IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Valentinas Vytautas TOLOČKA

ATSKLEIDUS MŪSŲ ISTORIJOS PUSLAPĮ


Šių metų vasario mėnesį sukanka 50 metų, kai mūsų organizacija, t.y. buvusi Lietuvos aklųjų draugija (LAD), pradėjo savo veiklos naują ir labai svarbų etapą - buvo sukurtos penkios tarprajoninės organizacijos, kurioms vadovavo ne tik pirmininkai su inspektorėmis, bet buvo renkami ir valdybų prezidiumai, svarstę ir priiminėję sprendimus tarp ataskaitinių delegatų konferencijų (konferencijos vykdavo kas dveji metai). LAD centro valdybos prezidiumas 1961 m. priėmė teisingą nutarimą dėl tokių draugijos padalinių sudarymo. Ir neapsiriko: organizacijos veikla iš karto pagerėjo. Pagrindinis tarprajoninių valdybų darbas buvo registruoti akluosius, stengtis juos įdarbinti, tirti rajonuose gyvenančių aklųjų gyvenimo sąlygas. 

Kalbėsiu apie LAD Kauno tarprajoninę organizaciją, kuriai vadovavau ketverius metus. Prisiminsiu buvusios Kauno pirminės organizacijos biuro veiklą, nes tasai biuras, išrinktas 1960 m. pavasarį, nebuvo perrinktas, ir 1961 m. rugsėjį LAD centro valdybos pavedimu gavo tarprajoninės valdybos teises. Tuo metu Kauno miesto pirminės organizacijos biuras buvo tokios sudėties: pirmininkas - Valentinas Toločka, biuro sekretorė - bibliotekininkė Antanina Janina Misevičienė, biuro nariai: butų ir buities komisijos pirmininkas - Kostas Bankauskas, gamybos reikalams komisijos pirmininkas - Henrikas Mališauskas, kultūrinių pramogų komisijos pirmininkas - mokytojas Bronius Ibenskas, bendrabučio reikalams komisijos pirmininkė - Irena Sakalaitė (Petravičienė), spaudos platinimo reikalams komisijos - Juozapas Kairys, politinio auklėjimo reikalams komisijos pirmininkas - Vladas Černiauskas. Iki 1962 m. vasario 25 d. buvo atlikti tokie darbai: įvyko 27 pirminės organizacijos biuro, vėliau - tarprajoninės valdybos prezidiumo posėdžiai, kuriuose daugiausia svarstyti buitiniai ir kultūriniai klausimai, pavyzdžiui, bibliotekos darbas, sienlaikraščio leidimo gerinimas, meno saviveiklos būrelių veiklos aktyvinimas ir kt. 

LAD Kauno tarprajoninei organizacijai pagal tuometinį administracinį Lietuvos suskirstymą priklausė 14 rajonų. Taigi rajonuose gyvenantys aklieji, neregiai, dirbantys Kauno kombinate, aklųjų internatinės mokyklos vyresnieji mokiniai, pedagogai - iš viso buvo 750 aklųjų, tarp jų - 467 LAD nariai. Kombinate dirbo 298 aklieji, visi LAD nariai. 

Tarprajoninei organizacijai priklausė 6 pirminės organizacijos. Narių jos turėjo: Kapsuko (Marijampolės) - 15 narių, Kėdainių - 13 narių, aklųjų internatinės mokyklos - 71 narį, kombinato galanterijos cecho - pirminė organizacija - 101 narį, kartonažo cecho - 103 ir šepečių cecho - 111 narių. 

Aplinkinių rajonų akliesiems nemažai įtakos turėjo Kauno aklųjų mokyklos ir LAD kombinato artumas. Iš šių rajonų ne vienas aklasis atvykdavo mokytis į internatinę mokyklą arba dirbti į kombinatą, todėl rajonuose gyveno vyresni aklieji. Steigiant rajonų pirmines organizacijas, buvo sunkoka rasti tinkamų žmonių, galinčių joms vadovauti. 

Rajonuose gyvenantys aklieji būdavo lankomi, tiriamos jų gyvenimo sąlygos, blogai gyvenantiems tarprajoninė valdyba skirdavo piniginę pašalpą, vėliau draugijos lėšomis buvo remontuojami jų nameliai, gaudavo nemokamus kelialapius į sanatorijas, poilsio namus. 

Kombinato bendrabutyje buvo apgyvendinta 80 viengungių darbininkų ir 30 šeimų. Kaune LAD lėšomis buvo statomas 65 butų gyvenamasis namas. Beveik visi darbuotojai turėjo įsigiję radijo aparatus, šaldytuvus, skalbimo mašinas, vienas kitas turėjo magnetofoną, nes tarp draugijos narių sklandė žinia, kad greitai sulauksime "kalbančių knygų". 

Tarprajoninė valdyba ieškojo galimybių, akluosius, ypač primatančiuosius, įdarbinti kitose įmonėse arba kolūkiuose. Susirūpinimą kėlė Kėdainių rajonas, kur buvo 49 aklieji, ir Kapsuko rajonas, kur jų buvo 28. Supratome: tuose miestuose būtų gerai turėti Kauno kombinato cechus arba gamybos barus. 

