IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

DIDŽIOSIOS STATYBOS

Pasirinkęs statybų temą ir dar tų, kurios vyko kažkada, nenorėčiau iš anksto būti apkaltintas praeities idealizavimu. Tokio tikslo tikrai nesiekiu, nors gerus darbus, kol jų neuždengė visagalės laiko dulkės, visada verta prisiminti ir aprašyti, juo labiau jeigu jie buvo atlikti siekiant daugelio neregių gerovės. Bevartydamas senuosius leidinius, radau informacijos, kad prieš 50 metų Vilniuje Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) lėšomis - aišku, nestokota ir rūpinimosi - buvo pastatytas pirmasis daugiabutis gyvenamasis namas, skirtas neregiams, jų šeimoms ir organizacijos darbuotojams. Būtent šis faktas ir paskatino pagvildenti šią temą. 

Šiek tiek faktų iš praeities. Pirmąjį pastatą neregių organizacija - Lietuvos aklųjų sąjunga - įsigijo Kaune 1927 m., jame buvo įkurtas Kauno aklųjų institutas. Po poros metų instituto reikmėms nuperkamas dar vienas šalia esantis medinis pastatas. Tuo pačiu metu ir okupuotame Vilniaus krašte, Vilniuje, neregiams šviesti ir gamybinei veiklai plėtoti skiriamos ir pritaikomos patalpos. Kauno aklųjų institutui plečiantis 1937 m. pavasarį duris atveria naujas dviejų aukštų erdvus mūrinis pastatas, dažnai vadintas vienu prasmingu žodžiu - rūmais. Į juos persikelia instituto administracija, mokymo klasės, bendrabutis. Šie rūmai laikui bėgant tampa visos Lietuvos neregių ne tik mokymo, gamybos, kultūros, bet ir organizacinės veiklos centru. Čia buriasi aktyviausi neregiai, jų bičiuliai, čia diskutuojama apie ateitį, organizacijos perspektyvas ir galimybes. Gabiausieji ieško kelių, kaip tinkamai realizuoti savo jėgas ir sugebėjimus, kaip padėti likimo sesėms ir broliams, kaip suaktyvinti neregių bendruomenės veiklą. 

Praūžus Antrojo pasaulinio karo audroms, skubėta daryti gerus darbus. Įkuriamas Lietuvos aklųjų draugijos organizacinis biuras, jam vadovauja poetas Antanas Jonynas. Pradedami burti aklieji, daugėja organizacijos narių, plečiasi Kauno ir Vilniaus įmonių gamybinė veikla, produkcijos asortimentas. Vyksta aktyvi kultūrinė ir švietimo veikla. Žmonės pradeda migruoti: iš kaimų ir miestelių keliasi gyventi į didžiuosius šalies miestus. 1951 m. įvykęs organizacijos suvažiavimas pagrindiniu tikslu paskelbia aklųjų įdarbinimą ir gamybinės bazės kūrimą bei stiprinimą. Vadovai pradeda rūpintis gamybinių patalpų ir gyvenamojo ploto reikalais. Glaudžiai bendradarbiauja su to meto valdžios institucijomis, ypač su Socialinio aprūpinimo ministerija. 1952 m. sausio 1 d. Lietuvos aklųjų draugija buvo atleista nuo apyvartos mokesčio. Organizacijos įmonės, tuo metu vadintos gamybos mokymo kombinatais, galėjo įdarbinti daugiau aklųjų ir silpnaregių, o gautą pelną - panaudoti šių žmonių reikmėms. Mokesčių lengvata sudarė geras sąlygas kaupti lėšas ir stiprinti organizacijos materialią bazę, leido pradėti gamybinių įmonių, gyvenamųjų namų ir kitų objektų statybą. 

