GARSINEI KNYGAI - 50

Juozas VALENTUKEVIČIUS

UNIKALI PARODA


1962 metais, kai Lietuvoje buvo pradėtos leisti garsinės knygos, reikėjo pasirūpinti ir garso atkūrimo aparatūros reikalais - neregius ir silpnaregius aprūpinti magnetofonais. Tiesa, pirmuosius magnetofonus kai kurie Lietuvos aklieji įsigijo dar prieš knygų garsinimo pradžią. Iš pradžių juos pirkosi melomanai, labai domėjęsi muzika ir norėję turėti muzikinių įrašų. Tai kauniečiai Stanislovas Krasinskas, Juozapas Kairys, Valentinas Vytautas Toločka ir kiti. Pavyzdžiui, V. V.Toločka lietuvišką magnetofoną "Spalis" nusipirko 1959-aisiais, kiti - metais anksčiau. Magnetofonai tada buvo naudojami įsirašyti ir klausyti iš įvairių radijo laidų patikusią muziką, literatūros bei pažintines laidas. Pasiklausyti magnetofono įrašų susiburdavo draugai ir bičiuliai. Šis tų dienų unikalus reiškinys yra laikytinas garsinių leidinių leidybos užuomazga Lietuvoje. 

Jau pasirodžiusios pirmosios garsinės knygos buvo labai populiarios ir laukiamos skaitytojų. Tačiau tik nedaugelis neregių galėjo už savus pinigus įsigyti magnetofonus ir skaityti knygas. Lietuvos aklųjų draugija (LAD), garsinių leidinių iniciatorė, nusprendė padėti akliesiems ir silpnaregiams. 1964 m. balandžio mėnesį LAD centro valdybos prezidiumas skiria lėšų magnetofonams pirkti. I ir II grupių regėjimo invalidams buvo skiriamos pašalpos aparatūrai įsigyti, kompensuojama pusė grotuvo kainos. Vėliau pašalpos kompensuoti magnetofonų kainą buvo didinamos iki 75 ir net 80 procentų. Po gero dešimtmečio, kai organizacija finansiškai sustiprėjo, būdavo kompensuojama visa magnetofono vertė.  

Ekspozizijos fragmentas

Sparčiai gausėjant garsinių knygų, daugėjo ir skaitytojų, didėjo magnetofonų įvairovė. Paminėsime populiariausius: "Spalis", "Gintaras", "Aidas", turėję 19,05 cm/sek. greitį, o vėliau - "Daina", grojanti 9,53 ir 4,76 cm/sek. greičiu. Kai kas turėjo ir gana gremėzdišką "Dneprą" : greitis - 19,05 ir 9,53 cm/sek. Iš Rusijos aklųjų draugijos gaunamoms rusiškoms knygoms, įgarsintoms 4,76 cm/sek. greičiu, klausytis labai tiko magnetofonas "Astra 2", kurio greitis buvo 9,53 ir 4,76 cm/sek. Taip pat buvo naudojami "Majak", "Snežet" ir kitokie magnetofonai. Kai kas naudojosi ir trijų greičių (19,05, 9,53 ir 4,76) magnetofonais "Kometa". Devintajame dešimtmetyje labai populiarūs ir gana geros kokybės buvo lietuviški magnetofonai "Elfa". 

1984 metais, pradėjus garsinti literatūrą ir kompaktinėse kasetėse, pradėti naudoti kasetiniai magnetofonai. Populiariausi buvo "Protonas" ir "Legenda". Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus skirti lėšų iš valstybinių programų, kasetinių magnetofonų įvairovė padidėjo. Naudoti "Sanyo", "Nova", "Aiwa", "Panasonic", "Roadstar", "Grundig" ir kiti. Šio amžiaus pradžioje pradėjus leisti garsinius leidinius kompaktinėse plokštelėse (CD), pradėti naudoti kompaktinių diskų grotuvai, į delną telpantys mp3 grotuvai, o pastaraisiais metais - ir įvairios atminties kortelės.  

Beveik 45 metus garsinių knygų bei leidinių skaitymo aparatūra ir grotuvais rūpinosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Nuo 2007 m. pradžios regėjimo negalią turinčius žmones garsinių knygų grotuvais aprūpina valstybinė institucija - Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Pasitikdama garsinės knygos penkiasdešimties metų sukaktį, Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) parengė keletą parodų. Viena iš jų - ypač unikali. Šioje parodoje eksponuojami įvairūs aparatai iš Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus rinkinių puikiai iliustruoja garso įrašymo ir atkūrimo technikos raidą per 50 metų. Skaitytojai per tuos metus naudojo daugiau kaip 20 įvairiausių magnetofonų ir grotuvų. Maždaug tiek pavyzdžių jie gali apžiūrėti ir LAB parengtoje garso atkūrimo technikos parodoje. 

Pradėję planuoti parodą, kreipėmės į skaitytojus, nes muziejaus fonduose buvo saugomi tik keli aparatai. Prašėme Lietuvos aklųjų istorijos muziejui padovanoti jau nenaudojamų magnetofonų ir grotuvų. Džiugu, kad atsiliepė daug žmonių. Nuoširdžiai dėkojame S. Kavaliauskienei, J. Bartkui, A. Jakubėnui, A. Bubneliui, S. Bilevičiui, A. Elvikiui ir kitiems. Vilniečiai S. Plepys išsaugojo 1963 m. pirktą magnetofoną "Dnepr 2", o buvęs LASS pirmininkas O. Petrauskas papildė muziejaus kolekciją kasetiniu magnetofonu, skirtu Afrikos šalių akliesiems ir galinčiu veikti be elektros įtampos. Tačiau vis dar norime gauti pirmuosius lietuviškus magnetofonus "Spalis", "Gintaras" ir "Aidas", gamintus daugiau kaip prieš 40 metų. Tada būtų sukauptas visas garsinių knygų magnetofonų ir grotuvų rinkinys. Biblioteka laukia geradarių. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]