SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Vytautas GENDVILAS

PRIEINAMAS, MATOMAS, ĮPERKAMAS

"Neįsivaizduoju savo gyvenimo be brailio rašto. Kai žvelgiu į pačios nueitą kelią, tai labai džiaugiuosi, kad rašyti ir skaityti brailio raštu išmokau dar vaikystėje." Tai Pasaulio aklųjų sąjungos prezidentės Maryanne'os Diamond iš Australijos žodžiai, skirti Pasaulinio brailio kongreso "Braille 21" dalyviams. 

Kongresas įvyko šių metų rugsėjo 28-30 dieną Leipcige (Vokietija). Renginyje dalyvavo per 350 žmonių iš 50 pasaulio valstybių. Kongreso organizatoriai - Leipcige įsikūrusi Centrinė Vokietijos aklųjų biblioteka. Kongrese kalbėta apie tai, kokia brailio rašto padėtis yra šiandien ir kokie iššūkiai jo laukia ateityje. 

Kongreso globėja buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pati kongrese ji dalyvauti negalėjo, tačiau atsiuntė sveikinimo telegramą. Telegrama perskaityta kongreso atidaryme. 

"Braille 21" problematika simboliškai buvo suskirstyta į šešias sritis: šešiataškis yra iš šešių taškų, tai ir jam skirtas kongresas - taip pat iš šešių didelių temų. Kongrese perskaityta per septyniasdešimt pranešimų. Pagrindinės temos: švietimas ir skaitymo įgūdžiai; profesinis lavinimas, darbo vieta ir mokymasis visą gyvenimą; tyrimai ir tobulinimas; informacijos pasiekiamumo gerinimas; brailio raštas - sudėtinė dizaino visiems dalis; brailio rašto vaidmuo savarankiškam gyvenimui. 

Kongresas vyko Leipcigo universitete. Vienu metu skirtingose auditorijose buvo skaitomi net penki pranešimai. Todėl visko išklausyti ir viską išgirsti buvo fiziškai neįmanoma. Kongreso organizatoriai žada visus pranešimus ir su kongresu susijusią medžiagą artimiausiu metu išleisti atskiru leidiniu. Beje, kongreso darbui skirta universiteto aplinka buvo pritaikyta akliesiems ir silpnaregiams. Čia buvo galima rasti užrašų brailio raštu ant laiptų turėklų. Grindyse įrengti reljefiniai takeliai. Tik įėjus į auditorijų korpusą - reljefinis pastato planas. 

Kongrese žmonės iš viso pasaulio keitėsi su brailio raštu susijusiomis žiniomis ir naujovėmis. Sakoma, kad pasaulis yra labai margas. Tai ir su brailio raštu susiję problemos - taip pat labai margos. Visiems bendras problemas koreguoja konkrečios šalies kultūra, papročiai, pragyvenimo lygis. Vienų šalių akliesiems nieko nereiškia už savus pinigus įsigyti "kalbantį" kompiuterį. Kitų šalių akliesiems tokiam daiktui gali neužtekti ir viso gyvenimo santaupų. 

Kongrese buvo kalbama anglų kalba. Pasisakymai buvo verčiami į prancūzų ir ispanų kalbą. Nors kongresas vyko Vokietijoje, tačiau vokiečių kalba iš tribūnos taip ir nenuskambėjo. 

Štai kelios, kitose šalyse keliamos su brailio raštu susietos mintys. Tai turėtų būti neatsietina ir nuo mūsų kasdienių mąstymų, ateities planų. Visų pirma, moksleiviai mokydamiesi turi turėti galimybę išmokti ir mokymosi procese naudotis brailio raštu. Antra, moksleiviai mokykloje turi teisę naudodamiesi kompiuteriu naudotis ne vien kalbos sintezatoriumi, bet ir brailio eilute. Tiek jaunus, tiek ir solidaus amžiaus netekusius regėjimo žmones brailio rašto turi mokyti aukštos kvalifikacijos specialistai. Regėjimo netekę solidaus amžiaus žmonės taip pat turi teisę išmokti brailio rašto. Knygos brailio raštu turi būti leidžiamos tuo pačiu metu, kaip ir jų originalai reginčiųjų raštu. Viešojoje erdvėje, ant prietaisų, ant prekių pakuočių turi būti užrašai brailio raštu. 

