių knygų, skaitmenina senuosiuose formatuose įrašytus garsinius leidinius, o šių metų pabaigoje ruošiasi pereiti prie virtualios paslaugos teikimo - LAB sutrikusios regos ir kiti dėl negalios negalintys skaityti reginčiųjų raštu skaitytojai galės atsisiųsti garsines knygas internetu. Bibliotekos 2012 m. pradžioje atliktas sutrikusios regos skaitytojų nuomonių tyrimas atskleidė, kad LAB skaitytojai laukia naujų garsinių knygų, didžiuojasi, kad gali būti apsiskaičiusiais visuomenės nariais ir pakankamai gerai vertina LAB leidžiamų garsinių leidinių kokybę. 

Jungtinės Karalystės Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros padalinio vadovas, vyriausiasis brailio rašto specialistas Pitas Osbornas savo pranešime pristatė DAISY konsorciumo veiklą. Šis pranešimas aktualus Lietuvos aklųjų bibliotekai ir jos skaitytojams, kadangi LAB 2011 metais pradėjo leisti DAISY formato leidinius, pasirinkusi sudėtingą vadinamą "pilnąjį" DAISY formatą, tai yra garso ir teksto bylų sąsają. Pito skaitomas pranešimas sudomino klausytojus, nes pranešėjas naudojosi brailio eilute - mažai mūsų šalyje naudojama ir ypač plačiajai visuomenei nematyta priemone. 

Galime pasidžiaugti ir tuo, kad prie LAB organizuotos konferencijos mielai prisijungė Vilniaus universiteto mokslininkai. Charizmatiškas docentas daktaras Rimvydas Laužikas pristatė pranešimą "3 d skaitmeninės technologijos ir taktilinių objektų leidybos galimybės", kuriuo sudomino Lietuvos ir užsienio specialistus, siekiančius priartinti nematantiems žmonėms architektūros, paveldo, meno ir kitus objektus. Naudojant 3 d technologiją galima sukurti ir labai mažų (pvz., gintaro inkliuzai), ir labai didelių gabaritų (bažnyčia ar piliakalnis) objektų liečiamuosius maketus, juos padidinti ar sumažinti iki norimo mastelio. Dr. Zinaida Manžuch kalbėjo apie skaitmeninių bibliotekų regos negalią turintiems vartotojams plėtros tendencijas ir perspektyvas. 

Konferencijoje perskaityta ir keletas istorinių pranešimų, atskleidžiančių garsinės knygos kelią Lietuvoje ir kitose šalyse. LAB direktorės pavaduotojas Juozas Valentukevičius kalbėjo apie lietuviškosios garsinės knygos formatų kaitą, anksčiau veikusias garsinių knygų leidybos įstaigas ir, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, specialiųjų formatų leidinių leidybos perdavimą Lietuvos aklųjų bibliotekai. Latvijos aklųjų biblioteka, šiemet mininti įkūrimo 50-metį, visą laiką veikė kaip valstybinė biblioteka. Latvijos aklųjų bibliotekos direktorės pavaduotojas techniniams klausimams Aivars Lacis pristatė garsinių knygų leidybos ir sklaidos situaciją savo šalyje. Aivarso nuomone, garsinių knygų ateities formatas Latvijoje - vadinami "flash" atmintukai (USB jungtys). 

Labai didelio susidomėjimo sulaukė Švedijos garsinių ir brailio raštu knygų bibliotekos metodininkės dr. Annos Gustafsson Chen pranešimas "Garsinių knygų sklaida per viešąsias bibliotekas ir mokyklas: Švedijos modelis", privertęs daugelį LAB darbuotojų su gražiu profesiniu pavydu atsidusti dėl didelės, ekonomiškai tvirtos ir gerą socialinę politiką išvysčiusios šalies aklųjų bibliotekos galimybių. Skandinavijos šalyse kaip skaitymo negalia oficialiai pripažįstama disleksija - žmogaus patiriamas apsunkintas skaitymas, kai sunku suvokti sudėtingą tekstą, sakinio prasmę, žmogus negali perskaityti tam tikrų žodžių ir pan. Švedijos modelio pristatymas privertė ir Lietuvos aklųjų biblioteką susimąstyti apie bendradarbiavimo su Lietuvos mokyklų, kuriose integruotai mokosi regos negalią turintys vaikai, bibliotekomis galimybę. 

Suomijos ir Estijos aklųjų bibliotekose skaitytojams aptarnauti, naujų skaitytojų paieškai aktyviai naudojamos naujosios technologijos, ypač didelė informacijos apie bibliotekų paslaugas ir produktus sklaida vyksta per bibliotekų Facebook ir Twitter puslapius, apie naujas knygas pasakojama ir interneto tinklaraščiuose. Suomijos Celijos aklųjų bibliotekos informacijos specialistė Johanna Kainulainen plačiai pristatė savo bibliotekos naudojamas internetines paslaugas. Estijos aklųjų bibliotekos prie Nacionalinės bibliotekos vedėja Marja Kivihall pristatė ne tik skaitytojų aptarnavimo, bet ir garsinių knygų leidybos ir kitų įsigijimo būdų aspektus. Estijos aklųjų biblioteka mielai dalijasi savo garsiniais leidiniais rusų kalba su kitų šalių aklųjų bibliotekomis. Šiais leidiniais gali naudotis taip pat ir Lietuvos aklųjų bibliotekos rusakalbiai ar rusų kalbą mokantys skaitytojai. 

