SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Ramunė BALČIKONIENĖ

AR BAISUS SAVIVALDYBIŲ VILKAS?


2012-ieji metai. Lūžio taškas, kurio laukiame įsitempę ir neramūs: ar išsaugosime darbo vietas? Ar gausime finansavimą? Ar sutarsime ir susitarsime su savivaldybėmis? Kaip gyvensime, jei gausime daug mažiau lėšų nei iki šiol? Kaip teiksime paslaugas, lankysime LASS narius, organizuosime kultūrinę veiklą, dengsime komunalinius kaštus? 

Tai tik nedidelė dalis klausimų, išsakytų arba neramiai nutylėtų per LASS darbuotojams skirtą seminarą, kuris vyko Vilniuje prieš pat XXII ataskaitinį suvažiavimą birželio 29 d. Seminare "Partnerystė, teikiant socialinės reabilitacijos paslaugas" dalyvavo LASS miestų ir rajonų filialų pirmininkai, regionų ir dienos centrų darbuotojai, VšĮ LASS centro tarybos specialistai ir negausus, bet pagarbą keliantis lektorių būrelis: Vilniaus universiteto profesoriai Albinas Bagdonas ir Romas Lazutka bei Neįgaliųjų reikalų departamento (toliau - NRD) direktorė Genovaitė Paliušienė. Renginį organizavo VšĮ LASS centro taryba. 

Seminaras prasidėjo diskusija "Gerovės valstybės krizė ir mes", kurią vedė abu VU profesoriai ir LASS pirmininkas Sigitas Armonas. Diskusijoje buvo išsakyta ne viena atskiro straipsnio verta mintis, todėl atskiras straipsnis iš šios diskusijos ir gims. O kol kas, jau įpusėjus 2011 m. rugpjūčiui, mums visiems svarbesnė savivaldybių tema. 

Seminaro vedėjai: LASS pirmininko pavaduotoja R.Balčikonienė, LASS pirmininkas S.Armonas, Vilniaus universiteto profesoriai R.Lazutka ir A.Bagdonas

2011 m. liepos 1 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras įsakymu Nr. A1-309 patvirtino Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje finansavimo tvarkos aprašą (toliau - aprašas), kuriuo vadovaujantis, nuo 2012 m. socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai bus finansuojami per savivaldybes. Jos skelbs konkursus projektams finansuoti, organizuos ir atliks projektų paraiškų vertinimą ir projektų atranką, teiks paraiškas NRD dėl projektų finansavimo, finansuos atrinktus projektus, kontroliuos, ar pasiekta lauktų rezultatų, ar lėšos naudotos pagal sąmatą ir paskirtį. NRD kontroliuos, kaip tikslingai buvo naudotos lėšos, ar panaudotos lėšos teisingai apskaitytos, kaip įgyvendinami aprašo reikalavimai. 

Išvertus biurokratinę kalbą į paprastąją kasdieninę, tai reiškia, kad nuo 2012 m. LASS filialai, regionų ir dienos centrai bus finansuojami ne per LASS struktūrą, o tiesiogiai per vietos savivaldybes. Pokyčiai dideli, neaiškumų - daug. Todėl NRD direktorė Genovaitė Paliušienė (ji pristatė naujosios finansavimo tvarkos projektą, o patvirtintas jis tik po seminaro, kaip minėta anksčiau - liepos 1 d.) sulaukė ypatingo dėmesio ir nemažai klausimų. 

2012 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektams finansuoti bus skirta 15 mln. Lt. Iš jų 5 proc. skiriami savivaldybėms - minėtiems projektams koordinuoti. Apraše rekomenduojama, kad savivaldybės į koordinatorių pareigas įdarbintų neįgaliuosius. Mintis puiki, tačiau rekomendacija ir lieka tik rekomendacija... 2012 metais būtų įdomu paskaičiuoti, keliose iš 60-ies savivaldybių iš tiesų įdarbinti neįgalieji. Tikėtina, kad vėliau, nuo 2013 m., koordinatoriai bus įdarbinami ne per savivaldybes, o tiesiogiai per NRD. Bet tai - tik planai. 

