SUKAKTYS

Irena VOLODKIENĖ

GYVENIMO PALYDOVĖ - DAINA


Rugsėjo 24 dieną Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus folkloro ansamblis "Sedula" šventė 30 metų jubiliejų. Šventė vyko Šiaulių kultūros centre, tad čia netrūko gerų emocijų. "Sedulos" kolektyvas - mano užaugintas vaikas, šaknis įleidęs giliai į pačią širdį", - džiaugėsi folkloro ansamblio "Sedula" vadovė Virginija Gintilaitė. 

  "Sedula" šventinėje scenoje

Pirmoji sėkmė paskatino žengti tolyn 

  Praėjo jau trisdešimt metų nuo tos dienos, kai jaunai, ką tik mokslus baigusiai, į Šiaulius sugrįžusiai muzikantei buvo pasiūlyta suburti žmones į liaudies dainų atlikėjų ansamblį. "Mokėjau tris autentiškas dainas ir stačia galva panirau į avantiūrą, nes jaunystę valdo didžiulė drąsa. Dabar trūktų drąsos žengti tokį žingsnį", - šypsosi Virginija. Po mėnesio būrelis dainingų moterų su savo trijų dainų repertuaru drąsiai pasirodė Aklųjų ir silpnaregių kultūros namų naujo mėgėjų meno koncertinio sezono atidaryme. Sulaukė pripažinimo, tad teko eiti tolyn. Moterų gretas papildė vyrai ir net šokėjų būrys. Pati Virginija su malonumu dainuodavo solo, vėliau mėgavosi duetu su chorvede Vitalija Vaištaraite-Burke. "Aš mėgstu sceną, tačiau ji kaskart iš manęs atimdavo daug sveikatos, todėl, laikui bėgant, apsistojau ties vieninteliu folkloriniu ansambliu "Sedula", - pasakoja kolektyvo vadovė. 

Kodėl, renkant ansambliui pavadinimą, garbė atiduota dekoratyviniam krūmui? Sedula - 4-5 m aukščio krūmas ar net 9 m aukštį pasiekiantis medelis, suformuoja gražią ir tankią lapiją. Sedulos mediena labai kieta - iš jos gaminamos instrumentų rankenėlės, įvairūs tekinimo gaminiai. Sedulos lapai pilkai žali, rudenį nusidažantys auksine spalva. Anksti pavasarį, kai daugelis medžių ir krūmų dar tik bunda iš žiemos miego, sedula apsipila gausybe žiedų. Ryškūs lyg pavasarinė saulė žiedai balandžio mėnesį atkreipia daugelio dėmesį į šį įdomų augalą. Neregiams lengviau sedulą pažinti iš jaunų šakelių žievės ir medienos skleidžiamo savotiško, kamparą primenančio kvapo. Ne tik kvapnusis augalas pavergė dainą mylinčių žmonių širdį. "Nenorėjome, kad į užmaršties dulkes nugrimztų mūsų pamėgta poilsiavietė "Sedula", kurioje praleidome daug įsimintinų akimirkų, todėl jos garbei ir pavadinome savo ansamblį", - pasakoja ansambliečiai, apgailestaudami, jog dabar šis pavadinimas tapo pernelyg populiarus. 

 

Reikli, bet teisinga 

"Mano darbo rezultatas priklauso nuo visų ansamblyje dainuojančių dalyvių. Aš visada jaudinuosi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, nes noriu išlaikyti ansambliškumą, - atvirauja Virginija. - Tai kas, kad nematau publikos, tačiau jaučiu ją visa savo siela. Esu labai dėkinga regintiesiems, kurie ateina ne tik paklausyti mūsų dainų, bet ir mokytis dainuoti pas aklą vadovę." "Atėjau ir prigijau", - mena pirmą susitikimą su regėjimo negalią turinčiais dainos mylėtojais Danutė, o kad būtų drąsiau, draugijon dar ir seserį pasikvietusi. Paklausta, kodėl įsiliejo į neįgalių žmonių kolektyvą, Danutė sako, jog dainuojanti nuo pat mažų dienų, tad be dainos neįsivaizduojanti savo gyvenimo, o dainai visi lygūs - tiek sveiki, tiek ligoti. 