Daug metų pagrindinė neregių veikla vyko Kaune, o po Antrojo pasaulinio karo ir Vilniuje, gavus pastatą Labdarių gatvėje Nr. 7, pradėjo veikti organizacinis biuras, atnaujinta įmonės veikla. Dabar čia įsikūrusi VšĮ LASS centro taryba. 

Pamažu organizacijos centru tapo Lietuvos sostinė. Tačiau pirmosios didžiosios statybos prasidėjo Kaune. Apie tą laikotarpį savo prisiminimų knygoje "Tu mano rūpestis ir skausmas" (2002 m. šią knygą išleido Lietuvos aklųjų biblioteka) ilgametis organizacijos pirmininkas Mykolas Poznanskas didelę knygos dalį ir skyrė būtent statyboms. Skyrių pavadino "Didžiosios mūsų statybos". Prisiminimuose puikiai atskleidžiama to meto situacija, planai, rūpesčiai ir, aišku, didžiųjų statybų mastas, ryškėja tų laikų realybė. 

Pirmasis gamybos mokymo kombinatas pradėtas projektuoti ir statyti Kaune. Iš miesto valdžios buvo gautas žemės sklypas patogioje miesto vietoje, toje vietoje, kur netoli veikė aklųjų mokykla, gyveno ir dirbo nemažai neregių. 1959 m. pavasarį pastatytas ir priduotas eksploatuoti pirmasis įmonės korpusas. Liepą darbuotojai persikėlė į naujas gamybines patalpas. Visi buvo patenkinti geromis darbo sąlygomis. Gamyba vyko pakankamai sklandžiai, o sėkmingai parduodama produkcija didino gaunamą pelną. Nesigilinsime į naujakurių džiaugsmus ar rūpesčius, tik pasakysime, kad įmonė statyta iš organizacijos sukauptų lėšų. Žinodami šį faktą, aklieji ir silpnaregiai labai džiaugėsi ir net didžiavosi, kad nereikia lankstytis ir prašyti geradarių paramos. Įmonės patalpose buvo šimto vietų bendrabutis darbininkams, didelė keturiems šimtams žiūrovų skirta koncertų salė, veikė valgykla, buitinių paslaugų punktai. Netrukus kitoje gatvės pusėje buvo pastatytas 92 butų gyvenamasis namas, į jį darbuotojai su šeimomis persikėlė gyventi 1963 m. pradžioje. Šioje Kauno vietoje, prie Savanorių ir Taikos prospektų, pradėjo formuotis savotiškas mikrorajonas, liaudyje dažnai vadintas tiesiog aklųjų rajonu. Pamažu buvo pastatyta daugiau gyvenamųjų namų, kitų įvairios paskirties objektų - ir vis iš organizacijos lėšų. 

Maždaug tuo pačiu metu ir Vilniuje prasidėjo LAD didžiosios statybos. Vieta buvo parinkta miesto pakraštyje, netoli geležinkelio trasos. Vilniuje, kitaip nei Kaune, iš pradžių buvo pradėtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, o ne įmonės pastatas. 1961 m. pastatomas pirmasis daugiabutis namas Lietuvoje, jo adresas - Skroblų gatvė, namo numeris - septyniolika. Naujakuriai šešiasdešimties butų name įsikūrė iškart po Naujųjų metų. Po ketverių metų šalia pastatomas erdvus įmonės pastatas. 1965 metais vilniečių džiaugsmui baigiamas statyti labai didelis ir gero suplanavimo penkiaaukštis, dviejų šimtų kambarių bendrabučio tipo namas. Bėgant metams, statybos plečiasi, nugriaunami vietos gyventojų seni mediniai pastatai - išdygsta naujieji. Tvarkoma ir neregiams pritaikoma aplinka ir infrastruktūra. Kauniečių pavyzdžiu ir Vilniuje susiformuoja organizacijos mikrorajonas, dažniausiai vadinamas Skroblų rajonu, arba tiesiog - Skroblyne. 