Kongrese buvo kartojama mintis, kad brailio raštas vis plačiau skverbiasi į visuomenės gyvenimą. Kažkada neregiai norėjo, kad užrašai brailio raštu būtų ant vaistų. Dabar jau norime, kad jis būtų ir ant prekių. 

Jei reikėtų visas "Braille 21" išsakytas mintis sutalpinti į vieną sakinį, tai jis skambėtų panašiai taip, kaip jį suformulavo kongreso organizatoriai: brailio raštas turi būti prieinamas, matomas, įperkamas. 

Kongrese veikė su brailio raštu susijusių priemonių paroda: spausdinimo technika, leidiniai, žurnalai, akliesiems ir silpnaregiams teikiamos paslaugos, piešinių, mokymo priemonių gamyba. Joje savo gaminius pristatė gamintojai iš Vokietijos, Belgijos, Švedijos, Lenkijos, Pietų Korėjos, Japonijos, Indijos ir kitų šalių. Parodoje buvo galima rasti visko: pradedant grifeliais ir baigiant reklaminiais užrašais brailio raštu ant marškinėlių, kepuraičių, rankšluosčių. 

Renginyje taip pat pagerbti brailio rašto srityje nusipelnę kūrėjai, mokslininkai ir priemonių brailio raštui naudoti gamintojai. Jiems įteikti specialūs prizai. 

Prieš kongresą, rugsėjo 27 dieną, surengta Vokietijos brailio rašto diena. Joje apie brailio raštą diskutavo per 300 aklųjų ir silpnaregių. 

Paklaustas, kaip pavyko įgyti pasitikėjimą ir gauti teisę surengti tokį svarbų renginį, Vokietijos centrinės aklųjų bibliotekos direktorius Thomas Kahlisch sakė, kad 2009 metais jo vadovaujama institucija labai aktyviai dalyvavo sprendžiant garsinių knygų problemas. Vėliau Pasaulinėje brailio taryboje jis pasisiūlė surengti kongresą Leipcige. Šiam sumanymui tuojau pritarė Didžiosios Britanijos ir Australijos atstovai. Po dvejus metus trukusio kruopštaus parengiamojo darbo kongresas "Braille 21" surengtas Leipcige. Bibliotekos direktorius labai džiaugėsi suradęs gausų rėmėjų būrį. Tai ne tik Vokietijos, bet ir kitų šalių aklųjų ir aklaisiais besirūpinančios, jiems specialias priemones gaminančios įmonės, organizacijos. 

Kongresas surengtas puikiai. Sklandžiai vyko ne tik pats renginys - tokia pat buvo ir papildoma jo programa. Organizatoriai pasirūpino, kad svečiai iš viso pasaulio galėtų susipažinti su Leipcigu, su Vokietijos centrine aklųjų biblioteka. Surengti ir du koncertai. Viename jų su Šv. Tomo katedros berniukų choru koncertavo neregių kvartetas "Pro Puncto". Šis kolektyvas - tai keturi skirtingose Vokietijos vietose gyvenantys dainininkai su regos negalia. Koncertuoti jie suvažiuoja į vieną vietą. Kolektyvas daug dėmesio skiria klasikai. 

Beje, kongreso organizatoriai daug dėmesio skyrė ne tik jo darbui, bet ir brailio raštui. Tai liudija viena, kad ir nedidelė, bet maloni smulkmena. Visi svečiai pakviesti šventinės vakarienės. Joje buvo galima susipažinti su Vokietijos kulinariniu paveldu. O maloni smulkmena yra ta, kad šventinės vakarienės meniu buvo išspausdintas ir brailio raštu. 

Lietuvai šiame brailio rašto forume atstovavome dviese: VšĮ "Brailio spauda" darbuotojas Sergejus Mechas ir šių eilučių autorius. Už suteiktą galimybę įgyti naujų žinių, patirties, būti kartu su tais, kurie rūpinasi brailio rašto ateitimi, esame dėkingi LASS centro tarybai, skyrusiai lėšų dalyvavimui kongrese "Braille 21".