Ansamblyje dainuojantys vyrai sako, jog vadovė tokia, kokia ir turi būti, - reikli sau ir kitiems, teisinga, jautri ir kūrybinga. Aktyvi ansamblio dalyvė Aldona atsidūsta: "Nė nepajutau, kaip dainuojant prabėgo 30 metų! Išgyventa daug smagių akimirkų, sėkmingai pasirodyta konkursuose, tarptautiniuose festivaliuose. Nepamenu vietos, kur būtų buvę blogai. O jei ir pasitaikydavo mažų nesėkmių, tai jas užgoždavo nuoširdūs tarpusavio santykiai ir vadovės gebėjimas padrąsinti, pakelti nuotaiką. Žmogui reikia ne tik dainavimo, bet ir bendravimo", - negailėjo pagiriamųjų žodžių vadovei Aldona. 

Nenumaldomai bėgantis laikas ansambliečius vienus pakeičia kitais, po pertraukos vėl į kolektyvą sugrįžtančiais. Vadovė Virginija atvirauja, kad kiekvienas kolektyvo narys jai itin brangus - mat per trisdešimtį metų "Sedula" ne tik išaugo ir sulapojo, bet ir pelnė daug gražių įvertinimų. Anot vadovės, neįmanoma išvardinti visų apdovanojimų ir gražių, giliai širdin įstrigusių padėkos žodžių. Kuris iš jų brangiausias? "Atvažiuokite dar kartą, mes jums raudoną kilimą patiesime", - šypsodamasi mena kolegų klaipėdiečių žodžius Virginija ir tikina, jog geras bei nuoširdus žodis ir yra pati brangiausia padėka. 

 

Žiūrovai nepagailėjo plojimų, svečiai - padėkos žodžių 

Jubiliejinės šventės metu nesenstantis kolektyvas savo itin plačia menine programa patenkino ir paties išrankiausio klausytojo poreikius. "Dainuojame ne tik žemaitiškas dainas, mūsų repertuare netrūksta patriotinių, velykinių, adventinių, literatūrinių dainų ir romansų, kuriems abejingas nelieka nė vienas klausytojas", - sako vadovė, o jai pritaria visi ansambliečiai - kitaip ir būti negalėtų - juk daugelis žiūrovų, kaip ir jie patys, su jomis užaugo. 

Labai smagu, kad susirinkę žiūrovai myli liaudies dainą, liaudies meną mėgsta ir supranta. "Repeticijose tenka iš širdies paplušėti, kad šventė taptų jauki ir žiūrovams, ir dalyviams. Pelnyti žiūrovų palankumą nėra lengva, nes jokiais pinigais nenuperkamas nuoširdumas, šypsena ar plojimai", - atvirauja ansambliečiai. 

"Sedulos" pasveikinti atvyko LR Seimo narys Edvardas Žakaris, kolektyvui ir vadovei įteikęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės padėką. Kolektyvą pasveikino ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos padėką įteikė Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktorius Alfonsas Navickis, Šiaulių miesto mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Daina Kinčinaitienė, VšĮ "Aksida" direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams Kazimieras Gailius, Šiaulių kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus. 

"Sedulos" šventinę programą papildė LASS Kelmės rajono organizacijos folkloro ansamblis "Ramočia", Šiaulių universiteto folkloro ansamblis "Vaiguva" bei Sutartinių giedotojų grupė "Marti". 

Kolektyvą sveikino ir buvę seduliečiai, o buvusi dalyvė Stasė Kopūstinienė, atvykusi iš Panevėžio, kartu su daina įteikė šakotį ir didžiulį sūrį. 

Ansambliui "Sedula", jau išaugusiam ir sulapojusiam kaip tas girios ąžuolas, linkime dar ilgai gyvuoti, sėkmingai ir daug koncertuoti, ir tegul nepalaužia kolektyvo jokie vėjai ir jokios audros. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]