Taigi, iš 15 mln. Lt, nubyrėjus 5 proc., lieka 14,25 mln. Lt. Jie bus padalinti visoms 60 savivaldybių, atsižvelgiant į jose gyvenančių neįgaliųjų (išskyrus asmenis, gyvenančius nuolatinės globos įstaigose) skaičių bei konkrečioje savivaldybėje veikiančių neįgaliųjų organizacijų aktyvumą. O šis kintamasis apskaičiuojamas, įvertinus konkrečioje savivaldybėje neįgaliesiems suteiktų paslaugų kiekį. Kuo daugiau paslaugų - tuo didesnis aktyvumas, tuo daugiau lėšų plaukia į atitinkamos savivaldybės sąskaitą, o iš jos - jau į mūsų, potencialių paslaugų teikėjų, rankas. 

Lengva sakyti "plaukia", tačiau ši tėkmė nebus plati it Nemunas ir nuspėjama kaip Neries vaga. Jau greičiau ji primins srauniąją Akmeną, kurios pavadinimas kalba pats. Smarkioje, slaptais akmenimis ir medžių išvartomis "papuoštoje" upėje retas baidarininkas lieka sausas... Mes, kaip ir tie baidarininkai, 2012 metais išplauksime į nenuspėjamus vandenis. Neramu? Taip. Nors dalis seminaro dalyvių po NRD direktorės pranešimo sakė, kad jaučiasi ramesni ir tikresni dėl ateities, atsipalaiduoti dar ne laikas. Štai tik keli povandeniniai akmenys. 

Visų pirma - savivaldybių veiklos kontrolė. Jei kokia nors savivaldybė X pridarys nuodėmių, nuo kurių nukentės pareiškėjai, galimybių nusidėjėlę nubausti ir ją atvesti į doros kelią turime labai mažai. Šiuo atveju nukentėję pareiškėjai ar projektų vykdytojai turėtų kreiptis į NRD. O ką daro NRD, kuriam savivaldybės iš esmės nėra pavaldžios (savivalda ir yra savivalda - jau pats žodis atskleidžia, kad pavaldi tik pati sau)? Ogi griebiasi vienintelio ginklo - viešumo. Galima nusidėjėlę "išprausti" spaudoje, radijuje, TV, net ministerijos koridoriuose, tačiau ar mums, pareiškėjams, bus geriau? Vis tik norisi tikėti, kad tokių situacijų nebus, - juk savivaldybės taip pat suinteresuotos jų teritorijoje veikiančių organizacijų gerove. 

Antra - LASS filialų juridinis statusas. Aprašas teigia, kad paraiškas savivaldybėms galės teikti tik juridinį statusą turintys pareiškėjai. Ką reiškia juridinio asmens statusas? Mūsų atveju - arba viešoji įstaiga, arba asociacija. Steigti ir išlaikyti viešąją įstaigą - brangu ir rizikinga. O štai įsteigti 48 aklųjų ir silpnareigių asociacijas - įmanoma. Šios asociacijos (pvz., Kėdainių aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Vilniaus aklųjų ir silpnaregių sąjunga...) vėliau burtųsi (jei tik norėtų, žinoma) į asociaciją Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kurios nariai jau būtų ne fiziniai, o juridiniai asmenys. Kitas variantas - išsaugoti dabar esančią situaciją, tik tuomet paraiškas savivaldybėms filialų vardu teiktų atitinkamas regionų centras, turintis viešosios įstaigos statusą. Dalis savivaldybių nėra linkusios pervesti pinigų, skirtų, pvz., LASS Alytaus m. ir raj. filialui, į sąskaitą, esančią Vilniaus mieste. NRD tvirtina, kad aprašas tai leidžia ir kad problemų dėl to kilti neturėtų. 

Tad ką daryti filialams? Siekti savarankiškumo ar ne? Šis klausimas birželio 29 d. seminaro metu tiesiog tvyrojo ore. Ne tiek išsakytas, kiek nutylėtas. Kažkodėl vis dar bijome garsiai kalbėti apie tai, kas labiausiai jaudina. Nors kalbėtojų vis tik atsirado - tiesa, daug mažiau, nei tikėjausi. "Mes norime būti savarankiški", - teigė Alytaus m. ir raj. filialo pirmininkė. "Išsilakstysime, - nerimavo kaunietis Vytautas Girnius. - Verčiau luktelėti metus ar kelis su svarbiais sprendimais." "Dar palaukime - ateitis labai neaiški", - jam antrino VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius. Pakeisti sąjungos struktūrą galėsime bet kada, o štai, kartą pakeitus, grįžti atgal - jau neįmanoma. Todėl seminare nuspręsta kol kas neinicijuoti LASS įstatų keitimo ir išsaugoti dabartinę sąjungos struktūrą. 

