SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

Alvydas VALENTA

LASS DVIDEŠIMT ANTRASIS

XXII LASS suvažiavimas buvo viso labo tik ataskaitinis. Jis vyko birželio 30 dieną Vilniuje. Iš 94 delegatų dalyvavo 79. LASS centro taryba suvažiavimui parengė dvi 2010 metų ataskaitas - veiklos ir ūkinę-finansinę. Ataskaitos dar prieš suvažiavimą buvo paskelbtos internete, todėl su jomis susipažinti galėjo tiek suvažiavimo delegatai, tiek ir visi kiti organizacijos nariai. Tad visiškai suprantamas siūlymas suvažiavime skaityti tik ataskaitų santraukas. Taip ir buvo padaryta. Kitaip atsitiko su revizijos komisijos ataskaita. Ji buvo perskaityta visa - nuo pradžios iki pabaigos. Bet apie viską iš eilės. 

Didelių priekaištų LASS ataskaitoms neturėjo, kiek teko girdėti, net griežčiausi dabartinės LASS veiklos ir jos vadovų kritikai. Ataskaitos pakankamai išsamios, per metus nuveikta nemažai darbų - tuo nesunku įsitikinti patiems. 

Vis dėlto, kalbant apie veiklos ataskaitą, tenka sutikti su revizijos komisijos išsakyta nuomone, kad toje LASS ataskaitoje viskas pernelyg gražu - jokios savikritikos, jokių neatliktų darbų ar neišspręstų problemų. Be abejo, bet kurios organizacijos bet kokioje ataskaitoje žvilgsnis pirmiausia krypsta į tai, kas nuveikta, visiems ir visada atsiranda natūralus noras tuos nuveiktus darbus parodyti, apie juos kalbėti. Tačiau viena kita problema, vienas kitas neatliktas darbas, garsiai įvardytas, solidžios, save gerbiančios organizacijos nei "apjuodintų", nei kaip kitaip pakenktų. O pačios ataskaitos taptų įdomesnės, žmogiškesnės, ne tokios "biurokratiškos". Tačiau turbūt svarbiausia - atsirastų judėjimas, poleminė mintis, perspektyvos jutimas. Dabar gi - per medžius kartais nesimato miško! LASS ūkinei-finansinei ataskaitai priekaištų didelių irgi neturėta. Iškilo klausimų dėl beveik milijoninių per metus patirtų VšĮ LASS centro taryba nuostolių. Tačiau paaiškėjo, kad realiai tokių nuostolių nėra - jie atsirado dėl įstaigos valdomo turto nusidėvėjimo. Tie, kas su LASS ataskaitomis dar nesusipažino, netrukus jas galės išklausyti ir kompaktiniuose diskuose. 

Gerokai nelaukta buvo revizijos komisijos ataskaita. Ataskaitą suvažiavimo delegatai išgirdo pirmą kartą, todėl, daugelio nuomone, ją įvertinti iškart buvę gana nelengva. Nelengva apie šį dokumentą kalbėti ir dabar, nes jis oficialiai nepaskelbtas, o vertinti nepaskelbtą dokumentą - beveik tas pat, kas prieš keliasdešimt metų smerkti A. Solženicyno ar B. Pasternako kūrinius jų neskaičius. Vis dėlto revizijos komisijos ataskaitoje kliuvo daug kas: skaičiai, teiginiai, vertinimai, išvados. 

