IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PRADŽIA - 1926 METAIS

Prieš aštuoniasdešimt penkerius metus, 1926 metų liepos 24-25 dienomis, įvyko pirmasis Lietuvos aklųjų suvažiavimas. Renginį organizuoti padėjo Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas, kuris finansavo ir visas išlaidas. Į suvažiavimą atvyko 200 aklųjų iš visos šalies. Jų amžius buvo labai skirtingas - nuo paauglių iki garbingo amžiaus senolių. Socialinė padėtis, lūkesčiai ir supratimas apie aklojo perspektyvas taip pat labai skyrėsi. Posėdžiauta Kauno centre, Liaudies namų salėje. Deja, pastatas, kuriame vyko svarbus neregiams istorinis įvykis, neišliko. Toje vietoje - Gertrūdos ir Vilniaus gatvių sankirtoje - stovi kitas statinys. Suvažiavimo dalyviai nutarė įsteigti Lietuvos aklųjų sąjungą (LAS). Priėmė naujosios sąjungos įstatus. Buvo išrinkta 5 narių Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdyba, pirmininkas - majoras Petras Šestakauskas, nariai: Petras Musteikis, Vincas Vitkus, Jonas Barčius ir Pranas Daunys. Pastarojo pastangomis ir įvyko šis pirmasis aklųjų suvažiavimas. Taip pat buvo išrinkta 3 asmenų LAS revizijos komisija. 

Pranui Dauniui ir bendraminčiams reikėjo atlikti didelį paruošiamąjį darbą. 1926 m. pavasarį, gavus pritarimą iš Vyriausybės narių bei finansavimo garantijas, buvo sudaryta komisija suvažiavimui organizuoti. Ji aktyviai dirbo keletą mėnesių. Tuo metu nebuvo žinoma, kiek yra aklųjų šalyje, kur jie gyvena, kuo užsiima. Reikėjo vietinių savivaldos institucijų pagalbos, nes tik jos galėjo pagelbėti ir sudaryti neregių sąrašus. Reikėjo neregius prišnekinti vykti į Kauną. Reikėjo suorganizuoti atvykimą, pasitikti atvykusius ir palydėti į miesto centrą, kur jie buvo trumpai apgyvendinti. 

Naujoji organizacija turėjo daug tikslų: burti Lietuvos akluosius, rūpintis jų materialiniais, švietimo ir kultūros reikalais. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai buvo akivaizdūs organizacijos įstatuose. 

Vos įsikūrusios organizacijos centro valdyba rūpinosi įsteigti pirmąją mokymo įstaigą Lietuvos neregiams - aklųjų institutą. 1927 metais pavyko gauti lėšų iš Švietimo ir Vidaus reikalų ministerijų. Greitai buvo nupirktas medinis namas Kaune, Tvirtovės alėjoje (dabar Taikos prospektas), su nemažu sklypu. Tų pačių metų lapkričio 15 d. Kauno aklųjų institutas buvo įsteigtas, o 1928 m. vasario 27 d. oficialiai atidarytas. Nuo tos dienos dvidešimčiai moksleivių prasidėjo pirmieji mokslo metai. Po poros metų LAS nupirko kitą šalia esantį namą. Nors institutas prasiplėtė, tačiau į jį negalėjo patekti visi jauni, norintys mokytis aklieji. Todėl LAS centro valdyba rūpinosi naujo patogaus instituto pastato projektavimu, buvo apskaičiuota pastato sąmatinė vertė - daugiau kaip 360 tūkst. litų. Tačiau naujoji organizacija tiek lėšų sukaupti dar negalėjo. 

LAS pradėjo leisti neperiodinį žurnalą reginčiųjų raštu "Mūsų aklieji". Pasirodė du numeriai - 1929 ir 1930 metais. Tai teigiamai veikė visuomenės požiūrį į akluosius ir aklumą, skatino prisidėti prie neregių rėmimo. 

Organizacija buvo numačiusi rengti viešus koncertus, steigti bendrabučius, sanatorijas, prieglaudas, savišalpos kasas, kooperatyvus, parduotuves, dirbtuves. Deja, ne viską suspėjo įgyvendinti. 

1930 metais pirmoji aklųjų visuomeninė organizacija patyrė nesėkmę. Rugsėjo 21 dieną Kauno aklųjų instituto patalpose vykusiame LAS antrajame suvažiavime dėl nuomonių skirtumo ir nesutarimų apie organizacijos tolesnę veiklą nebuvo pasiekta jokių rezultatų, faktiškai sąjunga iširo. Tačiau jau tų pačių metų lapkričio 7 dieną įsteigiama nauja labdaros organizacija - Lietuvos akliesiems globoti draugija. Naujoji draugija perėmė Kauno aklųjų instituto globą, ankstesnės organizacijos materialų turtą bei sukauptą darbo patirtį. 

XX amžiuje, keičiantis šalies politinei situacijai, keitėsi neregių organizacijos struktūra bei pavadinimai, bet pagrindiniai tikslai bei uždaviniai, suformuoti pirmosios organizacijos, liko tie patys. 1990 m. gruodžio 20 d. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tarybos plenumas, svarstydamas organizacijos tęstinumą, įvertinęs praeities nuveiktus darbus, nutarė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data laikyti 1926 m. liepos 24 dieną - tai ta diena, kai Lietuvos neregiai susirinko į pirmąjį suvažiavimą ir įkūrė savo organizaciją. 

Kai kurie pirmojo Lietuvos aklųjų suvažiavimo dalyviai nuveikė didžių ir reikšmingų darbų neregių labui. Keletą paminėsime. Pirmasis - tai Pranas Daunys, būręs ir vienijęs šalies akluosius, rūpinęsis jų švietimu, lavinimu bei užimtumu. Adolfas Majauskas - pedagogas ir muzikantas, nuoširdžiai skiepijęs meilę muzikai ir meninei saviraiškai. Vincas Lukoševičius - vienas pirmųjų Lietuvos masažuotojų, parašiusių prisiminimų knygą "Sunkiais gyvenimo keliais". Verti prisiminimo ir kiti: A. Underytė (Sinkevičienė), J. Pratkevičius, A. Bendoraitis - buvę aktyvūs organizacijos nariai. 

Prieš aštuoniasdešimt penkerius metus pradėjusi veikti organizacija yra pati seniausia ir brandžiausia visuomeninė neįgaliųjų organizacija Lietuvoje. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugpjūčio 5 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1901 - 1984) Adolfas Majauskas, pedagogas, muzikantas, LASS veikėjas. 

Rugpjūčio 6 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1941) Zelma Vaisiūnienė (Vėjelytė), ilgametė LASS Vilniaus rajono organizacijos pirmininkė. 

Rugpjūčio 21 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1961) Sigitas Bilevičius, Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius.