NEREGIŲ LABUI

Andrius VAINORAS

ANARCHIJA ŽIRMŪNUOSE - TVARKA GALVOSE

Visokių malonių netikėtumų, staigmenų mėnuo paprastai būna gruodis, bet šiais metais, matyt, atsitiko kitaip. Metų pradžioje netikėtai sužinojome, kad į Lietuvą Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados kvietimu kelioms dienoms atvyksta regėjimo negalią turinti amerikietė aktorė, teatro pedagogė Lesley Orr, o antroje sausio pusėje aklųjų bendruomenėse - Panevėžyje, Vilniuje, Klaipėdoje - buvo parodytas pirmasis lietuvių vaidybinis filmas su audiopasakojimu "Anarchija Žirmūnuose" (scenarijaus autorius ir režisierius - Saulius Drunga). 

Audiopasakojimas (angliškai - audiodescription) - tai specialiai akliesiems skirta paslauga, padedanti suprasti žiūrimą kino filmą, televizijos serialą ar laidą - jos turinį, siužetą, veiksmų nuoseklumą, veikėjų išvaizdą, poelgius ir kitus panašius dalykus. Tai padeda padaryti iš anksto paprastai atskirame garso takelyje įrašytas pasakotojo balsas. Audiopasakojimas reikalingas ten, kur rodomo filmo ar televizijos laidos metu nėra garsinės komunikacijos - dialogų ar komentarų. Kitaip sakant, ten, kur regintis žmogus, matydamas ekrane įvykius, suvokia, kas vyksta, kur neregiui tai "juodoji skylė". 

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vakarų Europos šalyse audiopasakojimas greitai populiarėja. Pateikiami įspūdingi skaičiai, kiek kino teatrų akliesiems pritaikyta, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kiek išleidžiama tokių filmų ar jų parodoma per vieną mėnesį. Ypač didelės galimybės audiopasakojimui atsiveria valstybėms, taip pat ir Lietuvai, pereinant prie skaitmeninės televizijos. Audiopasakojimas paprastai įrašomas atskirame garso takelyje, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, garso ir vaizdo perdavimo būdus, audiopasakojimą pagal poreikį galima įjungti ar išjungti. Taigi neregys per ausines audiopasakojimu gali mėgautis vienas, nekliudydamas filmą žiūrėti kitiems šeimos nariams ar kino salės kaimynams, gali drauge su kitais neregiais jo klausytis per garso kolonėles. 

Bet grįžkime į Lietuvą. Bandymų gyvai komentuoti kino filmus Lietuvoje būta ir anksčiau. Tačiau "Anarchija Žirmūnuose" yra pirmasis lietuvių filmas su specialiai akliesiems parengtu ir atskirame garso takelyje įrašytu audiopasakojimu. Filmas sukurtas 2009 metais, tarptautiniame Kanų kino filmų festivalyje apdovanotas specialiu "Naujų talentų" prizu, įvairių prizų jau suspėjęs pelnyti Maskvos, Kaliningrado kino meno festivaliuose, tapęs lietuviškosios "Sidabrinės gervės" nominantu. Filmas rodytas Latvijoje, Lenkijoje, Makedonijoje, Ispanijoje. Be abejo, apdovanojimai, titulai patys savaime dar nėra meninės kokybės garantas ar sąlyga - apie "Anarchiją Žirmūnuose" esama įvairių atsiliepimų ir nuomonių (turime galvoje kino kritikų ir žinovų vertinimus). Tuo nesunku įsitikinti bent kiek panaršius po visažinį internetą. Bet šįsyk ne apie tai. Kaip rašoma filmo anotacijoje, "Anarchija Žirmūnuose" yra ironiška drama, besirutuliojanti viename sostinės daugiabučių rajone. Mums svarbu, kad dabar šią dramą galės "žiūrėti" ir visiškai nematantys žmonės. 

Egzistuoja tam tikri principai, taisyklės, kaip reikėtų rengti audiopasakojimą, tačiau turbūt nesuklysime sakydami, kad kokių nors visiems privalomų standartų nėra: kaip ir kitose gyvenimo ar kūrybos srityse, taip ir čia, reikalingas supratimas, išmanymas, nuojauta, saiko jausmas. Daugelio "Anarchiją Žirmūnuose" žiūrėjusių vilniečių neregių nuomone, filmo audiopasakojimas parengtas vykusiai, o "pirmasis blynas" tikrai neprisvilęs. Būta nedidelių pastabų, pageidavimų, nuomonių, kad kai kur komentuojama gal kiek per smulkiai, bet iš esmės visi sutiko, kad darbas atliktas profesionaliai, o pats audiopasakojimas - akliesiems naudingas ir reikalingas. Taigi: "Anarchija Žirmūnuose" - tvarka žiūrovų galvose! Filmo peržiūroje dalyvavęs scenarijaus autorius S. Drunga pastebėjo, kad šitokiu principu neregiams galima būtų padaryti prieinamą ir visą lietuvių kino klasiką. 

Filmo "Anarchija Žirmūnuose" kopijos bus perduotos Lietuvos aklųjų bibliotekai. Tad su juo susipažinti turės galimybę ir tie žmonės, kurie nedalyvavo peržiūrose. Na, o mes, įsibėgėjant 2012-iesiems, visiškai pagrįstai galėtume tarti: daugiau tokių netikėtumų! 

Baigdamas neatsispiriu pagundai šiek tiek pamoralizuoti. Turbūt ne vienas ir ne kartą esame sutikę žmonių, kurie, gal ir pačių geriausių norų turėdami, ateina į neregių bendruomenes su įvairiomis idėjomis, būsimais projektais, sumanymais. Deja, labai dažnai tie sumanymai ir lieka tik sumanymais. Jaunieji Lietuvos kino kūrėjai nežadėjo, iš anksto nesireklamavo, bet ėmė ir padarė.