Netrukus tokie mikrorajonai su organizacijos pastatais pastatomi Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Ukmergėje. Nevarginsime skaitytojų statybų aprašymu, tik statistikos mėgėjams pateiksime pačius duomenis. Kaune įmonė pastatyta 1959 m., pirmasis daugiabutis namas - 1962 m., iš viso pastatyta 12 daugiabučių. Vilniaus įmonė pastatyta 1964 m., pirmasis daugiabutis - 1961 m., iš viso pastatyta 11 daugiabučių ir 2 kooperatiniai namai - lėšų skyrė ir organizacija. Ukmergėje, kur veikė įmonės cechas, gamybinis pastatas pastatytas 1982 m. Pastatyti ir 3 daugiabučiai. 

Šiauliuose įmonė pastatyta 1960 m., pirmasis daugiabutis namas - 1965 m., iš viso pastatyti 7 daugiabučiai. Panevėžyje įmonė pastatyta 1966 m., pirmasis daugiabutis namas pastatytas tais pačiais metais, iš viso pastatyti 5 daugiabučiai. Klaipėdoje įmonė pastatyta 1972 m., pirmasis daugiabutis namas pastatytas 1970 m., iš viso pastatyti 4 daugiabučiai. 

Mūsų organizacija, kol turėta finansinių galimybių, statė ir daugiau įvairios paskirties statinių Lietuvoje. Stengėsi padėti ir rajonų bei kaimų gyventojams. Statė ir remontavo neregiams namus, administracinės kultūrinės paskirties statinius. Miestuose statė vaikų darželius, 1975 m. Vilniuje pastatė Aklųjų ir silpnaregių mokyklą, Kauno akių ligų klinikas. Buvo pastatyti du plaukimo baseinai, 3 pėsčiųjų perėjos per judrias gatves ir kiti objektai. Buvo įrengtos 5 įmonių poilsiavietės. 

Apibendrindami pasakysime, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo per 35 metus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga sukaupė didžiulį nekilnojamąjį turtą. Pastatė 120 tūkstančių kvadratinių metrų įvairios paskirties pastatų ir statinių. Tai gamybinės, kultūrinės, buitinės bei poilsio paskirties patalpos. Per tuos metus organizacijos nariams pastatyta ir perduota daugiau kaip trys tūkstančiai butų. 

Šiame nedideliame straipsnyje sudėtinga perteikti buvusį didžiulį statybų mastą, organizacijos galimybes, vadovų norą padėti neregiams. Medžiagos šia tema tikrai gausu. Jeigu bus pageidavimų, prie šios temos bus galima grįžti ir pagvildenti, pavyzdžiui, vieno iš miestų ar regiono situaciją. Šiame straipsnyje visiškai neaptarėme buvusio LAD Švėkšnos (Šilutės raj.) gamybinio mokymo kombinato, kuris nuo 1953 metų veikė daugiau kaip dešimtmetį. 

M. Poznanskas prisiminimų knygoje "Tu mano rūpestis ir skausmas" apibendrindamas didžiųjų statybų mastą ir sukauptą turtą teigė: "Tai yra didžiulis Lietuvos aklųjų draugijos bendro darbo rezultatas. Šį sukauptą didžiulį turtą reikia mokėti išsaugoti ateinančioms kartoms. Protingai tausoti, kad iš to turėtų naudą aklųjų organizacija ir jos žmonės." Šie ilgamečio organizacijos pirmininko žodžiai skamba kaip įpareigojimas saugoti didžiulį organizacijos turtą. Ar sugebėsime jį išsaugoti ir pasinaudoti jo teikiamais privalumais, priklauso nuo mūsų visų gerų norų ir sąžiningumo. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Liepos 24-25 d. sukanka 85 metai, kai (1926) įvyko pirmasis Lietuvos aklųjų suvažiavimas Kaune, Liaudies namų salėje, buvo įsteigta Lietuvos aklųjų sąjunga.