Rusijos Sankt Peterburgo valstybinės aklųjų ir silpnaregių bibliotekos leidybos skyriaus vedėja Viktorija Michelson pristatė šios bibliotekos leidybinės veiklos organizavimą ir garsinių leidinių formatus. Rusijoje naudojamos specialios garsinių leidinių įrašymo laikmenos - vadinamos atminties kortos. Į jas įrašyti garsiniai leidiniai saugomi ir bibliotekos fonduose. Tokiose laikmenose įrašytiems garsiniams leidiniams skaityti reikalingi specialūs aparatai, kuriuos Viktorija taip pat pademonstravo savo pranešime. Būtent pranešime pristatomi formatai sukėlė didelį Lietuvos specialistų ir studentų susidomėjimą. 

Kadangi Lietuvoje jau pradėtos leisti DAISY formato knygos, konferencijoje buvo pristatytos jų skaitymo galimybės. UAB "Biomedika" atstovas Ugnius Balinskas pademonstravo šiuo metu egzistuojančias technines priemones, kuriomis gali būti skaitomi DAISY leidiniai. 

Turiningą pirmosios konferencijos dienos darbą baigė buvusi ilgametė LAB darbuotoja ir direktorė, išdirbusi bibliotekoje net 48 metus Jadvyga Kuolienė. Ji išsamiai apibendrino Lietuvos aklųjų bibliotekos veiklą ir šalies sutrikusios regos žmonių informacinį aprūpinimą per pastaruosius 50 metų. 

Antrąją konferencijos dieną didelio susidomėjimo sulaukė LAB direktorės pavaduotojos vadybai ir ryšiams su visuomene, Vilniaus universiteto doktorantės Lauros Juchnevič pranešimas "Virtuali aklųjų biblioteka". Laura pademonstravo baigiamos kurti elektroninių leidinių valdymo informacinės sistemos (ELVIS) funkcionalumus. Tokiu būdu ELVIS pristatytas tikslinėms bibliotekos grupėms ir visuomenei pirmą kartą. 

Su antruoju pranešimu į konferencijos tribūną išėjęs Pitas Osbornas šį kartą kalbėjo jau kaip garsinių knygų skaitytojas. Jis pademonstravo technines garsinių leidinių skaitymo priemones, kuriomis naudojasi pats, apibūdino jų savybes. 

Rusijos Novosibirsko specialiosios aklųjų bibliotekos direktorius Jurijus Lesnevskis pristatė kūrybinio bibliotekos bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis patirtį kuriant specialius liečiamuosius leidinius akliesiems vaikams. Lietuvos aklųjų biblioteka taip pat domisi taktilinių knygelių kūrimu, ne vieneri metai organizuoja jų kūrimo konkursus, todėl Novosibirsko bibliotekos patirtis ir leidiniai, besiskiriantys nuo LAB turimų, tikrai sudomino mūsų konferencijos dalyvius. 

LAB knygų leidybos skyriaus operatorius Arvydas Juchna pristatė DAISY formato knygų leidybą Lietuvos aklųjų bibliotekoje, aiškiai ir konkrečiai atskleidė LAB knygų leidybos DAISY formatu atranką, taip pat sprendimus naudoti teksto ir garso sąsają, aprašyti moksliniuose leidiniuose pasitaikančias iliustracijas, schemas, lenteles ir diagramas. 

Du LAB garsinių knygų skaitytojai, o kartu ir literatai Alvydas Valenta ir Vilija Dumbliauskienė konferencijos pabaigoje pateikė žaismingus eseistinius pranešimus "Kelionė į garsinės knygos pasaulį" ir "Girdėjimai". 

Konferencijos darbinei programai pasibaigus, dalyviai susistūmė kėdes į ratą ir gyvai aptarė rūpimus klausimus bei pasidalino nuomonėmis apie konferencijoje girdėtus pranešimus ir savo įspūdžiais. Bendra visų dalyvių nuomonė - konferencija pavyko, buvo turininga ir įdomi. Itin gerų atsiliepimų sulaukė konferencijos vertėjų darbas - sinchroninis vertimas. Nuoširdžių plojimų ir padėkos nusipelnė abi konferencijos dienas vertėjavę Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimų katedros studentai. 

Konferenciją pagyvino ir kultūrinė programa - LAB tiflotyros skyriaus parengtos parodos, bendra dalyvių vakaronė su "Versmės" ansambliečiais, ekskursijos po LAB ir Vilnių, kurias, kaip ir visą konferenciją, vedė LAB darbuotoja Justina Gagarina. 

Prie konferencijos sėkmės daug prisidėjo intensyvus ir koordinuotas organizacinio komiteto parengiamasis darbas ir visų LAB darbuotojų pastangos. 

Dėkojame konferencijos rėmėjams, dalyviams ir svečiams. Tačiau šia konferencija Garsinės knygos metų renginiai tik prasideda. Konferencija buvo skirta specialistų ir mokslininkų grupelei, o rudenį įvyks renginys bendruomenei, į kurį susitikti, pabendrauti, pasidalinti prisiminimais bus kviečiami garsinių knygų leidybą Lietuvoje organizavę ir vykdę žmonės, daug metų knygas akliesiems garsinę diktoriai ir ištikimiausi bei aktyviausi garsinių knygų skaitytojai.