Trečia - konkurencija. 14,25 mln. Lt bus išdalinti 60 savivaldybių. Kiekvienoje iš šių savivaldybių veikia ne viena neįgaliųjų organizacija. Paraiškas galės teikti ne tik jos - taip pat ir labdaros, paramos fondai, religinės bendruomenės bei viešosios įstaigos, išskyrus steigtas savivaldybės ar valstybės. Saugikliai? Šiokie tokie yra - pareiškėjais gali būti tik tie juridiniai asmenys, kurie turi bent vienerių metų atitinkamos veiklos patirtį. Tačiau konkurencinei kovai ruoštis reikia. Laimės, greičiausiai, tie, kurie turi geresnius ryšius su savivaldybe, - lobizmas čia griežia pirmuoju smuiku. 

 

Liepos mėnesį Vilniuje, NRD patalpose, buvo organizuojami seminarai dėl aprašo nuostatų įgyvendinimo. Mokymai vyko tikrai intensyviai - viso per liepos mėn. suorganizuota 12 seminarų. Mokymai bus tęsiami ir rugpjūtį, tik jie vyks ne Vilniuje, o Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. LASS filialų, regionų ir dienos centrų darbuotojai aktyviai registruojasi į šiuos seminarus, aktyviai juos lanko ir jau turi nemažai žinių, todėl šiame straipsnyje nesinori atpasakoti ar analizuoti aprašo niuansų. Verčiau paminėsiu tas problemas, kurios labiausiai jaudino į birželio 29 d. seminarą Vilniuje susirinkusius LASS darbuotojus. 

"Ar projekto vykdytojams būtina socialinio darbuotojo, tiflopedagogo kvalifikacija?" Ne. Apraše tokio reikalavimo nėra, be to, tai yra reabilitacijos (o ne socialinėms) paslaugoms finansuoti skirta programa. Skaičiuojant vykdytojų darbo užmokestį, negalimi jokie priedai už socialinio darbuotojo ar tiflopedagogo kvalifikaciją, taip pat - ir už aukštesnį mokslo laipsnį. Darbo užmokestis bus skaičiuojamas atsižvelgiant tik į vykdytojo išsilavinimą. 

"Ar, teikiant paraišką, reikalinga nurodyti pareiškėjo indėlį?" Nebūtina. Jei paraiškoje bus nurodyti kiti finansavimo šaltiniai (nebūtinai pareiškėjo indėlis, tai gali būti ir projekto dalyvių indėlis, verslo rėmėjai ar pan.), paraiška gaus papildomų balų vertinant. Nenurodę kitų finansavimo šaltinių, prarasime kelis vertinimo balus, tačiau tai dar nereiškia, kad projektas nebus finansuojamas. 

"Labai svarbios paslaugos - informavimas, konsultavimas. Į aprašą ši paslaugų grupė nėra įtraukta." Yra. Tiesa, tiesiogiai šios paslaugos neminimos, tačiau bus finansuojamos asmeninio asistento paslaugos neįgaliesiems. O asistentas gali teikti informaciją, konsultacijas, taip pat - mums tokias aktualias skaitovo ir palydovo paslaugas. 

"Ar miesto ir rajono filialas gali teikti paraišką į dvi - miesto ir rajono - savivaldybes?" Taip. LASS tokią situaciją turi Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose. Ir panašu, kad tokia situacija mums išeis į naudą, nes rajonų savivaldybėse lėšų kiekis numatomas ne toks ir mažas, o potencialių pareiškėjų - kur kas mažiau nei miestuose. 

Tad ar tikrai tas savivaldybių vilkas toks baisus, kaip jį piešia? LASS pirmininkas Sigitas Armonas: "Sprendimus priima ne beasmenės institucijos, o gyvi žmonės. Lobistinėje veikloje mes beveik neturime patirties, o be šito mūsų visuomenėje judėti į priekį labai sudėtinga. Per 20 nepriklausomybės metų sugebėjome išlikti viena stipriausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje - bendromis pastangomis įveiksime ir šį nelengvą laikotarpį." 

Taigi, kad ir iš kurios pusės į šią problemą žiūrėtum, svarbiausias šių, kitų ir, matyt, visų ateinančių metų uždavinys - užmegzti (kas dar nėra to padaręs) ir palaikyti kuo geresnius santykius su vietos savivaldybe. Mokytis lobizmo. Ir tai reikia daryti jau dabar. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]