IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

FONDAS DAUNIO ATMINIMUI


1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo akivaizdi visuotinė euforija: daug žmonių norėjo ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais gerais darbais prisidėti prie šalies atgimimo. Persitvarkė tradicinės struktūros bei organizacijos, kūrėsi naujos bendruomenės, visuomeniniai sąjūdžiai, įvairūs fondai. Tačiau gyvenimas diktavo savo taisykles. Kai kurie naujieji dariniai nunyko, ir juos nedaug kas šiandien atmena. Kiti, priešingai, plėtė veiklą, tapo žinomi ir reikalingi. Be kai kurių organizacijų veiklos Lietuvoje kultūrinis ir socialinis gyvenimas tikrai būtų skurdesnis. 

Kas vyko neregių ir silpnaregių bendruomenėje? Apie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą čia nekalbėsime - tai atskira tema. Kalbėsime apie naujai susikūrusias organizacijas. Prieš penkiolika metų veikė daugiau kaip dešimt registruotų juridinių asmenų, dirbančių aklųjų labui. Nemažai jų sėkmingai veikia iki šiol. Bet bėgant metams buvo daug pokyčių: keitėsi įstatyminė bazė, reikalavimai, kai kurios organizacijos tiesiog sunyko. Šiame straipsnyje papasakosime apie vieną organizaciją - Katalikiškąjį Prano Daunio fondą, šiais metais švenčiantį veiklos dvidešimtmetį. 

Kokia buvo pradžia? 

1991 m. gegužės 14 d. Vilniaus universitete surengta mokslinė konferencija, skirta P. Daunio 90-mečiui. Joje po ilgų sovietmečio dešimtmečių užmaršties ir niekinimo buvo visiškai reabilituotas šis žmogus. Įvertintas jo indėlis Lietuvos istorijoje, neregių švietimo sistemoje ir organizuotos veiklos pradžioje. Tačiau grupė aktyvių LASS narių bei neregių bičiulių tuo neapsiribojo. Sumanė žengti dar vieną žingsnį - Prano Daunio atminimui įsteigti jo vardo fondą. Vienas iš aktyviausių sumanymo narių - buvęs ilgametis LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Juozas Karlikauskas. Jis su bendraminčiais paruošė steigiamojo fondo įstatų projektą. 

1992 m. kovo 5 d. daugiau kaip šimtas žmonių susirinko į steigiamąjį suvažiavimą Vilniuje, Labdarių g. 7. Suvažiavime buvo geranoriška aplinka. Pasisakiusieji pritarė iniciatorių sumanymui, teikė siūlymus fondo veiklai. Buvo vienbalsiai įkurtas Prano Daunio fondas akliesiems remti. Patvirtinti fondo įstatai, išrinkta fondo taryba, revizijos komisija. Naujosios organizacijos vadovu, prezidentu tapo monsinjoras Juozapas Antanavičius. Po metų įvyko antrasis fondo suvažiavimas, pasirinkta katalikiška veiklos kryptis, patikslinti įstatai ir pavadinimas - Katalikiškasis Prano Daunio fondas (KPDF).1994 metų pradžioje fondas priimtas į Pasaulinę katalikiškų organizacijų, dirbančių aklųjų labui, federaciją (FIDACA). 

Fondo sėkmę lemia nuoširdus visuomeninės tarybos narių darbas. Daugiau kaip pusė šios tarybos narių dirba nuo fondo pradžios - veiklos ištakų. Tai - mons. Juozapas Antanavičius, oftalmologės mokslų daktarė profesorė Emilija Daktaravičienė ir docentė Joana Jautakienė, kino režisierė Zinaida Jadvyga Janulevičiūtė, socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka, žurnalistas Alvydas Valenta bei šių eilučių autorius. 

Fondui tapus FIDACA nariu, atsivėrė puikios galimybės susipažinti su užsienio analogiškų organizacijų veikla. Kontaktai ir pažintys padėjo apsispręsti, kuria linkme vystyti mūsų organizacijos veiklą. Užsienio draugai ir jų finansinė parama ypač pirmaisiais veiklos metais turėjo lemiamą vaidmenį. Jei ne užsienio draugų nuoširdi pagalba, fondo veikla galėjo būti daug kuklesnė. Reikia nuoširdžiai padėkoti Vokietijos, Austrijos ir Italijos autonominės srities, Pietų Tirolio aklųjų katalikiškoms organizacijoms, jų vadovams ir nariams. 