Išklausius ataskaitas atėjo metas balsuoti. LASS ataskaitos patvirtintos, o revizijos komisijos ataskaita pirmą kartą organizacijos istorijoje - nepatvirtinta. 22 balsai - už, 34 - prieš, 16 - susilaikę. Kaip jau sakiau, neturint dokumento prieš akis, kalbėti apie jį gana sunku - oponentai, kritikai vis tiek pasakys, kad buvo nuslopinta nepriklausoma ir būtinai teisinga nuomonė. Vis dėlto jau patys balsavimo rezultatai akivaizdžiai liudija, kad niekas ir nieko kolektyviai neslopino ir jokio sąmokslo prieš revizijos komisiją nerengė. Tačiau ką realiai reiškia faktas, kad revizijos komisijos ataskaitos suvažiavimas nepatvirtino? LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė: "Pirmiausia tai reiškia, kad tiek pačios revizijos komisijos, tiek jos pirmininko Antano Mozerio veiklą suvažiavimas įvertino neigiamai. Neigiamai todėl, kad yra akivaizdžių netikslumų, tendencingo faktų pateikimo ar tiesiog jų nesupratimo. Štai esame kaltinami, kad nesilaikome Viešųjų pirkimų įstatymo, nors turime įstatymo išaiškinimą, gautą iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kur parašyta, kad VšĮ LASS centro taryba šis įstatymas gali būti netaikomas. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. Apskritai revizijos komisijos pirmininko kalba suvažiavime labiau priminė ne ataskaitos, o baudžiamosios bylos nuosprendžio skaitymą. Aplinkui - vieni vagys, "žulikai" ir sukčiai. Kai kurios akivaizdžios klaidos galbūt atsirado todėl, kad revizijos komisijos pirmininkas - naujas žmogus mūsų organizacijoje ir kol kas neperprato jos veiklos, struktūros, kitų svarbių dalykų. Suvažiavimo delegatai revizijos komisijai turėjo daug pastabų, bet LASS suvažiavimas nėra mokytojas, mokantis ar nurodantis, kaip tokios ataskaitos turi būti rašomos, todėl 2010 metų ataskaitos niekas nereikalavo nei perrašyti, nei pataisyti ar paneigti. Yra taip, kaip yra. 2012 m. revizijos komisija atsiskaitys už 2011 metus, tada ir pamatysime, ar jos pirmininkas išsakytas pastabas išgirdo, ar atkreipė į jas dėmesį." 

Suvažiavime revizijos komisijos narys Aurimas Papečkys pateikė siūlymą atsistatydinti iš komisijos narių. Suvažiavimas šiam siūlymui nepritarė, todėl A. Papečkys ir toliau liko revizijos komisijoje. Suvažiavimui taip pat keletą siūlymų pateikė ir pati revizijos komisija. Bene svarbiausias iš jų buvo reikalavimas atstatydinti LASS pirmininką Sigitą Armoną. Siūlymas nesulaukė pritarimo ir net nebuvo įtrauktas į suvažiavimo dienotvarkę. Kas tai - dar vienas "grupės draugų" atsakymas nedraugams ar objektyvus situacijos vertinimas? Didelių veiklos pažeidimų, už kuriuos reikėtų dabartinį pirmininką atstatydinti, suvažiavimas neišgirdo. 

Suvažiavimas priėmė nutarimą iki 2012 m. sausio 1 d. parengti nerentabilaus LASS reikmėms nenaudojamo turto apskaitą, suformuluoti konkrečius siūlymus, kaip su šiuo turtu elgtis. Anot LASS pirmininko S. Armono, nekilnojamasis turtas - itin jautrus dalykas, nuolat atsiranda manančių, kad nuo kiekvieno parduoto objekto ar nuomojamo kvadratinio metro būtinai kažkas "nubyra" į kišenę, tačiau kito kelio nėra: turime apsispręsti, kiek ir kokio turto reikia pačių reikmėms, ką turėtume parduoti ar nuomoti. Patys sau, nemeluodami, turime pasakyti, koks turtas mums padeda ar gali padėti išgyventi, o koks - tiktai trukdo. 

Šio nutarimo priėmimu darbinė suvažiavimo dalis ir baigėsi. Pabaigoje delegatams pristatytas trumpas žurnalistės Gemos Padribonienės sukurtas dokumentinis filmas apie LASS 85-erių metų veiklos istoriją. Šių metų spalio mėnesį, minint LASS 85-metį, filmas bus rodomas LR Seime. Filmo kopijos netrukus turėtų pasiekti ir organizacijos narius. Taigi patys galėsime įsitikinti, kokia ta mūsų istorija ir kaip ją mato (ar nušviečia) žurnalistai.