VIRŠELIS

 

A. M. BASCHET. EDIPAS, PRAKEIKIANTIS SAVO SŪNŲ POLINEIKĄ


 Parašas po iliustracija

Žymus prancūzų portretistas Andre Marcel Baschet (1862-1941), kaip daugelis šios šalies dailininkų, baigė meno mokyklą Paryžiuje. Jo tėvas buvo žurnalo "Panorama" redaktorius ir iliustratorius, brolis Rene, kaip ir tėvas, dirbo žurnalistikos srityje - vadovavo "Le Iliustration" žurnalui. 1889 m. A. M. Baschet tapo Juliano akademijos profesoriumi. 1907-1941 m. turėjo savo dailės studiją Paryžiuje. Nutapė daugelio to meto žymių žmonių portretus. 1908 m. už prancūzų žurnalisto ir politiko Henrio Rocheforto portretą buvo apdovanotas Salono garbės medaliu. 1913 m. buvo išrinktas Dailės akademijos nariu. Apdovanotas Garbės legiono ordinu. 

Dailininkas 1883 m. nutapė ekspresyvų paveikslą "Edipas, prakeikiantis savo sūnų Polineiką". Po visiems žinomos tragedijos Edipas atsisakė Tėbų karaliaus sosto ir karalystę atidavė valdyti dviem savo sūnums - Eteokliui ir Polineikui, kurie sutiko valdyti karalystę pakaitomis kas antri metai. Praėjus pirmiesiems metams, Eteoklis atsisakė atsistatydinti. Polineikas atvyko pas tėvą, kad būtų pritarta jo karo žygiui prieš brolį Eteoklį, tačiau pritarimo nesulaukė. Edipas prakeikė abu savo sūnus. Jie jį išvarė iš Tėbų. Polineikas su savo šalininkais užpuolė Tėbus. Abu broliai žuvo mūšyje. Karaliaus sostą užėmė Jokastos brolis Kreontas, kuris uždraudė laidoti Polineiką. Tačiau Polineiko sesuo Antigonė nutarė palaidoti brolį. Belaidojant brolį buvo suimta ir pasmerkta mirti badu, nepaisant to, kad buvo Kreonto sūnaus Haimono sužadėtinė. Antigonės sesuo Ismenė nutarė pasidalinti sesers likimu. Dievai per neregį pranašą Teiresiją nepritarė tokiam Kreonto sprendimui ir ragino jį atšaukti. Vėliau Kreontas vyko išlaisvinti Antigonės, tačiau nespėjo - mergina pasikorė. Kreonto žmona Euridikė, tai sužinojusi, taip pat nusižudė. 

A. M. Bascheto paveiksle vaizduojami keturi šios tragedijos veikėjai. Aklas Edipas sėdi vešlių medžių paunksnėje. Kairiąja ranka apkabinęs prisiglaudusią vieną iš dukterų, dešiniąja grėsmingai grūmoja prieš jį su šarvais ir skydu klūpančiam Polineikui. Prie tėvo kojų grąžanti iš sielvarto rankas sėdi kita duktė. Tamsus rembrantiškas vešlios augmenijos fonas sustiprina paveikslo ekspresyvumą. 

Už istorinę tematiką šis A. M. Bascheto paveikslas buvo apdovanotas Didžiuoju Romos prizu. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]