PROJEKTAI

Pranas PLIUŠKA

VIENO PROJEKTO ISTORIJA

2011 metų pavasarį Panevėžio ir Utenos regionų LASS filialai teikė projektus LASS socialinio fondo lėšoms gauti. Patys tuos projektus teikėme, patys vieni kitų paraiškas demokratiškai svarstėme ir vertinome. Molėtų rajono filialas teikė projektą "LASS įvaizdžio stiprinimas ir naujų narių paieška Molėtų rajone". Numatytą veiklą vykdėme rugsėjo - gruodžio mėnesiais. Vykome į 7 seniūnijas ir bendruomenes bei 10 mokyklų. Supažindinome seniūnijų darbuotojus, bendruomenių narius, taip pat moksleivius bei mokytojus su Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, jos veikla, regėjimo neįgaliųjų problemomis, galimybėmis, specialiaisiais poreikiais, techninės pagalbos priemonėmis. Palikome literatūros apie pagalbą aklajam ar silpnaregiui. Prieš pradėdami pasakoti paprašydavome visų dalyvaujančių susitikime trumpai užsimerkti ir pabandyti įsivaizduoti, kad reikėtų taip vaikščioti, valgyti, dirbti, skaityti, rašyti, žiūrėti televizorių... Vyraudavo spengianti tyla. Ne tik suaugę, bet ir judriausi nenuoramos moksleiviai sugebėdavo įsijausti į neregio būseną ir atidžiai klausyti, o svarbiausia - išgirsti, kas sakoma. Tokia ramybe labai stebėjosi daugelio aplankytų mokyklų mokytojai. Mokyklose kalbėjome apie pasyvią ir aktyvią riziką susižaloti akis, apie sveikos gyvensenos, leidžiančios kartu saugoti ir regėjimą, principus. Analizuodamas atliktus darbus, sau ir jums, mieli skaitytojai, atsakysiu į du esminius klausimus. 

Taigi ar projektas buvo naudingas ir, jei taip, tai kuo? 

Mano nuomone, pasirinkta veiklos sritis buvo naudinga patiems regėjimo neįgaliesiems, organizacijai apskritai, taip pat ir visuomenei. Nors būta aktyvios, visuomenėje matomos filialo veiklos ir dažnų straipsnių vietinėje spaudoje, pasitaikė žmonių, kurie pirmą kartą išgirdo apie aklųjų ir silpnaregių organizaciją, sužinojo, kur pasiųsti žmogų po to, kai gydytojai nustato negalią. Tikiuosi, kad ta informacija susitikimuose dalyvavę bendruomenių nariai pasidalijo su savo namiškiais, kaimynais ir bendradarbiais. Vien susitikimuose dalyvavusių žmonių buvo apie 750. Naudinga informacija pasklido ir rajoniniuose laikraščiuose "Vilnis" bei "Molėtų žinios" - buvo detaliai aprašomas kiekvienas susitikimas. Naudinga ir tai, jog užmezgėme tiesioginius kontaktus su bendruomenių vadovais ir aktyviais žmonėmis, neabejingais kitiems ir savo aplinkai. Nuo šiol elektroniniu paštu ir telefonu keisimės abipusiškai naudinga informacija. Galiu drąsiai ir atsakingai teigti: ten, kur nuvykome, įtvirtinome teigiamą požiūrį į neįgalų žmogų. Smagios LASS Molėtų rajono filialo kaimiškos muzikos kapelos "Berželis" melodijos ir dainos, linksmos istorijos, šmaikštūs papokštavimai, šypsenos, nuotaikingi, linksmi humoro grupės spektakliai - visa tai "tirpte tirpdė" stereotipinį įsitikinimą, kad neįgalūs žmonės niurzgliai, nepatenkinti viskuo, kas aplink juos, be to, reikalaujantys per daug dėmesio, nuolat prašantys paramos ir pagalbos, verti tik gailesčio. Su malonumu klausydavomės padėkos žodžių, kad, turėdami negalias, mokome sveikuosius mylėti gyvenimą ir džiaugtis juo. Kultūrinę programą derinome su bendruomenėmis, atsižvelgėme į jų pageidavimus, tad vienur vežėme tik kapelą, kitur - humoro grupę, o į Inturkės seniūniją vyko abu kolektyvai. Bendruomenėse ir seniūnijose rodydavome 2 spektaklius - "Svečio belaukiant" ir "TV-33 šviežienos", o moksleiviams paruošėme specialų prevencinį spektakliuką "Sveikata nerizikuok", kuriame rimtus perspėjimus keisdavo linksmos, kuriozinės situacijos. Taigi abu organizacijos meno saviveiklos kolektyvai turėjo galimybę dažniau nei įprasta pakoncertuoti. Tai gana svarbu, nes žinau, jog šiuo sunkmečiu yra būrelių, apsiribojančių repeticijomis ir vos vienu kitu koncertu per metus. Tokiu būdu žmonėms mažiau galimybių tobulėti, plėsti repertuarą. Gal tai ir atsitiktinumas, bet, kol važinėjome į bendruomenes ir mokyklas, nesusirgo nė vienas saviveiklos kolektyvų narys. Teigiamos emocijos, atsakomybė už viso kolektyvo sėkmę ir fizinių jėgų mobilizavimas stiprino bendrą neįgaliųjų sveikatos būklę. 

Vykdydami projektą išaiškinome aštuonis suaugusius regėjimo neįgaliuosius, vieną vaiką ir vieną moksleivį, apie kuriuos anksčiau neturėjome informacijos. Tikimės, kad ne vienas iš jų netrukus taps LASS nariais. Bet kuriuo atveju jiems pasiūlėme savo pagalbą. 

Kitas klausimas - su kokiomis problemomis susidūrėme? 

Pasirinkome per trumpą laikotarpį projektui įgyvendinti. Būdavo įvairiausių pasikeitimų bendruomenių veiklų kalendoriuose, tad reikėjo susitikimų datas kilnoti kaip šachmatų figūras "blic" turnyro metu. Kartą sutapo taip, jog teko į susitikimus vykti tris dienas iš eilės, o porą kartų turėjome du susitikimus tą pačią dieną. Tai per didelis fizinis krūvis kai kuriems neįgaliems žmonėms, turintiems ne tik regėjimo sutrikimų, bet ir vyresniems kolektyvų nariams. Suplanavome per mažą biudžetą, nes neatsižvelgėme į kainų kitimą. Stengdamiesi taupyti LASS socialinio fondo lėšas, perlenkėme lazdą. Kam įdomūs skaičiai, pasakysime: numatėme 1101,5 Lt sąmatą, į ją įskaitytos lėšos transportui, ryšiams, kavai ir sausainiams, spektaklių atributikai, kitos išlaidos - organizuojant ir vykdant 17 susitikimų. Po šlakelį kavos ir žiupsnelį saldumynų vežėmės tik į bendruomenes ir seniūnijas. 

Kadangi projektas pareikalavo daug darbinio ir laisvalaikio laiko, šiek tiek nukentėjo kitos organizacijos veiklos sritys. 

Pasvėrę visus pliusus ir minusus, tikimės ir ateityje įgyvendinti panašius projektus, jei tik bus galimybė.