LASS CENTRO TARYBOJE

 

 


2011 m. gruodžio 21 d. Vilniuje vyko LASS centro tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 13 (iš 14) LASS centro tarybos narių bei kviestiniai asmenys. 

Posėdžio pradžioje tylos minute pagerbtas buvęs ilgametis VšĮ LASS centro taryba darbuotojas, pirmininko pavaduotojas Vaclovas Gilys. 

Pirmininkas Sigitas Armonas informavo centro tarybos narius, jog VšĮ "Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro taryba" įstatai buvo parengti 1996 m. priėmus viešųjų įstaigų įstatymą. Per tą laiką įstatymas keitėsi 11 kartų ir dabartiniai VšĮ "LASS centro taryba" įstatai neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl reikia patvirtinti naujus. Bendru sutarimu nutarta paruošti įstatų keitimo projektą, suderinti jį su notarais ir, pateikus LASS centro tarybos nariams, tvirtinti kitame LASS centro tarybos posėdyje. 

Posėdyje pateikta LASS visuomeninių komisijų prie LASS centro tarybos informacija. 2011 m. lapkričio 18 d. Kaune vyko LASS turto ir ūkio reikalų komisijos posėdis. Posėdžio dalyviai, lydimi UAB "Regplasta" direktorės Danutės Zapolskienės ir VšĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro direktoriaus Egidijaus Urnos, apžiūrėjo šių LASS organizacijų patalpas. Atkreiptas dėmesys į tai, jog UAB "Regplasta" gamybinėms patalpoms reikia remonto. Pateikta informacija apie 2011 m. III ketvirčio LASS įstaigų ir įmonių ūkinės-finansinės veiklos rezultatus. Pažymėta, jog trys LASS gamybos įmonės (UAB "Regplasta", VšĮ "Aksida" ir UAB "Liregus") dirbo pelningai, o UAB "Regseda" patyrė nuostolį. LASS įstaigų bendras ūkinės-finansinės veiklos rezultatas - 182,7 tūkst. Lt nuostolis. Iš 11 negamybinių LASS įstaigų pelną gavo 7, o kitos 4 patyrė nuostolį. Dėl sezoniškumo 2011 m. III ketvirčio dviejų LASS poilsio bazių ("Spindulys" ir "Zelva") pelnas siekė 67,4 tūkst. Lt. LASS Turto ir ūkio komisijos posėdyje organizacijų direktoriai aptarė LASS bendrovių ir įstaigų problemas bei veiklos perspektyvas, diskutavo LASS turimo nekilnojamojo turto eksploatavimo, tolesnio panaudojimo tvarkos klausimais. 

2011 m. gruodžio 16 d. Vilniuje vyko jungtinis LASS teisių gynimo ir socialinių reikalų bei kultūros reikalų ir viešųjų ryšių komisijų posėdis, kuriame dalyvavo abiejų komisijų nariai, regionų aklųjų centrų direktoriai, kiti kviestiniai asmenys. LASS teisių gynimo ir socialinių reikalų komisijos pirmininkė Audronė Jozėnaitė supažindino posėdžio dalyvius su problemomis, kylančiomis bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems neregiams vaikams. Ignalinos, Anykščių, Utenos, Kauno mokyklose atlikta apklausa parodė, jog mokytojai pritaria neregių vaikų integracijai, tačiau esama nemažai problemų, kaip antai: nepakankamas pedagogų pasiruošimas mokyti regėjimo negalią turinčius vaikus, per maža pagalba iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, brailio vadovėlių bei metodikos, kaip dirbti su nematančiais mokiniais, trūkumas. Bendru sutarimu nutarta spręsti regėjimo negalią turinčių vaikų integruoto ugdymosi problemas, kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl brailio vadovėlių trūkumo bei pedagogams skirtos metodikos, kaip dirbti su regėjimo negalią turinčiais vaikais, paruošimo. 

Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Rasa Januševičienė pateikė informaciją dėl galimų Autorinių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimų. Pagal siūlytą įstatymo pakeitimo projektą bibliotekoms būtų draudžiama platinti skaitmeninio formato medžiagą, o garsinėmis knygomis skaitytojai galėtų naudotis tik pačiose bibliotekose. Bibliotekinėms draugijoms išreiškus prieštaravimus, Seimui buvo pateikta nauja Autorinių ir gretutinių teisių įstatymo projekto redakcija ir tikimasi, kad bus priimtas įstatymo variantas, nediskriminuojantis regėjimo neįgaliųjų. 

