IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

KURIANČIOS RANKOS


Gana dažnai nutinka, kai vyresnio amžiaus žmonės pasijunta vieniši, užmiršti, beveik niekam nereikalingi, juos pamiršta kolegos ir artimieji. Bet daug dažniau būna priešingai: sulaukę garbingo amžiaus, žmonės išlieka aktyvūs, visuomeniški, darbštūs, jaučia, kad jų reikia ir kitiems. O turintys vienokį ar kitokį pomėgį, dažnai sugeba apie save burti įvairaus amžiaus bendraminčius. Optimistai, nejaučiantys metų naštos, negandas ir sunkumus nustūmę kuo toliau, dažnai nuveikia daug prasmingų darbų. Vieną tokią ypač aktyvią moterį ir prisiminsime šiame rašinyje, juo labiau kad yra graži proga. 

Gruodžio mėnesį aštuonias dešimtis metų suskaičiavo tautodailininkė Elena Valerija Joneliūkštienė (Morkūnaitė). Jos nepavargstančios ir kuriančios rankos kuria puikius gobelenus, kilimus, paveikslus. Daugiau kaip penkiasdešimt metų Elenos meno kūriniais grožisi įvairių parodų lankytojai, draugai ir bičiuliai. Nors menininkė jau šešerius metus gyvena Anykščių rajone, Purvelių kaime, bet provinciale tikrai nesijaučia. Dalyvauja meninės saviraiškos kolektyvuose, susibūrus draugams ir giminaičiams, dažnai į rankas paima akordeoną - beje, groti išmoko dar vidurinėje mokykloje - ir pakviečia bendros dainos. O meno kūrinių gamyba ir audimas - tai maloni kasdienybė, be kurios tautodailininkė neįsivaizduoja savo gyvenimo. 

E. V. Joneliūkštienė gimė 1931 m. Narteikiuose, Rokiškio rajone. 1951 m. baigė Pandėlio vidurinę mokyklą, 1951-1969 m. dirbo fizinio lavinimo mokytoja Salamiesčio, Antašavos, Pandėlio ir kitose Šiaurės Lietuvos mokyklose. Dirbdama studijavo Panevėžio pedagoginėje mokykloje - ją baigė 1955 m. Iš vaikystės buvo trumparegė. Metams bėgant, regėjimas vis silpo. 1972 m. įstojo į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą. Pradėjo dirbti LASS Panevėžio kultūros namuose. Neregius ir silpnaregius mokė reabilitacijos ir mobilumo įgūdžių. 1975 m. su šeima persikėlė gyventi į Vilnių ir sostinėje gyveno trisdešimt metų. Pradėjo dirbti LASS Vilniaus kultūros namuose. Šioje įstaigoje su nedidelėmis pertraukomis dirbo iki 2000 metų. Iš pradžių vadovavo aklųjų buitinės reabilitacijos užsiėmimams, vėliau nereges ir silpnareges moteris mokė rankdarbių ir kulinarijos paslapčių. Derindama darbus sėkmingai dirbo ir brailio rašto mokytoja Suaugusiųjų aklųjų vidurinės mokyklos Vilniaus skyriuje. Dešimt metų šio rašto mokė Varėnos rajono akluosius ir silpnaregius. 

Dirbdama kultūros namuose, kurie po reorganizacijos tapo Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centru, bendradarbes ir koleges sudomino savo pomėgiu kurti grožį. Dar vaikystėje iš mamos išmokusi mezgimo, audimo, rišimo paslapčių, jomis dalijosi su tautodailės būrelio dalyvėmis. Su bendramintėmis įkūrė moterų klubą "Vaivos juosta". Meno darbelius pristatydavo įvairiuose renginiuose, pradėjo dalyvauti tautodailininkų parodose. 1996 m. E. Joneliūkštienei ir kelioms jos mokinėms buvo suteiktas garbingas Lietuvos tautodailininko vardas. 

Daug kūrėjos darbų eksponuota ne tik Lietuvos, bet ir užsienio parodų salėse: Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir kitur. Jos sukurti gobelenai stebina menine branda ir kruopščiu atlikimu. Paklausta, kaip gimsta meno kūriniai, kiek sukurta darbų, kiek surengta parodų, autorė sako: "Mano darbai neįmantrūs, dažniausiai vaizduoju nuostabų gamtos grožį. Pamatau įspūdingą vaizdą ir gimsta mintis. Nusipiešiu popieriaus lape, o po to galvoju, kaip vaizdą perkelti, derinu siūlų spalvas, skaičiuoju. Kiek padariau meno darbų, niekada neskaičiavau, manau, jų bus keli šimtai. O įvairiose parodose tenka dalyvauti dažnai, ir šiuo metu darbai eksponuojami Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje." 

Nemažai gerbiamos Elenos darbų yra saugoma įvairiose šalies įstaigose ir privačiose kolekcijose. Autorė yra padovanojusi savo darbų ir Lietuvos aklųjų istorijos muziejui, o keli iš jų demonstruojami nuolat veikiančioje ekspozicijoje. Garbingo jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname ir linkime kuo geriausios sveikatos, neišsenkančios kūrybinės energijos ir visokeriopos sėkmės! 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Sausio 1 d., prieš 20 metų (1992), LASS respublikinė centrinė biblioteka tapo valstybine institucija - Lietuvos aklųjų biblioteka. 

Sausio 2 d. sukanka 70 metų, kai (1942) gimė Kazimieras Kižauskas, tiflopedagogas, aktyvus LASS narys Šiauliuose. 

Sausio 4 d. - Brailio rašto diena. 

Sausio 11 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1962) Jūratė Vizbaraitė, dainininkė, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos "Liepaitės" solinio dainavimo mokytoja. 

Sausio 14 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1937) Audronė Maksimaitienė (Staniulytė), tiflopedagogė, 1969-2002 m. dirbusi Lietuvos aklųjų švietimo įstaigose Kaune ir Vilniuje. 

Sausio 18 d. sukanka 60 metų, kai (1952) gimė Stasė Bričkutė, tiflopedagogė ekspertė, daugiau kaip 35 metus dirba Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. 

Sausio 28 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1932) Augustinas Kasparavičius (mirė 1992), kompozitorius, muzikantas, meno kolektyvų vadovas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]