Prano Daunio fondas savo veiklą plėtoja keliomis kryptimis, svarbiausios jų yra religinė, kultūrinė, labdaringa veikla ir, be abejo, veikla Prano Daunio atminimui įamžinti. Fondas kasmet rengia aklųjų maldos dienas, tai masiškiausias neregių renginys Lietuvoje. Drąsiai galima teigti, kad tai fondo veiklos vizitinė kortelė. Pirmoji aklųjų maldos diena įvyko 1995 m. Šiluvoje. Renginio dalyviai buvo patenkinti suteikta galimybe pabūti drauge, susikaupti bendroje maldoje. Dėkojo už nuoširdų susitikimą su vietos bendruomene. Prašė, kad tokie susitikimai būtų rengiami kiekvienais metais. Tai tapo gražia tradicija, kurią tęsė daugelis Lietuvos regionų, miestų ir miestelių, o 2009 m. birželio 12 d. šis renginys peržengė Lietuvos respublikos sienas, persikėlė į Lenkiją, į etnines lietuvių žemes Punske. 

Fondas pagal išgales leidžia religinę literatūrą reginčiųjų ir brailio raštu, taip pat garso įrašus. Didelį pasisekimą turėjo maldaknygė didesniu šriftu silpnaregiams "Viešpatie, aš regiu", išleista 2006 metais 30 tūkst. egzempliorių tiražu. Visas tiražas buvo išplatintas labai greitai, maldaknygių pritrūko. 2011 m. fondo prezidentas mons. J. Antanavičius savo lėšomis išleido papildomą tiražą. Per dvidešimt veiklos metų daugiau kaip keturiasdešimčiai regėjimo negalią turinčių žmonių buvo skirta finansinė parama. Keliems literatams padėta išleisti savo kūrybos knygas. Pagal galimybes įvairių religinių švenčių progomis skiriama parama sunkiai gyvenantiems vienišiems neregiams. 

Tačiau pagrindinis fondo tikslas - P. Daunio palikimo išsaugojimas ir atminimo įamžinimas. 

1996 m. buvo surinktas rašytinis P. Daunio palikimas: knygos, straipsniai, vertimai, eilėraščiai, laiškai ir išleista knyga - Pranas Daunys "Raštai". 2000 metais, minint šimtąsias gimimo metines, išleista prisiminimų knyga "Skleidęs šviesą tamsoje". Abiejų knygų sudarytojas - socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka. Gimtajame P. Daunio Paneveržio kaime, Utenos rajone, pastatytas medinis atminimo koplytstulpis. Į atidengimo šventę buvo susirinkę apie tūkstantį žmonių, dalyvavo valdžios atstovai, didžiavyrį pagerbė Lietuvos kariuomenės pulkai, aidėjo patrankų salvės. 

Šiuo metu fondo rūpestis - pastatyti paminklą Pranui Dauniui. Paminklas turėtų iškilti toje vietoje, kur prasidėjo Lietuvos aklųjų švietimas ir organizuota veikla, - Kaune, prie buvusio aklųjų instituto. Dabar čia veikia Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Fondo tarybos sprendimu banke yra atidaryta speciali sąskaita. Renkamos lėšos, vyksta įvairūs derinimo darbai. 

Apibendrinant galime pasakyti, kad labdaros fondas per 20 metų surado savo veiklos nišą, tapo žinomas Lietuvoje ir net už jos ribų. Savanorystės pagrindais veikianti fondo taryba dirba nuoširdžiai ir darniai, sugebėjo suburti būrį nuoširdžių pagalbininkų, rėmėjų ir partnerių. Nuoširdžiai bendraujama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir jos struktūriniais padaliniais, kitomis institucijomis. 

Sveikindami visus fondo bendradarbius, bendraminčius ir bičiulius sukakties proga linkime tolesnio nuoširdaus darbo ir tikime, kad šiuo metu vienas pagrindinių tikslų - pastatyti atminimo paminklą Pranui Dauniui - bus įgyvendintas. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Balandžio 6 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1942) Juozapas Stankevičius, aktyvus LASS narys, ilgametis LASS Kauno įmonės direktoriaus pavaduotojas. 

Balandžio 14 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Stasys Kiškis, muzikantas, dainininkas, ilgametis choro "Vilnius" artistas. 

Balandžio 16 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1962) Raimonda Sebeckienė (Eičaitė), tautodailininkė, aktyvi LASS narė Tauragėje. 

Balandžio 17 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Albina Kudžmaitė, literatė, aktyvi LASS narė Klaipėdoje. 

Balandžio 27 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1937) Vladas Okulič-Kazarinas, matematikas, pirmasis neregys programuotojas Lietuvoje. 

Balandžio 29 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Danutė Bužinskienė (Grybauskaitė), tiflopedagogė, LASUC dirbanti nuo 1976 metų. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]