Posėdžio metu Audronė Jozėnaitė informavo dalyvius apie LASS dalyvavimą tarptautiniame projekte ELVIS (Europos pagalbos silpnaregiams inovacija). Tai projektas, skirtas silpnaregių žmonių reabilitacijai. Jį teiks ir administruos Europos aklųjų sąjungos sekretoriatas. LASS turi atrinkti 3 žmones, turinčius aukštąjį išsilavinimą ir mokančius anglų kalbą, kurie norėtų dalyvauti šiame projekte. Šie asmenys dalyvautų 3 dienų mokymuose Švedijoje, po to 1 mėnesį gautų mokymus internetu. Baigę kursus jie toliau galėtų mokyti kitus projekto dalyvius. Projekto metu planuojama ruošti specialią mokymo medžiagą lietuvių kalba, o jam pasibaigus - įteisinti terapeutų silpnaregiams (optometristų) specialybę. 

LASS pirmininkas Sigitas Armonas pristatė 2012 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų per savivaldybes finansavimą. Pirmininkas informavo, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra sudaryta darbo grupė naujai Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programai 2013-2019 metams rengti. Planuojama, kad nuo 2013 m. socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo ir vykdymo trukmė bus ilgesnė nei vieni metai, todėl kasmet nereikės teikti paraiškų. 

LASS kultūros reikalų ir viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Danutė Cidzikienė kalbėjo apie regėjimo neįgaliųjų skaičių mėgėjų meno būreliuose. Bendru sutarimu nutarta suvienodinti regėjimo neįgaliųjų procentą mėgėjų meno būreliuose tiek miestuose, tiek rajonuose - turėtų būti ne mažiau kaip 50 proc. neįgaliųjų, o šokių kolektyvuose - ne mažiau 25 proc. neįgaliųjų. 

Kaip ir kasmet metų pabaigoje pateikta trumpa apžvalga apie informacijos sklaidą periodinėje bei internetinėje erdvėje. Periodinėje spaudoje 2011 m. per 11 mėnesių išspausdinta daugiau nei 200 straipsnių, interneto svetainėje www.lass.lt patalpinta apie 250 informacinių pranešimų. 

Pristatyta Aurimo Papečkio parengta kompaktinė plokštelė "Kompiuterinio raštingumo pamokos akliesiems (pradmenys)", kuri išleista 200 egz. tiražu (MP3 formatu). Leidinį galima rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos filialuose, regionų aklųjų ir ugdymo centruose bei LASS rajonų filialuose. 

LASS komisijų jungtinio posėdžio pabaigoje Audronė Jozėnaitė informavo, jog pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus turi būti sukurta institucija, kontroliuojanti konvencijos įgyvendinimą. Vyriausybės nutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskirta kontroliuojančia institucija. Nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų nuomone, ministerija šios funkcijos atlikti negali, nes neturi galių kitoms ministerijoms, todėl jos siekia, jog būtų panaikintas esamas Vyriausybės nutarimas ir iš naujo sprendžiamas šis klausimas. 

LASS centro tarybos posėdyje pritarta Egidijaus Urnos prašymui leisti parduoti Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centrui priklausantį trijų kambarių butą Šakiuose, kurį eksploatuoti netikslinga dėl didelių komunalinių išlaidų. LASS Šakių rajono filialą planuojama perkelti į miesto bibliotekos patalpas, kur būtų mažesnės patalpų išlaikymo išlaidos bei galimybė naudotis koncertų sale įvairiems kultūriniams renginiams. Taip pat posėdyje nutarta, kad, įgyvendinant LASS XXI suvažiavimo rezoliucijos "Dėl LASS turto valdymo ir ūkinės veiklos 2010-2014 m." 5 punkto nuostatą, 2012 m., kaip ir 2011 m., būtų formuojami LASS respublikinis ir 5 regioniniai fondai socialinėms programoms vykdyti. Nutarta, kad išlaidų sąrašas būtų papildytas punktu, leidžiančiu dengti iš šių fondų lėšų per darbo biržą įdarbintų ir iš jos gaunančių darbo užmokestį darbuotojų "Sodros" įmokų, mokamų iš draudėjo lėšų, priskaitymus. 

LASS centro taryba pritarė trims paraiškoms į LASS respublikinį fondą: LASS nario Artūro Lenkšo paraiškai dėl dalyvavimo tarptautinėje konferencijoje ir parodoje Varšuvoje, LASS Alytaus miesto ir rajono filialo paraiškai dėl LASS nario Albino Plauskos knygelės vaikams "Saulėtais takeliais" išleidimo ir Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro paraiškai dėl darbo vietos neįgaliajam kūrimo, pasinaudojant Lietuvos darbo biržos subsidijavimu. Patvirtinti trys nauji LASS rajonų filialų pirmininkai - Rasa Vieraitienė LASS Šakių rajono filiale, Šarūnė Urbonaitė LASS Šilutės rajono filiale ir Kazys Kuneika LASS Plungės rajono filiale. Aptarti kiti einamieji klausimai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]