Kombinate visa kultūrine veikla rūpinosi bibliotekininkė, meno saviveiklos ir sporto būrelių - pagal sutartis samdomi vadovai, jų darbą kontroliavo kombinato pavaduotojas visuomeniniam darbui. Susikūrus tarprajoninei valdybai, viskas perėjo į pirmininko ir inspektorės rankas - akivaizdu, nukentėdavo tiesioginis darbas su rajonuose gyvenančiais aklaisiais. 

Meno mėgėjai sudarė nemažą kolektyvą - būreliuose dalyvavo 150 darbuotojų, iš jų - 135 neregiai. Didžiausi būreliai buvo mišrus choras, pučiamųjų instrumentų ir estradinis orkestrai, kaimo kapela, akordeonininkų ansamblis, kanklininkų, solinio dainavimo, dramos, tautinių šokių. Buvo pradėtas organizuoti liaudies ansamblis, nupirkti visi reikalingi instrumentai. To darbo energingai ėmėsi Stasys Stasiulis. 1960 metų dainų šventės varžybose dalyvavo ne tik mišrus choras, bet ir kaimo kapela. Ji atitinkamoje kolektyvų grupėje užėmė pirmąją vietą (vadovas Stasys Krasinskas). Sporto - šachmatų-šaškių, lengvosios atletikos, sunkumų kilnojimo - būreliuose dalyvavo 40 LAD narių. LAD 1-ojoje spartakiadoje, vykusioje 1961 m. Kaune, puikiai pasirodė mūsų merginos lengvaatletės - užėmė pirmąsias vietas bėgimo, šuolio į tolį, granatos metimo rungtyse. Aklųjų internatinė mokykla buvo jaunų sportininkų rengimo centras. Netrukus buvo įsteigti penkeri tarprajoniniai kultūros namai, kurie iš tarprajoninių valdybų perėmė visą draugijos kultūrinį darbą. 

Pirmoji delegatų konferencija įpareigojo išrinktą tarprajoninę valdybą ir jos prezidiumą savo darbo pagrindu laikyti Aklųjų draugijos narių buities sąlygų gerinimą, žmonių įdarbinimą ir švietimą, buvo svarbu lankyti ir tirti organizacijos valdybai priklausančiuose rajonuose gyvenančių aklųjų buities sąlygas, registruoti akluosius. 

Per 1962 m. vasarį įvyko visų penkių LAD tarprajoninių organizacijų pirmosios konferencijos, į kurias svečių teisėmis mes, pirmininkai su inspektorėmis, važiavome perimti darbo patirties. 

LAD Šiaulių tarprajoninės valdybos pirmininko Adolfo Venckevičiaus ataskaitiniame pranešime buvo pasakyta: "Lietuvos aklųjų draugijos veikla - ne kabinetuose, o darbas su visais draugijos nariais, su kiekvienu draugijos nariu atskirai. Reikia pasiekti, kad kiekvienas draugijos narys pajustų Aklųjų draugiją, kad kiekvienas narys pasijustų esąs tos draugijos nariu..." 

Galbūt skaitytojams bus įdomu, kiek tarprajoninėms organizacijoms tuomet priklausė rajonų, kas tokie buvo pirmieji tarprajoninių valdybų pirmininkai ir inspektoriai. Jau minėjome, kad LAD Kauno tarprajoninės valdybos pirmininkas buvo Valentinas Toločka, o inspektorė - energingoji Vanda Varanavičiūtė (Taurienė), priklausė 14 rajonų. LAD Klaipėdos tarprajoninės valdybos pirmininkė buvo Danutė Šeškaitė (Račiukaitienė), inspektorė - Danutė Matulionienė, priklausė 12 rajonų. LAD Panevėžio tarprajoninės valdybos pirmininkas - Algirdas Paukštys, inspektorė - Aleksandra Žvirgždienė, priklausė 8 rajonai. LAD Šiaulių tarprajoninės valdybos pirmininkas - Adolfas Venckevičius, inspektorė - Janina Ungurytė, priklausė 11 rajonų. LAD Vilniaus tarprajoninės valdybos pirmininkas - Aleksandras Širiajevas, inspektorė - Irena Dikčytė, priskirta 17 rajonų. 

Be abejo, per 50 metų labai daug kas pasikeitė. Išliko maždaug tos pačios buvusių tarprajoninių organizacijų teritorinės ribos, bet pasikeitė pirminių organizacijų pavadinimai, dabar jos vadinamos filialais, o pirmininkai - filialų direktoriais. 

Tokie tad išliko atsiminimai apie Lietuvos aklųjų draugijos tarprajoninių valdybų pirmąsias konferencijas, įvykusias prieš pusšimtį metų. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Kovo 3 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Stasys Kalvelis, sportininkas, lengvaatletis, masažuotojas. 

Kovo 5 d. sukanka 20 metų, kai buvo įkurtas (1992) Katalikiškasis Prano Daunio fondas. 

Kovo 26 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1932) Larisa Kušnerova (Leikina), tiflopedagogė, ilgametė Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Klaipėdos skyriaus mokytoja. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]